Polistirolas pagamintas namo šiltinimui - tai medžiaga iš labai lengvų suklijuotų granulių. Granulių sudėtis - 98% oras ir 2% polistirenas. Polistirolo gamyboje naudojami specialūs slopinantys degimą priedai. Apitikslieji polistirolo lapų išmatavimai 500×1000 mm. Polistrolo lapai namo šiltinimui būna su lygiais kraštais arba frezuoti (su špuntu).
Pavyzdžiui, dažnai, namo šiltinimui, naudojamas polistirolas EPS 70: raidė S reiškia, kad naudojamas ten, kur nėra apkrovos. Pagal Europos standartą LST EN 13163 polistirolas turi atitikti stiprumui, šilumos varžos ir kitus parametrus. Skaičius 70 tai - stipris gniauždant iki deformacijos 10%, kPa. Atitikimą standartui garantuoja polistirolo gamintojas. Mes, iš savo pusės, kaip tikri namų fasadų šiltinimo profesionalai su didele patirtimi visada patarsime, kur ir kokį polistirolą geriau naudoti namo šiltinimui.
Namo pamatų šiltinimas polistiroliu
Šiltinant namus ir pastatus didesnio aukštingumo, taip pat mokyklas, ligonines, degių medžiagų sandėlius ir kitus padidintų priešgaisrinių rekalavimų pastatų bei namų šiltinimui naudojama mineralinė vata. Mineraliė vata yra žymiai brangesnė už putų polistolą. Polistirolas apie 10 kart lengvesnis, todėl lengviau sandėliuojamas ir transportuojamas. Polistirolo tvirtinimas prie sienų paprastesnis. Tvirtinant akmens vatą prie sienų reikalingi metaliniai inkarai ir metaliniai kaiščiai, reikia daugiau klijų. Šiltininant namą polistirolu, lapai tvirtinami paprastais plastikiniais grybeliais ir reikia mažiau klijų. Polistirolas lengviau apdirbamas mechaniškai ir turi stabilią formą. Namo šiltinimas polistirolu, dėl išvardintų priežasčių, apie 25 % pigesnis.
Polistirolo lapai uždengiami tinku ir armavimo mišiniu, klinkeriu. Apšiltinti požeminį namo pamatą polistirolu galima ir savarankiškai, nes toks darbas nereikalauja apdailininko kvalifikacijos. Aplink namo pamatų nukasamas gruntas žemiau grunto išalos. Pamatų paviršius nuvalomas ir užtepamas (bitumas su benzinu) arba klijuojama prilydoma bituminė hidroizoliacija. Ant viršiaus klijuojamas polistirolas šiltinimui. Polistirolą galima klijuoti karštuoju būdu jeigu klijuojame prie prilydomos dangos, arba naudojant specialius klijus- mastikas. Papildomai polistirolo lapai tvirtinami smeigėmis. Apšiltintus polistirolu namo pamatus reikia apsaugoti nuo gruntinių vandenų įrenginėjant drenažą, naudojant drenažines membranas arba kitais būdais.
Klijavimas ir tvirtinimas
Polistirolo klijavimas prasideda nuo cokolinio profilio tvirtinimo. Cokolinis profilis tvirtinamas ne žemiau kaip 30 cm nuo žemės, tiksliai išlaikant horizontalumą. Nuo cokolinio profilio prasideda šiltinimo plokščių klijavimas. Visi plyšiai, lapų sudurimai, nesandarumai, užpurškiami specialiomis klijavimo putomis. Apšiltintos polistirolu namo sienos negalima palikti ilgam, saulė ardo neapsaugotą polistirolą. Kada klijai išdžiūvo ir polistirolas pritvirtintas smeigėmis prie namo sienų, peiliu ir metaline tarka nuvalomi visi sienų nelygumai (išsikišimai).
