Šilumos laidumo koeficientas yra fizikinė medžiagos savybė, kuri apibūdina, kaip gerai ji praleidžia šilumą. Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, tuo geresnė medžiagos šilumos izoliacija. Šis rodiklis yra itin svarbus renkantis statybines medžiagas, siekiant užtikrinti pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šilumos nuostolius. U koeficientas ir jo reikšmė. U koeficientas yra pagrindinis kriterijus, naudojamas vertinant pastato šiluminę izoliaciją. Pagal jį nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pastato atitvarą (sieną, stogą, langą). Kuo mažesnis U koeficientas, tuo geriau pastatas izoliuotas ir tuo mažiau energijos reikia jo šildymui. Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas gali gerokai sumažinti vėlesnes jo priežiūros kainas.
Šilumos laidumo koeficientas (λ) ir šiluminė varža (R)
Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra medžiagos savybė, nepriklausanti nuo jos storio. Deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas (λd) yra nustatomas kontroliuojamomis sąlygomis, dažniausiai esant +10 °C temperatūrai. Tačiau svarbu atsižvelgti į apskaičiuotą lambdą, kuri nustatoma esant realioms eksploatacinėms sąlygoms, tiek žemoje tiek aukštoje temperatūroje. Tai svarbu, nes medžiagos šilumos izoliacijos savybės gali keistis priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Šiluminė varža (R) priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo šiltesnė yra atitvara, t. y. tuo geresnė jos izoliacija. Šiluminė varža apskaičiuojama pagal formulę: R = storis (m) / λ (W/mK).
Apskaičiuojant sienos šiluminę varžą, reikia sudėti visų medžiagų šilumines varžas, išskyrus medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13.
Medžiagų pasirinkimas ir jų savybės
Įmonė EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi naujai statomiems pastatams. Taip pat įmonė sukūrė produktus termomodernizacijai jau egzistuojantiems objektams. Apskaičiuojant koeficientą U esamam pastatui, galima nustatyti, kaip sumažinti šilumos nuostolius per papildomą išorinių sienų ir stogų apšiltinimą.
Medienos šilumos laidumo koeficientas (λ) siekia 0,12-0,18 W/(m·K). Taigi, 15 cm storio rąstas turi apie 1 m²·K/W varžą. Šiltinant namus, siekiama, kad sienos varža būtų ne mažesnė kaip 6 m²·K/W. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra 0,048 W/m·K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6 m²·K/W, ekovatos storis turėtų būti apie 24 cm. Ekovata yra natūrali šiltinimo medžiaga, nekaupia drėgmės ir perleidžia ją į aplinką. Apšiltinus iš lauko 10 cm storio ekovatos sluoksniu, namas taps pakankamai šiltas - sienų varža bus R=3,39 m²·K/W. Ji išlieka kvėpuojanti, o antiseptikas ekovatos sudėtyje saugo medieną nuo puvimo ir grybelio.
Polistireninis putplastis (EPS) yra populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija, dažnai naudojama kartu su dekoratyviniu tinku. FF-EPS yra pilkasis putplastis su pagerintomis šilumos savybėmis (λD = 0,030 W/mK), kurios apie 25% geresnės nei balto polistireno, tad galima sumažinti reikalingą storį ir CO2 emisijas. FF-PIR plokščių šilumos laidumas λD yra 0,022 W/mK, todėl jų reikės iki 2 kartų mažiau nei tradicinių medžiagų.
Apšiltinimo konstrukcijos ir apdailos pasirinkimas
Renkantis šiltinimo sistemą, svarbu atsižvelgti į sienos estetinį vaizdą ir pasirinktą apdailą, nes skirtingoms apdailoms reikalingos skirtingos konstrukcijos ir medžiagos. Dekoratyvinis tinkas: ekonomiška apdaila su daugybe spalvų ir faktūrų, šilumos tilteliai minimūs, tačiau svarbu kokybiškas įrengimas ir fasado atnaujinimas. Lakštinės medžiagos suteikia daugiau pasirinkimo, tačiau jų tvirtinimui reikia karkaso, kuris gali tapti dideliu šilumos tilteliu. Apdailinės plytos diegiamos trisluosnio mūro konstrukcijoje, kai šilumos izoliacijos sluoksnis tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų.
