Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m²·K/W. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.
Šiluminės varžos skaičiavimo formulė: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro vidaus tinko šiluminė varža (R=0,01), sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža (R=0,13) ir sienos išorės paviršiaus šiluminė varža (R=0,13). Mūro siūlė dažnai laikoma 2-3 mm.
Mūro blokelių šilumos izoliacijos savybės. Dažnai pasitaikanti klaida mūro šilumos izoliacijos savybių skaičiavimuose - eksploatacinių savybių deklaracijose pateikto sauso bloko šilumos laidumo koeficiento λ10 (dry) naudojimas. Vertinant mūro sienos iš akyto betono blokelių šilumos izoliacines savybes, svarbu vertinti jų projektinius dydžius, įvertinti drėgmės poveikio ir skiedinio siūlių įtaką. Projektinis mūro sienos šilumos laidumo koeficientas - λds, W/(m·K). Bauroc įmonė pateikia mūro sienos iš bauroc akytojo betono blokelių projektines vertes atitinkamų reglamentų pagrindu.
Šiltinimo medžiagos ir sandarumas. Sandariausia šiltinimo medžiaga yra purškiamos uždarų porų poliuretano putos; normaliai užtekti sandarumui pasiekti reikia 2 sluoksnių (4-5 cm storio). Atvirų porų poliuretano putų sluoksnius reikia 10-15 cm storio. Uždarų porų putas naudojant nereikia priešvėjinės plėvelės, nes puta yra nelaidi orui. Pavyzdys: 15 cm uždarų porų poliuretano putų varža yra R=6, U vertė 0,17 W/(m²·K). Geriausias išorinių sienų šiltinimo variantas - naudoti uždarų porų poliuretano putas, nes jos nebijo drėgmės ir praleidžia vandens garus panašiai kaip spygliuočių mediena. Svarbu: šilumos laidumo koeficiento rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų.
Poliuretano putų šiltinimas. A++ namui 8 R gali būti per mažai; STR reikalavimas A++ namams yra U=0,1 arba R=10. Pasiekus A klasę, skirtumas tarp A ir A++ gali būti nedidelis, o nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Tikslas - pasiekti A klasės sienų šiluminę varžą, atsižvelgiant į visą namo konstrukcijų visumą. Apytiksliai skaičiuojama įtraukiant; du pagrindiniai sienos elementai - mūras ir apšiltinimas; langai neįtraukti.
Nuo 2021 m. įsigaliojo griežtesni energinio naudingumo reikalavimai: nauji pastatai turi atitikti bent A klases. Nuo 2030 m. tikėtina, kad bus privaloma A arba A+ klasė visoje ES. Ekspertai rekomenduoja iš karto projektuoti A arba A+ klases namus ir atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos, kad identifikuotų ir ištaisyti galimus šilumos nuostolius.
Rąstinių namų specifika ir reikalavimai. Net ir daug storio rąstų sienos kartais neatitinka STR šiluminės varžos reikalavimų; pavyzdžiui, 20 cm storio rąstinio namo siena dažnai turi apie 1,87 m²K/W, o STR reikalavimas - 5 m²K/W gyvenamiesiems namams. Yra išimčių vasarnamiams ir namams iki 80 m² ploto. Tačiau sienų sandarumą dažnai reikia užtikrinti papildomu apšiltinimu. Optimalaus storio pasirinkimas priklauso nuo paskirties ir dydžio, tačiau beveik visais atvejais papildomas sienų apšiltinimas yra būtinas.
Sandarumui ir kitiems svarbiems detaliams. Net ir subalansuota šiluminė varža gali būti prastesnė dėl sandarum lubose, sienų ir lubų jungimuose, langų rėmuose. Todėl svarbiausia yra tinkamas užsandarinimas, o tik po to - atitvarų šiluminė varža. EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi, kurios gali būti taikomos tiek naujai statybai, tiek termomodernizacijai. Tinkamai suprojektuotas pastatas iš tokių plokščių gali ženkliai sumažinti eksploatacines išlaidas.
Projektavimo programos ir ateities perspektyvos. PHPP (Pasyvaus namo planavimo paketas) leidžia įvertinti medžiagų ir konstrukcijų įtaką energijos suvartojimui ankstyvoje stadijoje. Dirbant su pastatų energiniu naudingumu, būtina įtraukti labiau patyrusių energijos efektyvumo ekspertų ir atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos. Nuo 2016 m. Lietuvoje privaloma A energinio naudingumo klasė, o B klasė laikoma atnaujintu standartu; 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebus leidžiama.
Teisinė bazė ir normatyvai. STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika” reglamentuoja visų pastatų atitvarų šilumos nuostolius ir nustato normines bei leistinasias šilumos perdavimo koeficiento vertes. Struktūriniuose dydžiuose būtina atsižvelgti į plotą ir norminį koeficientą. Nuo 2021 m. griežtesni reikalavimai - A energinio naudingumo klasė kaip minimumas.
Rąstinių namų sandarumas ir mechaninės savybės. Sienų storio pasirinkimas turi įtakos šiluminei varžai, bet svarbiausia yra sandarumas. Drėgmės skaičiavimai, vidaus oro tarpo užpildymas ir siūlių sandarinimas turi didelę įtaką energiniam balansui. Taip pat svarbu mechaninių termoizoliacinių medžiagų savybių įvertinimas, ypač ilgaamžiškumo ir deformacijų aspektai. Dauguma medžiagų nustatoma pagal eksploatacinius ir naujojiems projektams taikomas normas, kuriose de facto dėmesys skiriamas įtempties ir deformacijos rodikliams, o tiksliai įtempis - 10% deformacijai nėra pagrindinė projektinė vertė.
Praktiniai patarimai projektuotojams ir statytojams
- Ilgalaikė šiluminė varža priklauso ne tik nuo vieno sluoksnio storio, bet ir nuo visos konstrukcijos sujungimo su oro tarpu bei drėgmės režimo įtaka.
- Naudokite projektinius λds dydžius, o ne tik deklaracijas, kad teisingai įvertintumėte mūro blokelių šiluminę izoliaciją.
- Renkantis šiltinimo medžiagas, atkreipkite dėmesį į jų garinės laidumo savybes - per silpnas praleidimas vandens garų gali sukelti pelėsių problemą.
- Duomenų šaltiniai turi būti patikimi: naudokite atitikties deklaracijas ir reglamentų nurodytus parametrus.
- Planuodami A ar A+ klases namus, pasitelkite PHPP ir energijos efektyvumo ekspertą, kad įvertintumėte galimus nuostolius po pirmos žiemos ir sumontuotų sprendinių efektyvumą.
Lietuvių rinkoje naudojamos standartinės šilumos izoliacijos medžiagos
- Mineralinė vata (akmens arba stiklo vata) - plačiai naudojama dėl gerų akustinės ir šiluminės izoliacijos savybių.
- Polistireninis putplastis (EPS) - ekonomiškas sprendimas, lengvas ir lengvai montuojamas.
- Ekstrudinis polistirolo putplastis (XPS) - atsparus drėgmei, dažnai naudojamas vietose su iššūkiais dėl drėgmės.
- Poliuretano putos - pažangiausios sandaros šiltinimo sprendimai, ypač uždarų porų PUR putos.
- Kitos specialiosios plokštės ir sprendimai pagal projektą priklausomai nuo vietinės reglamentacijos.