Vis tiktai komfortiškai atrodo tik šildomos grindys, įrengimas jų nėra toks paprastas procesas. Tai ypatingai kvalifikuoto ir atsakingo paruošimo bei tinkamo visų komponentų sujungimo reikalaujantis darbas. Todėl, norint kokybiškai ir funkcionaliai veikiančios grindinio šildymo sistemos, pirmiausiai reikėtų kreiptis į šios srities profesionalus, kurie parengtų projektą šildomų grindų įrengimui.
Projekte pateikiami kiekvienos patalpos šilumos nuostoliai, atsižvelgiant į langų kiekį, išdėstymą, patalpos dydį numatomas vamzdelių išdėstymas, skersmuo ir atstumai tarp jų. Nepaisant projekto ar jo neparengus, dažniausia klaida - grindinio šildymo įrengimas pagal „žinojimą“: šilumos pasiskirstymas gali būti netolygus, o tai mažina efektyvumą.
Pagrindiniai įrengimo principai: pagrindas, šilumos šaltinis ir tvarkymas
Taip pat labai svarbus dalykas grindiniam šildymui - vandens temperatūra sistemoje negali būti per aukšta, kadangi tai yra žematemperatūrių šildymo sistema. Šiame etape yra labai svarbu tinkamai paruošti pagrindą. Jis turi būti sausas, svarbiausia lygus. Jeigu pagrindas yra smėlis, reikalinga jį sutrombuoti vibro plokštės pagalba, taip pagrindas bus tvirtas, be įdubimų. Jeigu reikalinga, padengti savaime išsilyginančiu betono sluoksniu. Tuomet tiesiama hidroizoliacinė plėvelė, dedama apšiltinamoji medžiaga dviem sluoksniais šachmatų principu, tarpus užpurškiant putomis. Ant viršaus patiesiama šilumą atspindinti plėvelė, dedamas armavimo tinklelis, prie kurio yra rišami vamzdeliai.
Tiesa, šiuo metu nebūtinai taip montuojamos šildomos grindys, įrengimas pačių vamzdelių gali būti atliekamas panaudojant tam specialų paklotą arba vamzdeliai gali būti prišaudomi prie pagrindo kabėmis. Viską atlikus, atliekamas grindų betonavimas. Betonas yra labai gerai laidus šilumai. Tačiau būtent dėl temperatūrų skirtumo, jis turi savybę plėstis ir trauktis. Čia labai svarbu įrengti temperatūrines siūles.
Elektra šildomų grindų įrengimas žymiai paprastesnis, nei vandeniu šildomų grindų. Elektriniai kilimėliai arba elektriniai kabeliai gali būti naudojami. Pats paprasčiausias būdas - elektriniai kilimėliai, kurie gali būti klojami tiesiog po grindų danga. Tiesa, jam taip pat reikalingas tvirtas lygus pagrindas. Jeigu nėra betoninės perdangos plokštės, tam gali būti naudojamas išlyginamasis betono sluoksnis. Kai kuriais atvejais, prieš tiesiant kilimėlį, gali būti reikalinga paviršių padengti gruntu arba hidroizoliaciniu sluoksniu drėgnesnėje patalpoje.
Kuomet grindinio šildymo įrengimas baigtas, iškart tiesti grindų dangos dar negalima. Tai daryti galima praėjus ne mažiau kaip 21 dienai po grindų betonavimo ir tik po to, kai grindys įkaitinamos ir vėliau atvėsinamos. Procesas atliekamas per kelias dienas, pradžioje vandens temperatūra sistemoje nustatoma 25 °C ir keliama keletą dienų, ne daugiau kaip 5 °C per parą, kol pasiekia maksimalią, po 4 dienų analogiškai vėsinama.
