Statant ar renovuojant namą, vienas svarbiausių sprendimų yra fasado apdailos medžiagų pasirinkimas. Tai ne tik pastato išorė, bet ir jo vizitinė kortelė, kuri kuria pirmą įspūdį bei atspindi gyventojų stilių. Kad namo fasadas atrodytų tvarkingai, moderniai ir būtų ilgaamžis, svarbu pasirinkti tinkamas apdailos medžiagas. Viena ilgaamžiškiausių ir patvariausių fasado apdailų - plytelės.
Ventiliuojamas fasadas yra geresnis pasirinkimas lyginant su tinko fasadu. Jo privalumai slypi konstrukcijoje. Prie pastato išorinės sienos dedama šilumos izoliacija, tada ant karkaso tvirtinama apdaila. Tarp izoliacinio sluoksnio ir apdailos yra paliekamas tarpas, per kurį cirkuliuoja oras. Dėka to, žemyn nuteka lietaus vanduo. Drėgmė neužsilaiko ir nekenkia konstrukcijoms. Dėl to išorės sienos nepelija, visada atrodo švariai ir gražiai. Ventiliuojamų fasadų sistema puikiai tinka nelygioms, suskilusioms ar sutrūkusioms sienoms. Išorinei pastato sienai nereikalingas specialus paruošimas prieš ventiliuojamo fasado kabinimą. Nereikalingi tinkavimo darbai. Ventiliuojamu fasadu eliminuojami visi mūrijimo defektai, siūlių netikslumai, sienos kreivumo defektai, įtrūkimai, skilimai ar kiti pažeidimai. Laikančioji konstrukcija gali išlyginti didelius paviršiaus nelygumus, kas yra didelis privalumas, be to, nereikalauja griežto temperatūrinio rėžimo ją montuojant, kuris reikalingas tinkuojamiems fasadams.
Ventiliuojami fasadai vasarą padeda būti gerokai vėsesniais. Karštuoju metų laiku oro tarpas tarp fasado plokščių ir izoliacinio sluoksnio užtikrina natūralią fasado ventiliaciją, o fasado plokštės apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir taip nuolat laiko namo sienas pavėsyje. Tokiu būdu pasiekiamas komfortiškas mikroklimatas patalpose, nereikalaujantis papildomų brangių kondicionavimo sistemų. Apšiltinimo medžiaga ištisus metus išlieka sausa bei išsaugo nepakitusias šilumos apsaugos savybes. Todėl sumažėja šildymo išlaidos. Tokia apdaila atlieka ir vidaus patalpų vėdinimo funkciją. Viduje susikaupusi drėgmė yra išvėdinama. Name nesikaupia drėgmė ir nėra palankios terpės atsirasti pelėsiui. Dėl ventiliuojamos konstrukcijos namas natūraliai vėdinasi, todėl vasarą per karščius namie nėra labai karšta. Žiemą, atvirkščiai, namie šilta, nes ventiliuojami fasadai pasižymi geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis, sulaiko šilumą. Sumažėja šildymo išlaidos. Ventiliuojamo fasado konstrukcija neleidžia susidaryti šiltnamio efektui. Drėgmė, susidariusi dėl garų difuzijos, netrukdomai išleidžiama iš pastato, nes fasado apdaila nėra prigludusi ir neblokuoja drėgmės pasišalinimo bei pastato „kvėpavimo". Ši fasado apdaila puikiai tinka norint išvengti šiltnamio efekto nepatogumų.
