Iki 2016 metų gyvenamieji namai dar galėjo siekti B energetinę klasę, į kurią mes ir taikėme. Kad ir kaip skaičiavome, kad ir kaip dėliojome, ne tik produkto kainos, bet ir laiko sąnaudas, patogumą ir spartumą - nugalėjo Paroc. Čia pats Paroc`as pateikia medinės karkasinės sienos šiltinimo sumuštinį. Taigi pagal šiluminės varžos reikalavimus gyvenamųjų namų sienoms B klasei, turėjome pasiekti 5,0.
Pirmosios plokštės - PAROC Cortex, nedegios akmens vatos plokštės, skirtos apsaugai nuo vėjo. Jų paviršius yra padengtas nedegia, vandens garams laidžia, tačiau orą izoliuojančia plėvele. Deklaruojamas šilumos laidumas λD - 0,033 W/mK. Apie visą specifikaciją šio gaminio galima pasiskaityti ČIA. Kalbant apie pačias plokštes, jos gana kietos ir tvirtos, o padengta plėvelė yra standi. Jeigu reikia pjaustyti, tai visa tai gana lengvai darosi - netrupa, neaižėja ir nelūžinėja. Užsiklausę Cortex kainų iš kelių tiekėjų, šiek tiek nustebome, jog geriausią ją pasiūlė Moki veži. Taigi pirkome 200 kv.m. PAROC Cortex (30mm) , iš kurių apie 80 proc. sudarė plokštės 1800×1200 mm ir likusią dalį 600×1200 mm. Taip pat tuo pačiu užsisakėme sandarinimo juostą PAROC XST 020 (60x50000mm) ir fiksatorius. Tiesa, reiktų paminėti, kad fiksatoriai buvo ne Paroc, o Isover. Cortex plokštės didelės ir greitai dėliojasi, tvirtinasi gana paprastai ir greitai. Tarpai tarp karkasinių elementų pas mus buvo palikti 600 mm. Pagal teorinius paskaičiavimus į 1 kv.m. reikia 6 fiksatorių, tačiau praktikoje ne visuomet išeina juos 6 sudėti, tai tikrai galima 10-15 proc. Plokštes dėliojant reikia perstumti jas viena kitos atžvilgiu - dėlioti šachmatais. Pas mus gi daug kur išėjo žingsnis kas 1200 arba 1800 mm, tad sujungimų buvo gana minimaliai. Didžiosiomis plokštėmis kilome iš apačios į viršų, o kur reikėjo apžaidinėti gegnes, ten jau dėliojome mažesnio formato plokštes.
Kaip ir deklaruoja patys gamintojai, plokštės nėra idealiai supjautos. Dėl to kai kur dedant atsiranda 2-3 mm plyšeliai, tuos plyšelius taip pat reikia užkimšti vata. Pirmosios plokštės nuo apačios buvo dedamos į tokius lovelius, kuris saugo plokštės apačią ir neleidžia ten apsigyventi visokiems gyviams. Cinkuotos skardos lovelį užsisakėme, kad mums išlankstytų. Kaina buvo daugiau nei dvigubai mažesnė nei jau jų pagamintų iš karto. Be to, nusipirkome lygiai tiek metrų, kiek reikėjo. Didžiausias darbas - tai visas siūles su juosta apžaisti - ne tik sujungimus pačių plokščių, bet ir langų, gegnių, sujungti su stogo plėvele. Tai į šį etapą buvo labai kruopščiai pažiūrėta 🙂 ir visi milimetriniai tarpeliai užklijuoti, o visi kampai dar ir užsandarinti tokiais lankstiniais ir tos pačios juostos.
