Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai. Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. gyventojų namų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, keičiusių energinį naudingumą. Rekuperacija. Tokie pastatai dažnai yra seni, neapšiltinti arba minimaliai pagerinti. D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus, tačiau visuma vis dar neefektyvi. B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais, o A klasės - labai taupūs ir šilti. A+ pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o A++ - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
Kaip klasės atspindi šiluminę varžą ir sandarumą
Pagal STR 2.01.02:2016 A++ klasės pastatams būtina užtikrinti itin mažą šilumos nuostolį. Sienų šiluminė varža turi būti aukšta, o langų ir durų šiluminio laidumo koeficientai (Uw ir U) - itin maži. A++ klasės pastatuose dažnai būtina naudoti išmanią energijos vadybą, didinti šilumos suvartojimo efektyvumą ir įtraukti atsinaujinančius šaltinius. A+ klasėse langų ir durų šilumos laidumo koeficientai yra griežtesni nei įprastose A klasės patalpose, o A++ dažnai įpareigoja naudoti saulės baterijas ar šilumos siurblius su aukštu sezoniniu naudingumu.
Mūro blokelių sienos ir jų šiluminė varža
A klasės gyvenamųjų namų sienoms STR nustato, kad šiluminė varža turi būti ne mažiau kaip R=8,33 m2K/W. Dažnai naudojamų mūro blokelių šiluminė varža svyruoja nuo 0,25 iki 1,5 m2K/W. Trūkstama varža pasiekiama renkantis atitinkamo storio šilumos izoliacinę medžiagą. Praktika rodo, kad pigiau ir efektyviau yra naudoti plonesnį blokelį ir storesnį šilumos izoliacijos sluoksnį. Gamybos sprendimuose svarbus ir atsparumo šalčiui markė bei šiluminės inercijos parametrai.
Šiluminė inercija ir sandarumas
Betoniniai HAUS blokeliai pasižymi puikiomis šiluminės inercijos savybėmis: kuo blokelis tankesnis, tuo didesnė inercija. Tačiau svarbus ir sienų sandarumas - tai būtina siekiant išvengti šiluminių tiltelių. Sandarumas matuojamas baigtame pastate prieš energinio naudingumo sertifikavimą. Pasirenkant konstrukcijas, būtina derinti šilumos izoliacines, sandarumo ir konstrukcijų mechanines savybes bei įvertinti šilumos tiltelių sprendinius.
Langai ir durys energetiniam efektyvumui
Langai yra vienas iš pagrindinių energijos nuostolių šaltinių - per nekokybiškus langus gali būti prarandama iki 35-40 proc. pastato šilumos. Pagrindinis kriterijus yra šilumos perdavimo koeficientas Uw. Pasyviųjų namų langai turi dviejų ar net trijų stiklų paketą su šilumą atspindinčia danga, o stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas neturi viršyti 0,75 W/m2K. Nuo 2019 m. pradėta taikyti nauji mažesni reikalavimai A+ ir A++ durų bei langų U koeficientams.
Rąstinių namų šiluminė varža
Rąstinio namo sienos turi atitikti tas pačias STR reikalavimų ribas dėl šiluminės varžos kaip ir įprasto namo. Tačiau vasarnamiams ar namams iki 80 kv. m ploto tam tikros taisyklės gali būti lankstesnės. Nuo 2021 m. įsigaliojo A+, o nuo 2021 m. - A++. Taigi, net rąstinius namus galima statyti be izoliacijos tik tam tikroms paskirtims, tačiau ilgainiui rekomenduojama užtikrinti aukštesnę klasę.
A++ energinio naudingumo klasės praktiniai aspektai
Nauji A++ reikalavimai įsigaliojo 2021 m. ir iš esmės reiškia, kad daugiau nei 50 proc. energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Jei name naudojama šilumos siurblių sistema, dažnai būtina papildomai įrengti saulės baterijas ar kitus atsinaujinančius šaltinius. Langai turi būti itin geri, o stogas ir sienos - atitinkamai izoliuoti. Notarinis reikalavimas taip pat užtikrina, kad parduodant ar nuomojant turtą, būtų pateiktas galiojantį energinio naudingumo sertifikatą.
Kam laikytis B klasės teisiniu kontekstu 2026 metais?