Rąstinio namo apšiltinimas tinkuojamomis sistemomis dažnai nėra paprastas. Reikalingas tvirtas, lygus pagrindas izoliacijos tvirtinimui. Dažnai naudojama vėdinama sistema su medinių lentelių ar kita lakštine apdaila. Tinkavimui ant ekovatos po išdžiūvimo (iki 10 dienų) tvirtinamos impregnuotos medžio plaušo plokštės (25 mm storio) ir nutinkuojamas laidus tinkas. Konstrukcija turėtų būti kalamas karkasas, tvirtinama difuzinė plėvelė, į ertmę sausu būdu aplikuojama ekovata, tarp plėvelės ir fasado plokštės paliekamas vėdinimo tarpelis, tvirtinama fasado plokštė, ant jos tinkuojama.
Šilumos tilteliai ir sandarumas
Šilumos tilteliai yra vietos pastato konstrukcijoje, per kurias šiluma greičiau pasišalina. Teisingai įrengtame fasade tvirtinimo elementai yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per kurį gali būti prarandama daugiau nei 20% visos šilumos. Tai kompensuojama papildomai storinant izoliacinę medžiagą.
Pastato sandarumas yra būtinas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro nepatekimo į vidų. Sandarumui užtikrinti reikia kruopščiai užsandarinti jungimus, ertmes ir užtikrinti, kad pati sienos plokštuma būtų sandari. Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius (μ) - kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė. FF-PIR plokštės yra sandarios, todėl padeda užtikrinti ir viso pastato sandarumą. Jos atsparios atmosferos drėgmei, nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių.
Langai ir jų įtaka energiniam efektyvumui
Langai yra ne tik estetikos dalis, bet ir vienas svarbiausių elementų, lemiančių namo energinį efektyvumą. Jie yra viena pagrindinių vietų, per kurias pastatas praranda šilumą; skaičiuojama, kad net 25-35% visų šilumos nuostolių patiriama per juos. Raidė U reiškia šilumos perdavimo koeficientą. Jis parodo, kiek šilumos praeina per tam tikrą konstrukcijos plotą, kai abiejose pusėse yra 1 °C temperatūros skirtumas. Matavimo vienetas - W/(m²·K). Svarbu atskirti Uw (viso lango šilumos laidumo koeficientą) ir Ug (stiklo paketo šilumos laidumo koeficientą). Pastarasis yra svarbiausias, nes parodo realią lango izoliacinę savybę sumontavus pastate.
Renkantis naujus langus, verta atsižvelgti į stiklo skaičių, tarpų užpildą (argonu ar kitomis dujomis), stiklo dangas. Dažnai pasitaikanti klaida mūro šilumos izoliacijos savybių skaičiavimuose - eksploatacinių savybių deklaracijose pateikto sauso bloko šilumos laidumo koeficiento (λ10, dry) naudojimas.
Ar šiltinimas brangus? Ir koks storis reikalingas?
Šiltinimas nėra toks brangus, kaip gali pasirodyti. Daugeliu atvejų įsigiję per metų laikotarpius gausite grąžą jau per du metus - šiltinimo darbai gali sumažinti energijos sąnaudas. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tokie darbai yra geriausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui.
Norminiai dokumentai nustato šildymo energijos reikalavimus, įvertinant klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 0,12 m2K/W, stogo - 0,10 m2K/W. Nuo 2018 metų sienų 0,11 m2K/W, stogo - 0,09 m2K/W. Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą λ. Kuo mažesnis λ, tuo efektyvesnė medžiaga, o šiltinimo sluoksnis gali būti plonesnis. Pavyzdžiui, A+ klasės pastatams sienas galima šiltinti uždarų porų poliuretanu (λ = 0,021) apie 23,1 cm storio, o mineralinę vatą (λ = 0,039) - apie 42,9 cm storio.
