Siluminės varžos skaičiavimas ir nustatymas: kaip apskaičiuoti sienų šiluminę varžą ir pasirinkti tinkamas medžiagas

Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą (kažkurios pagaminimo medžiagos) ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita). Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.

Du pagrindiniai sienos elementai ir jų įtaka

Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas (λ), tuo efektyvesnė izoliacija ir mažesnis reikalingas šiltinimo sluoksnio storis. Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą λ, todėl skirtingų medžiagų blokelių sienos reikalauja skirtingo storio sluoksnių, kad pasiektų tą patį R. Taip pat svarbu, kad langai ir kiti fasado elementai nėra įtraukti į šį skaičiavimą, nes jų nėra šioje dalyje.

Kokią šiltinimo medžiagą rinktis priklausomai nuo λ

Tarkim, A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ=0,021) apie 23,1 cm storio, o mineralinę vatą (λ=0,039) - apie 42,9 cm storio. Žinoma, kuo mažesnis λ, tuo reikalaujamas storis mažesnis. Renkantis medžiagą, svarbu įvertinti ir sandarumą bei šiluminės varžos poreikį. Sandarumas turi didelę reikšmę efektyviam šiltinimui, nes prarastos sandaros gali „paleisti“ šilumą pro spragas.

Sandarumas ir šiluminė varža: kas svarbiau?

Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Šilto oro tankis mažesnis, todėl kildamas „išbėga“ iš patalpų pro nesandarumus, o šaltas oras užpildo paliktą erdvę. Pasiekti kuo geresnį sandarumą reikia idealiai sujungti bei priklijuoti vėjo ir garo plėveles, užsandarinti langų ir durų montavimo siūles, izoliuoti sienų, grindų, įvairių konstrukcijų sandūras, užsandarinti vamzdžių ir kabelių įvadus, aplink rozetes ir jungiklius. Taip pat galima naudoti specialias sandariklių juostas. Suteikus puikų sandarumą, bus sumažinti šilumos nuostoliai.

Šiluminės varžos efektyvumas ir medžiagos pasirinkimas

Kuo pastato atitvarų šiluminė varža geresnė, tuo ilgiau išsilaiko šiluma. Šiluminės varžos efektyvumas priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) bei šiltinamo sluoksnio storio. Tokiu atveju reikia mažesnio šiltinimo sluoksnio. Žinoma, svarbu pačios medžiagos sandarumas bei jos pritvirtinimas, šiuo metu viena sandariausių šiltinimo medžiagų yra poliuretano putos, jos puikiai prikimba prie įvairių paviršių. Išvada: negalima išskirti kažkurio vieno esminio faktoriaus; svarbu tiek namo sandarumas, tiek efektyvus šiltinimo sluoksnis, siekiant šiltų namų ir mažesnių išlaidų šildymui.

Pagrindinės vietos, kurias reikėtų apšiltinti

Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos iškeliauja per perdangą. Jei palėpė yra negyvenama ir nešildoma, svarbiausia - apšiltinti perdangą virš kambario. Jei palėpė yra šildoma, svarbu apšiltinti stogą. Kai apšiltintas stogas ar perdanga, šiltas oras kaupiasi name ir sukuria slėgį į kitas konstrukcijas bei bando „išeiti“ pro plyšius. Toliau svarbu patikrinti ar name yra oro tarpas, jei yra, patariama jį izoliuoti. Apšiltinus oro tarpą galima atlikti kitus šiltinimo darbus. Jei sienos, langai, durys pakankamai sandarūs ir apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų. Sekantis žingsnis - pamatai ir grindys: norint prarasti kuo mažiau šilumos, rekomenduojama apšiltinti grindis ir pamatus. Jei grindų danga yra gerai išsilaikiusi, galima šiltinti elastingomis medžiagomis, kaip termoputa (aminoplasto puta), išgręžiant skyles. Pamatų šiltinimui reikėtų atkasti gruntą.

Garantijos ir teisės aspektai

Kokia suteikiama garantija medžiagoms ir darbams? Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, 41 straipsnyje yra numatyta statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievolės per garantinį terminą, o garantiniai terminai numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Šis skyrius apima laikotarpius nuo penkerių iki dvidešimties metų, priklausomai nuo sudėtingumo ir paslėptų defektų ar užuominų.

Aplinkos faktorių įtaka šiltinimo medžiagoms

Įvairios šiltinimo medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl aplinkos faktoriai gali veikti skirtingai. Poliuretano putos pasižymi geromis hidroizoliacinėmis savybėmis, tačiau šios savybės didėja, didėjant tankiui; esant dideliems šalčiams putų išsipūtimas lėtėja, todėl patariama šiltinimo darbus atlikti iki +10 °C. Atliekant darbus svarbu, kad šiltinamas paviršius būtų sausas. Atmosferos slėgis ar aukšta temperatūra neturi įtakos poliuretano putoms. Mineralinės vatos siūloma gerai išlaikyti drėgmę, tačiau reikia vengti lietaus ir sniego. Šiltinant reikia naudoti vėjo izoliaciją, kad išlaikytų vientisą drėgmei atsparią konstrukciją. Ekovata gali būti šilta dviem būdais: sausu būdu į karkasą už plėvelės įterpiama ekovata, arba šlapiu būdu lauke, kai oras šiltuoju metų laiku.

Kokių kriterijų laikytis renkantis šiltinimo medžiagą

  • Šiltinimo medžiagos šilumos laidumo koeficientas (λ)
  • Atsparumas nusėdimui ir drėgmei
  • Atsparumas pelėsiui
  • Akustinės ir ekologinės savybės
  • Degumo klasė
  • Taikymas konkrečiai pastato paskirčiai ir konstrukcijoms

Pavyzdžiui, jei pastatas yra gamybinės ar sandėliavimo paskirties, reikės atkreipti dėmesį į apkrovą ir turėti tvirtesnę šiltinimo medžiagą bei galimą didesnę garų koncentraciją ir triukšmą.

Infografinė schema: sienos šiluminė varža ir medžiagų pasirinkimas

Teisingas sklypų paruošimas pamatams

Galutinis rekomenduojamų žingsnių planas

  1. Nustatyti tikslinę šiluminės varžos reikšmę R: sienoms 8,33 m2·K/W.
  2. Įvertinti du pagrindinius sienos elementus: mūrą ir apšiltinimo medžiagą, palyginti jų įtaką.
  3. Pasirinkti šiltinimo medžiagą pagal λ ir praktines sąlygas dirbti (temperatūra, sausinimas).
  4. Užtikrinti sandarumą: plėvelių glaudžias jungtis, langų ir durų siūlių sandarą.
  5. Skaičiuoti ir įtraukti papildomus elementus į bendrą namo šiluminę varžą tik tiek, kiek jie prisideda prie A energetinės klasės pasiekimo.
  6. Gauti garantijas nuo įmonės ir laikytis teisės aktų dėl garantinių laikotarpių.

tags: #silumines #varzos #nustatymas