Ventiliuojamo fasado plokštės ir jų sistema susideda iš medžiagų, kurios priskiriamos sunkiai degių arba visiškai nedegių kategorijai. Tai neleidžia ugniai plisti gaisro atveju. HPL fasado plokštės turi padidintą garso izoliaciją ir kartu su šiltinimo sluoksniu sudaro dvigubą išorinio triukšmo apsaugą. Sušalusios fasado plokštės nesiliečia prie šiltinimo sluoksnio bei apsaugo nuo tiesioginio žvarbaus vėjo į namo sieną. Tai efektyvi apsauga nuo šalčio tiltų išorinėje sienoje. Ventiliuojamų fasadų sistema susidaro iš laikančiosios konstrukcijos, kuri dažniausiai būna iš aliuminio ar nerūdijančio plieno profilių, šilumos izoliacijos, kaip akmens vata, bei fasadinės plokštės. Ventiliuojamų fasadų dengiamoji apsauginė plokštė gali būti iš daugelio medžiagų, pasižyminčių skirtingais atsparumais UV spinduliams, oro įtakai, temperatūrai, mechaniniams pažeidimams ir t.t. Dažniausiai modernioje architektūroje naudojamos natūralesnės medžiagos, pvz., kaip titano-cinkas, aliuminis, varis, stiklas, akmens masė, medis. Tačiau taip pat dažnai naudojamos aukšto slėgio medžio laminato plokštės (HPL), kompozicinės plokštės (dengiamoji medžiaga iš abiejų pusių pvz. aliuminis, o užpildas iš kompozicinės medžiagos). Taip pat sparčiai kelią skinasi į rinką perdirbtų žaliavų plokštės, tokios kaip stiklo granulato plokštė, kuri pasižymi puikiu atsparumu temperatūros svyravimams, todėl ją galima net tinkuoti, taip išgaunant tinkuoto fasado optiką, su ventiliuojamo fasado funkcinėmis savybėmis. HPL plokštės pasižymi išskirtiniu atsparumu. Jos neblunka ir nereikalauja jokios priežiūros iki 50 metų. Sunkiai braižosi, sunkiai tepasi, turi „antigrafiti" padengimą, todėl vandalų piešiniai nusivalo be didesnio vargo. HPL ventiliuojami fasadai yra laisvai „vaikštanti" sistema. Dėl šios dangos tvirtinimo ypatumų plokštėms paliekama laisvė judėti prie temperatūrinių pokyčių. Tokiu būdu HPL plokštės neleidžia fasadui skilinėti ir trūkinėti, judant namui, siaučiant uraganams, vėtroms, žemės drebėjimams ar kitiems mechaniniams poveikiams. Ypač efektyviai HPL plokštės panaudojamos naujiems pastatams bei individualiems namams, kuriems kažkurį laiką būdingas judėjimas.
Ventiliuojamo fasado išorė gali būti dengiama akmens masės plytelėmis. Jos neįgeria vandens, nebijo šalčio, karščio, nekeičia spalvos dėl UV spindulių. Derinant skirtingas plytelių spalvas ar matmenis, galima įgyvendinti įvairius dizaino sumanymus. Akmens masės plytelės dažnai pasirenkamos dėl didesnio atsparumo ir įvairesnių dizaino galimybių. Jos ypač tinkamos, jei norite ilgalaikio sprendimo su mažesne priežiūra. Taip pat fasadui gali būti naudojamos betoninės plytos - kiek ekonomiškesnis pasirinkimas, pasižymintis moderniu, minimalistiniu vaizdu. Klinkerio plytos - tai laiko patikrinta fasado apdaila, labai atspari visiems atmosferiniams reiškiniams - šalčiui, lietui, sniegui, vėjui. Nepraranda savo pirminės išvaizdos ilgą laiką. Klinkerio plytos vertinamos dėl patvarumo, unikalios formos ir spalvos. Jomis uždengtas fasadas atrodo išskirtinai gražiai. Pigesnė alternatyva klinkerio plytoms - klinkerio plytelės. Jos ilgaamžės ir labai tinkamos lauko sąlygoms. Nereikalauja didelės priežiūros, nekeičia spalvos. Puikiai imituoja plytas, akmenį, yra daugybė atspalvių. Klinkerio plytelės gaminamos kolekcijomis. Prie fasado plytelių lengvai galima priderinti terasos, laiptų plyteles.