Kalbant apie juostą, tai jai jokio priekaišto negalėtume pasakyti, labai lipni su įvairiais paviršiais: tiek pačių plokščių, tiek medžio, plastiko, stogo hidroizoliacinės plėvelės. Iš pradžių gundėmės dėti PAROC Cortex One - ta pati plokštė, tik padengta juodu dažu. Visgi nuo mūsų dengiamos kvadratūros, spalva būtų kainavusi papildomai apie 200 Eur., tad pataupėme. Įstatymai - įstatymais, tačiau ir be jų kiekvienam svarbu, kad sienų šiluminė varža būtų didesnė: aukštesnė šiluminė varža leidžia turėti šiltus namus žiemą su mažesnėmis šildymo išlaidomis. Be to, jau nuo 2018 metų pradžios įsigaliojo A+ reikalavimas pasiekti ne mažesnį nei 9.1 m²K/W naujai statomų gyvenamųjų namų sienų šiluminės varžos rodiklį R.
Rinkitės tą sienos variantą, kuriame termoizoliacijos ir blokų bendras storis yra mažiausias. Šiltas namas daugeliui asocijuojasi su storu šiltinimo medžiagos sluoksniu atitvarinėse konstrukcijose. O kur dingo sandarumas? Turbūt, kaip „dievas duos“. Kodėl, kai šokteli kuro kainos ar prailgėja žiema, visi sukrunta, tarsi širšių lizdas. Visi tampa pikti ir irzlūs ieškodami kaltų. Pradedame kaltinti šildymo sistemą, blogą kaminą, neapšiltintus pamatus ar grindis. Svarstome papildomai apšiltinti sienas ar stogą. Su namu taip pat. Įsivaizduokime, kad Jūsų namą apvertėme aukštys pamatais...
Namuose šilumos nuostoliai sklinda per dvi pagrindines kryptis: oro apykaita per nesandarumus ir šilumos praradimas radiaciniu bei kondukciniu šilumos perdavimu per atitvaras. Kompanija “Architectural Energy Corporation” atliko tyrimus, kurie parodė, kad sandarumas yra pagrindinis šilumos taupymo variklis: didinant sandarumą, papildomas šiltinimo storis duoda tik nežymų papildomą sutaupymą. Esmė, kad terminas „kvėpuojanti medžiaga“ apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų.
Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkuliaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpia 14 - 15 m³ oro. Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubinių metrų oro per valandą. Patalpas visvien reikia vėdinti, jei nenorime susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsių ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamas ir susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kiek būtina.
Šiuolaikinė statyba vis dažniau orientuojasi į didesnę šiluminę varžą, tačiau svarbu nepamiršti ir sandarumo. Lietuvos reglamentai nustato, kad stogo, sienų ir grindų šiluminės varžos turi būti ne mažesnės už tam tikras ribas, tačiau realiai svarbiausia yra ne tik storio skaičiavimas, bet ir oro nuolatinės cirkuliacijos kontrolė. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo mažiau šilumos nuostolių, tačiau visur būtina tiksliai užsandaruoti - langai, durys, jungtys, vamzdžiai, rozetės ir kt. Be to, sandarumas padeda sumažinti triukšmą, vabzdžių patekimo riziką ir drėgmės migraciją.
Kaip pasirinkti šiltinimo sluoksnį? Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, o stogo - 0,10 m2K/W. Nuo 2018 metų sienų 0,11 m2K/W, stogo 0,09 m2K/W. Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą λ koeficientą, todėl mažesnis λ reiškia efektyvesnį šiltinimą ir galimybę naudoti plonesnį sluoksnį.
Tarkim, A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ=0,021) apie 23,1 cm storio, o mineraline vata (λ=0,039) - 42,9 cm storio. Tačiau svarbiausia - sandarumas. Damų indexai ir testai parodo, kad sandarumo lygio pagerinimas dažnai duoda didesnį ekonominį efektą nei paties šiltinimo storio didinimas. Tokia išvada kelia klausimą - ar verta daugiausia dėmesio skirti storam šiltinimo sluoksniui ar vis tik į sandarumą?
- Ką svarbiau: sandarumas ar šiluminė varža? Namo sandarumas užtikrina šilumos išlaikymą ir energijos taupymą.
- Pradėkite nuo stogo ir perdangos, nes didžiausi nuostoliai dažnai kyla per jas.