Medžiagos ir dangų pasirinkimas
Renkantis grindų dangą, būtina laikytis gamintojo rekomendacijų. Vengti tokių, kurios nepralaidžios šilumai, nes tokiu atveju kris šildymo efektyvumas. Reikia atkreipti dėmesį į grindų dangos šilumos varžą, kuo ji didesnė, tuo mažiau laidi šilumai. Esant didesnei nei 0,15 m2K/W grindų dangos šiluminei varžai, turėtumėte pasirinkti, atsisakote šios dangos ar šildomų grindų. Jak, pvz., kiliminės dangos šilumos varža siekia 0,07-0,15. Todėl kuomet yra šildomos grindys, įrengimas kiliminės dangos būtų klaidingas pasirinkimas. Mažiau pralaidžios storos medžio masyvo grindlentės, kurių varža taip pat gali siekti iki 0,12 m2K/W. Geriausiai šilumą praleidžia keraminės ir kitų tipų plytelės, laminuotos grindys, visų tipų parketlentės ir daug kitų.
Be to, vis labiau įsibėgėjant naujų namų ir daugiabučių statybos bei įrengimo darbams, pastebima auganti šildomų grindų paklausa. Pažiūrėjus atidžiau yra pakankamai nesunku suprasti kuo yra pagrįsta ši tendencija. Visų pirma, šildomos grindys dažniausiai montuojamos po plytelėmis. Ar tai būtų keraminės, ar akmens masės, grindų plytelės pasižymi tuo, kad neperima kambario temperatūros, todėl yra gerokai vėsesnės negu laminatas, parketas bei namų oro temperatūra. Visas šias problemas sprendžia šildomos namų grindys.
Rinkoje galima rasti ir pigių, ir brangesnių šildomų grindų kilimėlių, todėl pasirinkimas yra platus, kaina lanksti, o patogumas didelis. Pvz. brangesni infraraudonųjų spindulių grindų kilimėliai greičiau įkaista, geriau išlaiko šilumą ir net iki 40 proc.
Projektavimo ir įrengimo detalės
Šildomų grindų temperatūra, projektavimas ir įrengimas ant specialių putplasčio plokščių. Jei dviračiu važiuojate į kalną arba per duobes, toks važiavimas nekels didelio malonumo. Jei asfaltuotu taku, greičiausiai sakysite, kad dviratis - nuostabiausia transporto priemonė. Panašiai susiformuoja nuomonė apie vandeniu šildomas grindis: teisingai įrengtos jos garantuoja komfortą, klaidingai - galvos skausmą.
Grindinis šildymas yra žematemperatūris. Optimaliausia, kai grindų paviršius šyla iki 24 laipsnių C. Jei namo šilumos nuostoliai didesni, grindų paviršiaus temperatūrą galima kelti daugiausia iki 27-28 laipsnių C. Aukštesnė ji jau nebus komfortiška. Svarbu suprasti, kad antro pobūdžio mitai apie šildymą kyla iš netiksliai įrengtų ar eksploatuojamų sistemų ir per didelių oro srautų.
Didžiausia į grindų vamzdyno kontūną atitekančio vandens temperatūra gali būti apie 35-55 laipsniai C, grindų paviršiaus temperatūra - iki 28 laipsnių C. Kad suprastume skirtumą, galime palyginti su radiatoriais - į juos tiekiamo vandens temperatūra siekia 60-80 laipsnių C. Šiluma plinta per betoną, kuris turi puikų šilumos akumuliacijos gebėjimą, todėl grindys šyla tolygiai visoje patalpoje.
„Šlapioji“ grindinio šildymo konstrukcija remiasi vamzdžiais betone, o „sausasis“ metodas - plokštėmis, įmontuotomis į šilumą paskirstančias plokštes. Plokštės atlieka betono funkciją skleisti šilumą ir užtikrina didesnį tolygumą.