Plytelės gali būti įvairiausios. Pavyzdžiui, medžio imitacijos lentos, kurios idealiai atkartoja natūralaus medžio raštus. Imitaciją nuo originalo atskirti sunku, o plytelė turi daugiau pranašumų, lyginant, su tikro medžio lenta. Medieną periodiškai reikia atnaujinti ir perdažyti, plytelės priežiūros nereikalauja. Labai gražiai ir moderniai atrodo metalo imitacijos plytelės. Drąsiai ir originaliai fasadas atrodys su laiko ir rūdžių paženklintu plytelės paviršiumi. Taip pat siūlomos dekoratyvinio akmens imitacijos plytelės, kurios yra ilgaamžis bei praktiškas sprendimas. Skelto akmens imitacijos plytelės puikiai tiks modernaus ar klasikinio fasado apdailai. Itališku žavesiu spindinčios sendintos terakotos imitacijos plytelės. Lengvas, greitas, paprastas, švarus ir pigus montavimas nenaudojant jokių skiedinių. Didesnė pinigų suma tenka kokybiškoms medžiagoms (pvz., HPL plokštėms ar plytelėms) ir mažesnė apdailos darbams atlikti. Esant poreikiui yra galimybė nesunkiai pakeisti vieną ar kelias plokštes.
Ventiliuojamų fasadų sistema neriboja architekto kūrybiškumo laisvės, norint suteikti pastatui išskirtinę formą ar spalvinę gamą. Vienintelis ventiliuojamų fasadų trūkumas lyginant su tinko fasadu, tai aukštesnė kaina. Tačiau įsivertinant fasado ilgaamžiškumą ir išlaidas, išdalinus per visą tarnavimo laikotarpį (~50 metų), nustebsite įsitikinę, kad pasirinkta medžiaga yra vienas pigiausių variantų! Ventiliuojamas fasadas puikiai tinka tiek naujai statybai tiek renovacijai.
Pasistatyk pats. Ventiliuojamo fasado montavimas. Visas siūlomas namo fasado plyteles galite apžiūrėti salone Vilniuje, adresu Žirmūnų g. 70 (3 a.). Šiandien ir pakalbėsime apie grožį - apie namų fasado apdailą. Konsultuoja Kaune įsikūrusios statybos, remonto ir projektavimo darbus atliekančios UAB „Struktūra“ techninis vadovas Vladas Petrauskas. Pirmiausia - šilumos izoliacija Išorinių būsto sienų apdaila gali būti labai įvairi. Tačiau ji visgi priklauso nuo to, ar statomas naujas namas, ar renovuojamas senas, mat seniau statant nuosavus namus buvo reikalaujama, kad jų šilumos varžos koeficientas būtų 1 m2K/W, o šiandien jis išaugo ir pagal naujus statybos reglamentus siekia 5 m2K/W. Todėl namai apšiltinami 15 cm storio šilumos izoliacijos sluoksniu. Šilumos izoliacijai galima rinktis putų polistireną, akmens vatą, puoselėjantieji ekologiją gali investuoti pinigus į sveiką būstą ir pirmenybę skirti ekovatai ar presuoto kanapių ir medienos plaušo plokštėms. Tiesa, pastarosios medžiagos gana brangios, putų polistirenas - nepralaidus garams, namas „nekvėpuoja“, tad daugelis, galvodami apie jaukų ir šiltą būstą, renkasi akmens vatą, kurią galima dengti bet kokia patikusia fasado apdailos medžiaga. Jų įvairovė gana didelė. Nuo metalo iki akmens masės. Prieš kelis dešimtmečius namo išorines sienas dažniausiai tinkuodavo arba dengdavo medine apkala, dabar yra daug fasado apdailos būdų. Jiems skirtas medžiagas galima būtų suskysti į du tipus: vėdinamas ir tinkuojamas. Vėdinamos - tai skarda, medinės bei plastikinės dailylentės, keraminės plytelės, lakštinės medžiagos. Profiliuota plieninė skarda itin populiarėja dengiant stogus, mat yra ekologiška, nekenksminga aplinkai, tačiau nuosavų namų fasadų apdailai beveik nenaudojama, nors puikiai tinka dideliems pramoniniams ir kitos paskirties pastatams. Jaukumą ir šilumą padės sukurti medinės dailylentės, gaminamos iš pušies ir maumedžių medienos. Pastaroji pasižymi geresnėmis savybėmis, yra stipresnė, nepūna, jos gražesnė tekstūra, tačiau ši