Paprastai kalbant apie namo apšiltinimą kyla klausimas apie pastato konstrukcijų šiluminę varžą. Tačiau dar svarbiau yra tinkamas užsandarinimas: net 80 proc. šilumos nuostolių gali atsirasti dėl nesandarumų lubose, sienų ir lubų sandūrose bei langų rėmuose. Todėl šilumos taupymo efektyvumą pirmiausia lemia sandarumas, o tik po to - atitvarų šiluminė varža.
Struktūrinė sandara: kaip apskaičiuojama šiluminė varža ir ką rodo STR reglamentai
Nuo 1999-2005 metų Lietuvos reglamentai nustato, kad šiluminiai reikalavimai turi būti taikomi visoms patalpoms: gyvenamiesiems, viešajai paskirčiai ir pramonės pastatams. Pagrindinė nuostata yra normuoti viso pastato šilumos nuostolius pagal paskirtį ir dydį; reglamente pateikiamos atitvarų (stogų, perdangų, grindų, sienų, langų ir durų) norminės ir leistinosios šilumos perdavimo koeficiento vertės (U koeficientai). Atitvaros šiluminė varža R = 1 / U.
Šilumos nuostoliai apskaičiuojami sumuojant atitvarų plotus ir jų korpuso koeficientus, o po to išvedamas viso pastato savitasis šilumos nuostolis. Projekto metu galima koreguoti atitvarų šiltinimą taip, kad neviršytų nustatytų normų. Taip pat įvertinama drėgmės būsena ir sandarinimo kokybė - tai turi didelę įtaką energiniam efektyvumui, o kartais net didesnę užsandarintos plokštės ar sienos šiluminė varža.
Stogo šiltinimo sprendimai priklauso nuo stogo tipo: stogo konstrukcijoms taikomi skirtingi šilumos perdavimo koeficientai, todėl rekomenduojama atsižvelgti į stogo tipą ir naudoti tinkamas medžiagas. Tradiciškai daugiau dėmesio skiriama šiluminės varžos didinimui, tačiau teisingas sprendimas - suderinti šiluminį atsparumą ir oro bei garų barjerą.
Rąstinių namų ypatumai: ar STR reikalavimai taikomi taip pat?
Rąstiniams namams galioja tie patys STR reikalavimai sienų šiluminei varžai, tačiau faktinė sienų varža gali būti mažesnė už būtinas normas. Pavyzdžiui, 20 cm storio rąstinės sienos varža dažnai siekia apie 1,87 m²K/W, tuo tarpu gyventojams skirti reikalavimai gali būti didesni. Vasarnamiams ir namams iki 80 m² ploto šie reikalavimai yra netaikomi, todėl papildomas sienų apšiltinimas dažnai nėra būtinas. Tačiau sandarumą būtina užtikrinti, nes netinkamas sandarinimas gali atsukti didelius šilumos nuostolius.
Optimalus rąstų storis priklauso nuo namo paskirties ir dydžio: mažesniems namams gali užtekti 68-90 mm, o didesniems gali būti naudojami 120-160 mm ar storesni rąstai. Reikšminga pastato sandara: net jei rąstų sienos yra storos, papildomas šiltinimas dažnai reikalingas, ypač gyvenamiesiems pastatams, kur tiksliai vertinamas energinis našumas.
Sandarinimas kaip energinį efektyvumą lemiantis veiksnys
Nors šiluminė varža yra svarbi, dar svarbiau yra tinkamas namo užsandarinimas. Net iki 80% šilumos nuostolių gali būti per nesandarumus. Todėl apšiltinimo efektyvumą pirmiausia lemia pastato sandarumas, o tik po to - atitvarų šiluminė varža. Įmonės kaip EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi, kurios tinka tiek naujai statybai, tiek termomodernizacijai. Tinkamai suprojektuotas pastatas gali žymiai sumažinti eksploatacijos išlaidas.
Stogo šiltinimas: kaip pasiekti didesnę šiluminę varžą
Kaip pasiekti kuo didesnę šiluminę varžą šlaitiniam namo stogui? Siūlomi tokie sprendimai: ant gegnių montuoti 25 mm plaušo plokštes su junginiais, nereikės difuzinės plėvelės; tarp gegnių - 20 cm ekologiškos vatos Unifit 035; iš vidaus ant gegnių - AIRGUARD garų izoliacinė plėvelė su ALU atspindžiu; iš vidaus per gegnes - Naturboard 35 plokštės. Tokie sprendimai leidžia užtikrinti švarų, bekvėpį interjerą su mažesnėmis išlaidomis šildymui. Be to, svarbu rinktis šilumos laidumo koeficiento deklaruotą vertę kuo mažiau, gerinant oro ir garų izoliaciją bei tinkamą išorinį vėjo apsauginį sluoksnį.