Projektas ir skaičiavimai: kaip nustatomi poreikiai
Kad vamzdžiais perduodamos šilumos kiekis būtų tiksliai toks, kokio reikia, grindinio šildymo meistrai prieš imdamiesi darbų atlieka skaičiavimus ir parengia projektą. Jame atsižvelgiama į grindų dangos šilumines charakteristikas, baldų išdėstymą patalpoje. Projektas būtinas namo šilumos nuostoliams įvertinti, parinkti vamzdžių skersmenį ir žingsnį, kuris padengtų šilumos praradimus. Taip pat nurodoma grindų pagrindo šiluminė varža, apskaičiuojama šilumos izoliacija, vamzdelių skersmuo, išdėstymo tankis, tvirtinimo būdai, betono sluoksnis, apgalvojamas grindų dangos šiluminės varžos įvertinimas.
Savo darbo kokybę garantuojančios įmonės turi pasirengę standartines grindinio šildymo projektų sąlygas. Priklausomai nuo sąlygų, paprastai vandens temperatūra vamzdeliuose svyruoja nuo 25 iki 55 laipsnių C, atstumai tarp vamzdelių - nuo 10 iki 30 cm. Rekomenduojamas temperatūrų skirtumas kontūre (paduodamos/grįžtamos): 3-10 laipsnių C. Vamzdžių paskirstymas turėtų būti sumontuotas naudojant reguliuojamus (balansuojamus) kolektorius. Būtini perdarymo ventiliai atskirų kontūrų nuorinimui. Jei labai skirtinga kolektorių apkrova, juos reikia subalansuoti tarpusavyje balansiniais ventiliais.
„Šlapioje“ konstrukcijoje rekomenduojamas betono storis virš vamzdžių - nuo 30 mm iki 70 mm, optimaliausias - 45 mm. Temperatūrines siūles reikia įrengti patalpose, kurių plotas > 40 kv.m, vienos iš kraštinių ilgis > 8 m arba ilgio ir ploto santykis didesnis kaip 2:1. Vamzdžių vyniojimą planuoti taip, kad temperatūros siūles jie kirstų tik vieną kartą, kirtimo vietoje jie turi būti apsauginiame vamzdyje (šarve).
Skaičiuotini šilumos nuostoliai į apačią neturi sudaryti daugiau nei 10 proc. grindų šildymo sistemos galios, apskaičiuojant sistemos galią be grindų dangos. Laikantis šio principo šiluminės izoliacijos storis neturėtų būti mažesnis nei 100 mm ant grunto, 30 mm - virš šildomų patalpų, 150 mm - virš atvirų erdvių (lauko temperatūra).
Kontrolė, įranga ir patikimumas
Vamzdžio skersmuo (d14, d16, d17, d20) parenkamas atsižvelgiant į patalpų dydį bei jų šiluminį apkrovimą. Mažoms, renovuojamoms pataloms rekomenduojami mažesnio skersmens vamzdžiai, didesnių plotų patalpoms - didesnio skersmens. Grįžtamosios dalies ir paskirstymo kontūrai turi būti su balanso vožtuvais. Kontrolės sistema - patalpų termostatai, pavaros ant kolektoriaus vožtuvų, valdikliai - užtikrina pastovią temperatūrą ir galimybę išjungti šildymą, kai kyla papildomi šilumos šaltiniai.
Prie kolektoriaus įleidimo angos montuojami oro ir nešvarumų separatoriai pašalina iš sistemos orą, nešvarumus ir laisvąsias dujas. Ilgainiui tokie separatoriai turi teigiamą poveikį visai šildymo sistemai, prailgina visų komponentų tarnavimo laiką. Mikro burbulų ir nešvarumų atskirtuvai ypač naudingi paleidžiant sistemą. Dažnai rekomenduojama naudoti Zeparo ZUV ir ZUM separatorius.
Kontrolės ir valdymo technologijos, tokios kaip AFC (Automatic Flow Control), leidžia subalansuoti srautus ir prisitaikyti prie įvairių šilumos šaltinių bei sąlygų. AFC kolektoriai ir įranga padeda sumažinti sąnaudas ir supaprastina įrengimą renovuojamuose pastatuose, kuriuose dažnai derinami keli šilumos šaltiniai.