Specialus armavimo stiklo audinio tinklelis įleidžiamas į armavimo mišinį. Mineralinis tinkas labai patvarus, su laiku tik stiprėja. Atsparus korozijai, pelėsiams bei grybeliams. Po 3-4- jų parų po tinkavimo sienos dažomos fasadiniais dažais. Silikoniniai tinkai dažnai naudojami daugiaaukščių pastatų fasadams, kartais vadinami savaiminio išsivalymo. Silikoninio tinko paviršius slidus ir nešvarumus nuplauna lietus. Akriliniai ir silikoniniai tinkai impregnuoti, po tinkavimo apšiltintą namo fasado nereikia dažyti. Namo fasadas užtinkuotas elastingu akriliniu ar silikoniniu struktūriniu tinku, nebijo nedidelių mechaninių smūgių (atšokusio kamuolio).
STR reikalavimai ir papildomi patarimai
Šiltinant pastatų išorines sienas polistireniniu putplasčiu ir jį tinkuojant plonasluoksniu tinku ar padengiant apdailos plytelėmis būtina laikytis STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtines termoizoliacines sistemos" reikalavimų. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios. Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio > 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Tai darytina siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.
Atliekant šiltinimo darbus būtina kreipti ypatingą dėmesį į šiltinimo sistemos sandarumą, kadangi tik sandarios šiltinimo sistemos gali atitikti reglamentines bei projektines nuorodas. Plačiai naudojami klijai - putos polistirolui priklijuoti prie sienos ir prie putų polistirolo tvirtinant armuojamąjį tinklelį. Yra universalių klijų, kuriais atliekami abu šie darbai. Skaičiuokite, kad sunaudosite vidutiniškai apie 10 kg sauso mišinio. Gruntavimas didina sukibimą.
Plokštės klijavimas turi būti toks, kad 40% plokštės ploto būtų padengta klijais, o kai plokštės dengtos plytelėmis - apie 60%. Ką daryti, jei sienos nelygios - naudojami klijai dantyta mentele arba putų klijai. Sandūrose plyšiai užpildomi atraišomis arba montažinėmis putomis. Kaištis į sieną įleidžiamas apie 9 cm į sieną, o kampuose - daugiau. Daugiau nei 6 tvirtinimo detalės vienam kvadratiniam metrui, ypač prie langų ir durų šlaitų, kampuose ir cokolyje.
Jos tvirtinimas - „skėčiai“ su plastikine galvute. Per ilgus projektus būtina naudoti tinkamus įrankius, o situacijos - gruntas, šepetys, glaistyklė, šluota, kibiras, grąžtas, įrankiai tvirtinimui. Tinkavimo metu kampams ir briaunoms reikalingi papildomi armavimo tinkleliai arba kampiniai profiliai. Tinkavimas turi būti vienalytis, be staigių džiūvimo incriminations, kad išvengti pleišėjimo.
Vėdinamos termoizoliacinės sistemos ir jų privalumai: jos leidžia šiltinti pastatus visais metų laikais, yra lengvai taisomos ir atsparios užterštumui. Vėdinama sistema susideda iš: šilumos izoliacijos, jos tvirtinimo elementų, 25-40 mm vėdinamo tarpo ir fasado apdailos. Efektyviam sandarumui rekomenduojama naudoti falcus su įpjovomis briaunose, o apačioje ir viršuje įrengiamos vėdinimo-drenavimo angos (mažiausiai 500 mm2 viename pločio pjūvyje per 1 m).
Ką rinktis - plokščių dydžiai, tankiai ir storį
- Plokščių dydžiai: 1 x 1 m, 0,5 x 1 m arba 1 x 2 m.
- Tankis: rekomenduojama 25 kg/m3 išoriniams sienoms; mažesnis tankis tinka techniniams pastatams ar balkonams.
- Storis: priklauso nuo sienos storio, klimato ir projektinių reikalavimų; dažnai naudojama 50 mm ar platesni storiai, bet gali būti ir 20 cm.
- Kokybė: svarbiausia - granulių dydis, jų išsidėstymas ir tuštumų buvimas; tai lemia šilumos varžą ir ilgaamžiškumą.
Taip pat svarbu žinoti: išorinių sienų paruošimas šiltinimui, skaičiavimai reikiamų šilumos izoliacijos storio, teisingas pirmos eilės išlyginimas, kampų ir angokraščių užbaigimas, bei tinkavimo technologijos. Svarbu laikytis saugumo nurodymų dėl temperatūros, drėgmės ir UV spindulių poveikio.