Namas turi būti sandarus, kad šiluma nepabėgtų, o sandarumą lemia kruopštus jungčių užsandarinimas, langų ir durų siūlių aprašymas, izoliacijos sandūrų užsandarimas, vamzdžių ir kabelių įvadų apsauga, rozetės ir jungikliai. Pas mus galite rasti kokybiškų ISOCELL ar SIGA sandarinimo juostų. Gebėjimas sulaikyti šilumą priklauso nuo medžiagos sandarumo ir pritvirtinimo; šiuo metu viena sandariausių šiltinimo medžiagų yra poliuretano putos, kurios puikiai prikimba prie paviršių.
Kokią vietą užima perdangos, stogo, sienų šiltinimas?
Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos išeina per perdangą. Jei palėpė negyvenama, svarbiausia šiltinti perdangą virš kambario; jei palėpė šildoma, svarbu šiltinti stogą. Po sėkmingo apšiltinimo svarbu patikrinti oro tarpą ir jį izoliuoti. Tuomet seka sienos, langai, durys - jeigu šios dalys yra sandarios ir apšiltintos, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų. Toliau - pamatai ir grindys. Grindų ir pamatų šiltinimas yra sudėtingesnis, gali būti reikalingas išardymas. Jei grindų danga gerai išsilaikiusi, galima šiltinti elastingomis medžiagomis, pavyzdžiui termoputa (aminoplasto puta) per skylutes. Pamatų šiltinimui gali būti reikalingas gruntą iškasimas.
Garantijos ir aplinkos faktorių įtaka
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Statybos įstatyme numatyta atsakomybė už defektus nustatoma penkerių ar net iki dvidešimt metų priklausomai nuo devėjimosi ar paslėptų defektų. Aplinkos faktoriai gali veikti skirtingai: poliuretano putos rodo geras hidroizoliacijos savybes, tačiau šios savybės didėja tankėjant ir esant dideliems šalčiams didžiausias plėtimosi greitis susilpnėja. Atliekant darbus svarbu, kad šiltinamas paviršius būtų sausas. Mineralinė vata nėra jautri šalčiams, bet reikia vengti lietaus ir sniego. Ekobata šlapiuoju būdu šiltinant tinkama tik šiltu laikotarpiu, sausas būdas - bet kuriuo metų laiku.
Kai reikalinga daugiau specifikos apie langus
Langų pasirinkimas - svarbi galimybė sumažinti nuostolius. Ug - stiklo paketo šilumos laidumo koeficientas; Uw - viso lango koeficientas, kuris parodo realią lango izoliaciją. Dažnai klaidos atsiranda dėl naudojimo λ10 (dry) vietoje tikrojo eksploatavimo savybių. Renkantis langus verta įvertinti stiklo skaičių, tarpų užpildą (dujomis, pvz., argonu), stiklo dangas. Optimali orientacija - pasirinkti daugiau energiją taupančių langų sprendimų kartu su tinkama izoliacija.
Apžvalga: pagrindiniai faktoriai renkantis šiltinimo medžiagą
- Šilumos laidumo koeficientas λ
- Atsparumas nusėdimui ir drėgmei
- Atsparumas pelėsiui
- Aukštas garų laidumo atsparumas (sandarumui svarbus μ)
- Ekologinės ir akustinės savybės
- Degumo klasė
- Tinkamas pasirinkimas pagal pastato paskirtį ir vietą
Apibendrindami, svarbu nepamiršti, kad šiluminė varža ir sandarumas yra vienodai svarbūs norint pasiekti energinį efektyvumą. Tinkamas šiltinimo sluoksnio storis, atsižvelgiant į λ ir konkrečios medžiagos savybes, padeda sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti patogų mikroklimatą namuose.
Kas yra šiluminė varža (R)?
Tablitsa: pavyzdiniai sienos varžos skaičiavimo duomenys
| Medžiaga | λ (W/mK) | Storis (cm) | R (m²K/W) |
|---|---|---|---|
| Ekovata | 0,048 | 24 | 2,50 |
| EPS (FF-EPS) | 0,030 | 10 | 3,33 |
| PIR (FF-PIR) | 0,022 | 8 | 3,64 |