Montavimas: laikas, trukmė ir praktiniai patarimai
Vilniaus žiemos rytas. Šeimos nariai vaikštomi basomis net kovo mėnesį. Mūsų komanda jau dešimt metų įrengia šildomas grindis Vilniuje, Kaune ir aplinkiniuose rajonuose. Įdiegėme vandenines sistemas privačiuose namuose Avižieniuose ir Garliavoje, elektrines sistemas vonios kambariuose Pilaitėje ir Žaliakalnyje, mišrias sistemas dideliems butams Šnipiškėse. Šildymo kabeliai arba kilimėliai po grindų danga. Tinka mažesnėms patalpoms - vonioms, virtuvėms, vaiko kambariams. Greitai įsijungia ir įkaista. Plastikiniai vamzdžiai, per kuriuos teka šiltas vanduo. Tinka pilnai šildyti namą ar didesnį butą. Pigiau eksploatuoti, bet brangiau įrengti.
Apskaičiuojame, kiek vamzdžių ar kabelių reikės, kokio žingsnio, kokia kilpos schema. Pateikiame projektą su techniniais sprendimais. Vandens sistemos „smegenys“ - kolektorius, paskirstantis vandenį į skirtingas kilpas. Patalpos termostatas - mygtukas ant sienos, kuriuo nustatote norimą temperatūrą. Po šildymo sistema dedama izoliacija - kad šiluma ėjo aukštyn, o ne į perdangą. Po izoliacijos - armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami vamzdžiai. Prieš liejant betoną - sistema spaudžiama vandeniu (vandens) arba pajungiama (elektrinė) ir patikrinama dėl nuotėkių ar pažeidimų. Po viso montavimo ir betonavimo - sistemos paleidimas. Vandens sistemai reikia laipsniško temperatūros kėlimo per 7-14 dienų.
Pilnas paketas - nuo projekto iki įvedimo į eksploataciją. Dažnai dideliuose butuose ir namuose naudojama abi sistemos: vandens pagrindiniam šildymui, elektrinė vonioje, kad ryte greitai įšilti patalpas. Plytelės - geriausia danga šildomoms grindims dėl didelio šilumos laidumo. Laminatas ir vinilinės grindys tinka, bet reikia patikrinti gamintojo pažymėtą šiluminę varžą. Plytelės suteikia optimalų šilumos perdavimą ir ilgiausiai tarnauja.
Kalbant apie dydžius ir laiką: pilna sistema su izoliacija ir betonu užima apie 8-12 cm aukščio sprendimą. Plonas variantas (elektrinis kilimėlis po plytelių) - tik 3-5 mm aukščio. Paviršiaus temperatūra komfortui - apie 25-29 °C. Tačiau tai priklauso nuo pastato energinio naudingumo klasės ir šilumos šaltinio. Priklausomai nuo galingumo, dažnai naudojama 100-200 W/m². Vietose kaip vonios kambarys su 5 m² plotu, elektrinis šildymas gali būti apie 30-40 kWh per mėnesį.
Priklausomai nuo atvejio, gali derinti abu šildymo tipus: vandens pagrindinį šildymą didesnėse erdvėse ir elektrinį šildymą mažesnėse vietose arba tokias kombinacijas, kurios geriausiai atitinka vartotojo poreikius. Kaina priklauso nuo sistemos tipo, plotų ir projekto sudėtingumo. Prieš perkant dangą ir planuojant izoliaciją, patikrinkite energinę klasę ir šilumos laidumą.
Projektavimo gairės ir praktiniai patarimai
- Pasirinkimo prioritetai: įvertinti grindų dangos šiluminį atsparumą ir pasirinkti dangą, kuri geriausiai praleidžia šilumą.