- Vėliau apžiūrėkite langų, sienų siūles bei įvadus, o žingsniuokite į pamatus ir grindis.
Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, klostosi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas. Argi verta iš patrankos šaudyti į musę? Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susitelkti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą.
Ar šiltinimas brangus? Šiltinimas yra ne toks brangus, kaip daugelis žmonių galvoja. Daugeliu atvejų jūs susigrąžinsite tai, ką išleisite šiltinimui, vien tik apšiltinus perdangą - jau per du metus sumažinsite energijos sąnaudas. Kuo didesnė bus šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tinkamai atlikti šiltinimo darbai - geriausia ir efektyviausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui.
Kokią storį pasirinkti? Norminiuose dokumentuose nurodomas reikalingas šiluminės energijos kiekis ir reikia laikytis higienos normų. Įstatymuose nustatyti sienų šiluminės varžos reikalavimai, o realiai svarbiausia - tai sandarumas.
Ko reikia laikytis renkant šiltinimo medžiagą? Reikia įvertinti laidumo koeficientą, atsparumą drėgmei, pelėsiui, akustines ir ekologines savybes, degumo klasę bei konteksto reikalavimus pastatui. Pavyzdžiui, šildomam ar sandėliavimo tikslams gali būti taikomi didesni garso ir garų taršos apribojimai.
Pagal naujas tendencijas, 2020-ųjų tikslas - nulinės energijos pastatai: protingos koncepcijos - vieningos architektūros, konstrukcijų ir inžinerinių sprendimų visuma, užtikrinanti mažesnį nei 15 kWh/m2 per metus šilumos poreikį. Pasyvusis namas - toks, kurio energijos poreikis itin mažas, ir kuriame šilumos suvartojimas yra kelias kartus mažesnis nei standartiniuose namuose.
Ką įvertinti renkantis šiltinimo medžiagą dabar? Sandarumas kaip pagrindinis prioritetas, o šalia - šiluminė varža ir integracijos galimybės su kitomis konstrukcijomis. Kūrėjai teigia, kad nors sandarumas kartais siejamas su prasta oro cirkuliacija, iš tikrųjų viskas priklauso nuo visumos - sandara turi būti vientisa nuo pamatų iki stogo, o vėdinimas turi būti suplanuotas taip, kad užtikrintų reikalingą oro apykaitą be didelių energijos nuostolių.
Kaip praktikoje užtikrinti tinkamą sandarumą? Testai. Sandarumo testas - puiki priemonė identifikuoti nesandarumus. Testo metu nustatomas bendrasis pastato sandarumo lygis ir vietos, kur pro jas išsiveržia šiluma. Rimtas patikrinimas atliekamas su pučiamomis durimis arba termovizoriumi, o vietos papildomai užsandarinamos. Ilgainiui - platus tarpusavyje derančių sprendimų rinkinys, siekiant vientisos sandaros nuo pamato iki stogo.
Namo sandarumo testas | PENOSIL
Kokių vietų reikėtų ypatingai apšiltinti? Pradėkite nuo perdangos, nes iš jos nutekėja didžiausia dalis šilumos. Jei palėpė yra nešildoma - apšiltinkite perdangą, jei palėpė - stogą. Toliau patikrinkite oro tarpą, jį izoliuokite. Jei sienos, langai ir durys sandarūs - galima žengti į pamatus ir grindis.
Garantijos ir teisės aspektai. Kiekviena šiltinimo įmonė turi suteikti garantiją pagal Lietuvos įstatymus. Teisinė bazė apima statinių projektavimo, priežiūros ir rangos terminus, kuriuos reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Statybos įstatymas.
Apibendrinant: svarbiausia - sandarumas kartu su efektyviu šiltinimo sluoksniu. Nei vienas vienas iš šių faktorių savaime neturi užtikrinti optimalaus energetikos efektyvumo; reikia visumos derinimo, kurį įkūnija protinga konstrukcijų ir vėdinimo sistema.