Knauf Insulation rekomenduoja dviejų sluoksnių natūralios mineralinės vatos izoliaciją, pirmąjį sluoksnį dėti tarp gegnių, antrą - po gegnėmis, uždengiant ir gegnes. Taip pat svarbu užtikrinti garų izoliaciją ir vengti šalčio tiltų, kurie gali kilti dėl netinkamo gegnių užpildymo ar netinkamo garų plėvelės įrengimo.
Terminis parametras: kokie rodikliai svarbūs šiltinant stogą
STR 2.05.01:2005 nurodo, kad norminis stogų šilumos perdavimo koeficientas U yra 0,16 W/(m2·K) arba šiluminė varža ne mažesnė nei 6,25 m2·K/W. Tai reiškia, kad optimalus izoliacinės medžiagos storis dažnai siekia 25-30 cm, siekiant gera palėpės apsauga vasarą ir mažesnių šildymo sąnaudų žiemą. Tačiau projektavimo praktikoje gegnių storis gali būti 20 cm, todėl būtina užtikrinti tinkamą garų ir oro izoliaciją, siekiant išvengti šilumos nuostolių per gegnes ir jungtis.
Minimaliai svarbiausias dalykas - ne tik pasirinkti prieinamą izoliaciją, bet ir užtikrinti, kad ji būtų įrengta teisingai: šilumos laidumo koeficientai, visuminė varža, plonas sluoksnis ir garų izoliacija turi būti skaičiuojami ir įvertinami laikantis STR normų. Daugelyje atvejų optimalus sprendimas - dviejų sluoksnių mineralinės vatos izoliacijos sistema su teisinga garų ir vėjo apsauga.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis medžiagas ir specialistus
Renkantis apšiltinimo medžiagas reikėtų atkreipti dėmesį į medžiagos garinę varžą, kurios per didelis ar per mažas garų pralaidumas gali sukelti kondensaciją ir pelėsių atsiradimą ant vidinių paviršių. Taip pat svarbu įvertinti mechanines savybes: gniuždomumo ir deformacijų parametrus, ypač lyginant su ilgalaikėmis apkrovomis. Tyrimai rodo, kad ilgalaikių apkrovų atvejais svarbesni ne tik stiprumo, bet ir deformacijų bei tamprumo rodikliai.
Pagal DIN, STR ir kitus standartus būtina atlikti termovizinius tyrimus po pirmos žiemos, kad identifikuotume galimus šilumos nuostolius ir įvertintume sandarumą. Taip pat rekomenduojama naudoti projektą palaikančias programas, pvz., PHPP, kai projektuojami energinį naudingumą viršijantys ar aukštos klasės pastatai.
Energinės klasės ir ateities perspektyvos
Nuo 2016 m. naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasė dabar dar aktuali projektų užbaigimui, 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai bus ribojama. Aukštesnės energinės klasės reikalauja mažesnių šilumos nuostolių ir geresnio mikroklimato. Ekspertai pataria projektuoti A arba A+ klasės namus, nes nuo 2030 m. tai taps privalomu visoje ES. Taip pat svarbu įtraukti energijos efektyvumo ekspertą ir atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos.
Europos Sąjungos perspektyvos akivaizdžiai rodo, kad sandarumą ir šilumos izoliaciją būtina stiprinti - šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti 35%, o per stogą - ne mažiau 25%. Šie rodikliai dar kartą patvirtina, kad tinkamai suplanuota ir įrengta šiluminė apsauga užtikrina komfortą ir mažina išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip pat verta paminėti, kad sandarus pastatas, kokybiškai įrengta garų izoliacija ir tinkamas vėjo apsauginis sluoksnis išorinėje pusėje daro didžiulį poveikį energiniam naudingumui. Pagrindinis pasirenkamo sprendimo kriterijus - U koeficientas ar, atvirkščiai, šiluminė varža Rt, kurią reikia skaičiuoti kartu su drėgmės išraiškomis ir ventiliacijos poreikiais.
Apibendrinant, rinktis kokybiškas apšiltinimo medžiagas ir patikimus specialistus - būtina investicija į energinį efektyvumą ir gyventojų komfortą. Svarbu atsižvelgti į stogo, sienų ir grindų atitvarų šiluminės varžos normas, teisingai skaičiuoti jų sumas, o ypač įvertinti sandarumą ir garų plėvelių kokybę. XXI amžiaus statybos linkme būtina naudoti pažangias technologijas, programas ir medžiagas, kurios užtikrina aukštesnį energinį naudingumą ir geresnį mikroklimatą.
| Atitvaros elementas | Norminė varža (Rt, m2·K/W) | Praktinė rekomendacija |
|---|---|---|
| Stogas | 6,25 | Storas šiltinimo sluoksnis ir sandari plėvelė; atsparumas vėjui |
| Sienos | 5,00 | Geriausia sandari užsandari, papildomas šiltinimas |
| Perdanga | 4,00 | Efektyvus šilumos barjeras ir garų izoliacija |