Pridedamos papildomos gairės
Žiemos metu nedžiūstantys klijai gali blogai sukibti; vasarą būtina uždangalų naudojimas esant tiesioginiam saulės spinduliams. Plonasluoksnio tinko paviršius nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais, nes saulės šiluma gali sukelti deformacijų ir plyšių. Jei planuojama atlikti darbus be fasadų dažymo, tinką galima palikti be dažymo, ypač silikoniniai tinkai dažnai suteikia savaiminio išsivalymo efektą.
Po sumūrytų darbų būtina nugruntuoti, palaukti 2-3 paras kol tinkas įsitvirtins. Armavimo tinklelis įklimpintas į tinko sluoksnį, kampiniai profiliai užtikrina tvirtumą ir apsaugą nuo mechaninių pažeidimų. Tinkavimo darbus galima daryti su plonasluoksniu tinku, kai aplinkos oro temperatūra virš 5°C.
Darbų apžvalga ir praktiniai patarimai
- Pasiruošimas - sienų švaros, sausumo, nuvalymo, gruntavimo ir ruošimo paviršiaus.
- Profilio įrengimas - cokolinio profilio tvirtinimas, horizontalumas ir kampų sujungimai.
- Klijavimas - plokščių klijavimas, tinkamai paskirstytas klijais, užtikrinant 40-60% plokštės paviršiaus padengimą.
- Armatūra - įterpti tinklelius į klijus, kampiniai elementai ir langų kampai su armavimo tinkleliu.
- Gruntavimas ir tinkavimas - pagrindinis sluoksnis, džiūvimas, įtraukimas į armavimo tinklelį, tada struktūrinis tinkas ar silikoninis tinkas.
- Vėdinimo-drenažo sprendimai - įrengti angos, užtikrinančios oro srautą.
Žemiau pateikiama trumpa informacija apie dažnai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti: neteisingas plokščių sujungimas briaunomis, per didelis ar per mažas klijų sluoksnis, plokščių žymėjimo netikslumai, prasta sandara kampuose ir angose. Teisingai suformuoti išorinių nuolai ir jų įterpimas į angokraščius (>20 mm) padeda išvengti drėgmės įsiskverbimo. Kaiščiai turi būti įsmeigiami į sieną tolygiai, o kampuose papildomi tvirtinimai. Paskutinis etapas - pločios nuvalymas, žymėjimo tikslinimas, o po džiūvimo - tinkavimas ir gruntavimas.
Apibendrinant, išorinių sienų šiltinimas putplasčiu - populiarus ir ekonomiškas pasirinkimas, kuris užtikrina gerą šilumos varžą, mažą svorį ir lengvą montavimą. Filosofiškai teigiama, kad vienu sluoksniu 20 cm pločio plokštės šiltinimas gali būti efektyvus kaip ir du sluoksniai po 10 cm, jei sienos frezavimas ir jungtys yra teisingai sutvarkyti. Tačiau praktikoje vienas sluoksnis dažnai sumažina papildomų siūlių pralaidą, o frezavimas ir klojiniai užtikrina tvirtą jungtį.
Kartais užduodami klausimai
Klausimas: Numačiau rekonstruojamą gyvenamą namą šiltinti 20 cm putplasčiu iš išorės. Koks būtų skirtumas šiltinant vienu sluoksniu 20 cm ar dviem po 10 cm, juos tarpusavyje prakeičiant?
Komentaras: Jei polistireninio putplasčio plokštės bus tinkuojamos plonasluoksniu tinku, atsakymas vienareikšmiškas - siena šiltinama vienu sluoksniu, nepriklausomai nuo izoliacinės medžiagos storio. Šiluminė varža abiem atvejais ta pati, galimus šilumos nuostolius per plokščių sudūrimus išsprendžia plokščių frezavimas, o darbų apimtys ir medžiagų sąnaudos mažesnės šiltinant vienu sluoksniu.
Leonardas Miškinis, UAB Kauno šilas
tags: #siltinimas #putu #polistirolu #technologija