- Teisingas montavimas: skaičiuoti vamzdžių atstumus (paprastai 10-20 cm) ir užtikrinti, kad betono sluoksnis virš vamzdžio būtų pakankamas (30-70 mm).
- Temperatūros siūlės: būtinos didesnėse patalpose (>40 kv.m) ar ilgio santykiu >2:1.
- Kolektoriaus vaidmuo: naudoti reguliuojamus kolektorius su AFC technologija - lengva subalansuoti srautus ir palengvinti renovacijas.
- Šilumos nuostoliai: projektas turi įvertinti visus nuostolius ir nustatyti teisingą sistemų galią bei dangos šiluminę varžą.
- Izoliacija: laikytis rekomenduotų storio bei vietos (gruntas, virš šildomų patalpų, atvirose erdvėse).
Specifinės gairės pagal EN normas
Pagal EN 1264 ir EN 15377 viršutinis grindų šildymo galingumas, dangos šilumos laidumas ir kt. yra apibrėžti šiltų zonų plotuose: gyvenamosios patalpos - 20-30 °C, vonios zonas - iki 34-36 °C (žiūrint į teisines normas). Patalpų tipas, oro temperatūra ir leistina grindų paviršiaus temperatūra nustato visą projektą ir pasirinkimus.
Rekomendacijos klientams
Šildomų grindų įrengimas yra ilgalaikė investicija, kuri atsiperka mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir kasdieniu komfortu. Svarbiausias žingsnis yra teisingai pasirinkti montavimo būdą pagal namo konstrukciją. Jei planuojate naują statybą, grindinį šildymą verta derinti su šilumos siurbliu, kuris gerokai sumažins šildymo sąnaudas. Dangos šilumos laidumą verta patikrinti prieš perkant, nes nuo jo priklauso, kaip efektyviai veiks visa sistema. Prieš rinkdamiesi izoliacijos storį, patikrinkite savo namo energinio naudingumo klasę, nes nuo jos priklauso konstrukcijos reikalavimai.
Kaip įrengti šildomas grindis (grindų šildymas) | „The Home Depot“
Dar vienas praktinis patarimas: kai planuojama šlapiojo metodo įrengimas, būtina atlikti slėgio bandymą prieš betonavimą ar dangos klojimą. Taip pat laikykitės bendrų reikalavimų dėl kompensacinių siūlių klijavimo ir kolona, kad užtikrintumėte grįžtamojo vamzdžio integraciją.
Įrengimo santrauka: žingsniai nuo projekto iki įvedimo
- Atlikti pastato šilumos nuostolių apskaičiavimą ir parengti grindų šildymo projektą (EN 1264, EN 15377).
- Parinkti vamzdžių skersmenis ir išdėstymą, apskaičiuoti žingsnį, įvertinti grindų dangos šiluminę varžą.
- Paruošti pagrindą (sausą arba betonuotą) ir įrengti hidroizoliaciją bei šilumą atspindinčią plėvelę.
- Sumontuoti vamzdžius/šilumos plokštes, pritvirtinti prie kolektoriaus su balanso vožtuvais ir įrengti filtraciją/valdymą.
- Įtvirtinti izoliaciją, grioveliuose įklijuoti kompensacines siūles, atlikti slėgio bandymą, užpildyti grindis betonu ar užklijuoti paviršius.
- Paleisti sistemą: pradėti nuo 25 °C, kilti iki darbinės temperatūros per kelias dienas, po to lėtai atvėsinti.
- Parinkti grindų dangą atsižvelgiant į šilumos laidumą ir gamintojo rekomendacijas; pradžioje atlikti apkrovos testą ir patikrinti šilumos pasiekimą.
Jeigu norite gauti išsamų pasiūlymą konkrečiam plotui Vilniuje, Kaune ar aplinkiniuose rajonuose, kreipkitės į mūsų komandą - įvertinsime plotą, izoliaciją, esamą šildymo sistemą ir pateiksime visą techninį sprendimą su projektu bei kainos skaičiavimu.