Nors nuo 2021 metų nauji projektai turi atitikti A ar aukštesnes klases, B klasė vis dar gali būti tęstiniai projektai, užbaigimi pagal senesnius leidimus, skaičiuojant pagal anksčiau galiojusius reikalavimus. Tačiau būtina žinoti, kad B klasės statinių registracija egzistuoja tik kaip perėjimo laikotarpio sprendimas. Jie gali būti modernizuojami, tačiau nauji statiniai pagal 2021-2026 m. reglamentus nebegali būti įregistruoti kaip B klasė.
Projektavimo ir įgyvendinimo patarimai 2026 m.
- Pirmiausia įsitikinti, kokią energinę klasę turite dabar - energinio naudingumo sertifikatas tai parodo.
- Renkantis langus ir duris, akcentuoti jų šilumos laidumo koeficientą (Uw ir U). Svarbu laikytis A/A+/A++ reikalavimų.
- Žinoti, kad langų ir durų šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti mažesnės nei tam tikro lygmens, priklausomai nuo klasės.
- Jei įmanoma, įtraukti atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, geoterminės įrangos) ir išmaniojo energijos valdymo sistemas.
- Konsultuotis su energinio naudingumo ekspertais projektavimo etape ir atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos.
Namų projektavimo praktika: konkrečios išvados Lietuvoje
Siekiant aukščiausios energijos efektyvumo klasės, būtina suderinti šilumos izoliaciją, sandarumą ir šilumos šaltinių įdarbinimą. Aklai didinti sienų storį ar naudoti vien tik plonas storis blokelių nepakaks - būtinas visumos požiūris ir kokybiški montavimo darbai. Lietuvoje STR 2.01.02:2016 nustato aiškius kriterijus: A++ reikalavimai, sandarumas, šilumos nuostoliai ir langų/durų šiluminiai rodikliai turi atitikti griežtus standartus. A++, A+ klasės namai pasižymi dideliu komfortu, mažomis energijos sąnaudomis ir ilgalaike ekonomine nauda, o energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių dažnai tampa pagrindiniu kokybės rodikliu.
Baigtinis įrankis: sertifikavimas přiimant sandorius
Pardavimui ar nuomai būtinas galiojantis energinio naudingumo sertifikatas. Sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato statybą arba rekonstrukciją, kai šie darbai padidina pastato energinį potencialą. Notarinės procedūros įtrauktos - pastato sertifikatas turi būti pateiktas kartu su sandoriu ar sutartimi. Didesniems kaip 500 kv. m arealui pastatams reikalavimai dar labiau akcentuoja energinį naudingumą, o didesni paviršiai reikalauja atitinkamų pažymių apie sertifikatus.
Į ką atsižvelgti renkantis unikalų sprendimą 2026 metais
- Projektuoti A ar A+ klasės namą - tai laikoma ilgalaike investicija, kuri per 5-7 metus gali atpirkti didesnes išlaidas su mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
- Pasitelkti energijos efektyvumo ekspertą projektavimo etape - jis padeda suderinti izoliaciją, vėdinimą ir šildymą bei numatyti tinkamus sprendimus atsinaujinančiai energijai.
- Atlikti termovizinį tyrimą po pirmosios žiemos - identifikuoti šilumos nuostolius ir laiku juos ištaisyti.
- Svarbiausia - suderinamumas: vienos medžiagos papildymas kitoms gali pasiekti tą pačią energetinę klasę žymiai mažesnėmis sąnaudomis.
Santrauka ir rekomendacijos 2026 metams
A++ klasės pastatai - didelis šilumos taupymas, didelis sandarumas, išmaniosios energijos valdymo sistemos ir didelis atsinaujinančių šaltinių vaidmuo. A+ ir A klasės taip pat užtikrina reikšmingus energijos sutaupymus, tačiau dažnai reikalauja didesnių investicijų į langų/durų šilumos koeficientų gerinimą ir šilumos šaltinių įtrauką. B klasės statiniai 2026 metais yra tik tęstiniai projektai arba senesni projektai, kurių leidimai išduoti iki 2016 metų. Tačiau jų tobulinimas (nuo šildymo iki izoliacijos) vis dar įmanomas ir gali būti naudinga, kai keičiami sprendiniai vėdinimui ir šildymui. Projekto ir statybos darbų kokybė, sandarumų sprendiniai, šilumos tiltelių įvertinimas ir šilumos šaltinių derinimas yra raktiniai veiksniai siekiant energijos efektyvumo klasių tikslų.
tags: #silumines #varzos #reikalavimai #projektuojant #nama #pagal