medžiaga gana brangi. Medinės dailylentės apdorojamos natūraliais alyvomis, antiseptikais, apsaugančiais nuo kenkėjų, drėgmės. Nelygu sumanymas, savininkas gali dailylentes palikti natūralios spalvos, tonuoti, kad išryškėtų medžio tekstūra, ar nudažyti bet kokia patikusia spalva. Plastikinės dailylentes - vienos populiariausių tarp vidutines ir mažas pajamas turinčių žmonių. Jos nedegios, atsparios drėgmei, temperatūros pokyčiams, ultravioletiniams spinduliams, gan patvarios. Dailylentes paprasta montuoti, galima laisvai rinktis spalvas. Jos rekomenduojamos drėgnų, senų namų fasadams atnaujinti. Tiesa, apkalę išorę medinėmis ar plastikinėmis dailylentėmis ilgalaikio rezultato nesulauksime, be to, jos ir dėvėsis nevienodai - priklausomai nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, namo šiaurinėje pusėje ar ten, kur nuolat drėgna, mediena gali pradėti greičiau pūti, o saulėkaitoje dažytos lentelės - luptis, plastikinės - greitai deformuotis, pakeisti spalvą. Apdailą iš keramikos įvertins tie, kas geidžia rimto ir solidaus namo. Tai, pasak gamintojų, „akmens sienos už prieinamą kainą!“ Keraminės ar akmens masės plytelės išsiskiria išvaizda, natūralų akmenį imituojančia spalva, šešėlių žaismu, forma, reljefiškumu. Akmens masės plytelės pasižymi akmeniui būdingu patvarumu, tvirtumu, atsparumu trinčiai, mechaninėms apkrovoms, sniegui, vandeniui, temperatūros pokyčiams. Jos tinka Lietuvos klimato sąlygomis, o kloti jas labai paprasta. Klinkerio plytelės dėl gamybos technologijos yra itin atsparios atmosferiniam poveikiui ir bet kokiai apkrovai. Gaminamos įvairių spalvų, matmenų, o šilti žemiški atspalviai leidžia sukurti originalių tiek modernaus, tiek kaimiško stiliaus namo fasadą. Paskutinė vėdinamų fasado apdailos medžiagų grupė - lakštinės medžiagos: fibrocementinės (eternitas ir mineritas), kurių pagrindą sudaro medžio dulkės, presuojamos su dervomis (populiariausios „Trespo“, „Exteriet“, „Fundermax“, jau su apdaila) bei „Cetris“ cemento drožlių plokštė. Jos gali būti neapdailintos arba padengtos struktūriniais dažais, imituoti medžio tekstūrą. Tai šiuolaikinė, patvari ir estetiška apdaila, sauganti būsto fasadą nuo drėgmės, ultravioletinių spindulių, atspari ugniai, temperatūros svyravimams, daugeliui gyvųjų bakterijų, puikiai izoliuojanti garsą ir nereikalaujanti nuolatinės priežiūros. Tinkuojamoji apdailos medžiaga - tai plonasienis tinkas. Jis dedamas ant kieto akmens vatos ar polistireno plokščių paviršiaus pritvirtinto klijuose panardinto tinklelio. Tinkas gali būti mineralinis, akrilinis ir silikoninis. Mineralinio tinko rišamoji medžiaga yra silikatas, akrilo - akrilas, silikono - silikonas. Ant putų polistireno galima kloti visų rūšių tinką, o ant akmens vatos nerekomenduojama dėti akrilinio tinko - pastatas praras gebėjimą „kvėpuoti“, mikroklimatas jame suprastės. Mineralinis tinkas gaminamas miltelių pavidalu, akrilinis - dispersijos, silikoninis - pastos, jie, atsižvelgdami į norimą išgauti faktūrą, skiedžiami vandeniu ir kruopščiai išmaišomi elektriniu maišytuvu. Tinkas pasižymi atsparumu mechaniniams pažeidimams, agresyvios aplinkos poveikiui, į jį mažai įsigeria drėgmė, purvas, nešvarumai, o jei taip ir atsitinka, juos paprasta nuplauti. Renkantis fasado apdailą reikia įvertinti ir karkaso, ant kurio bus tvirtinamos plokštės, konstrukcijos medžiagas. Medžio apdailą geriausia rinktis, jei karkasas medinis; tvirtesniam cinkuotam ar aliumininiam karkasui tiks keraminės, akmens masės plytelės, natūralus akmuo, o metaliniam - „Exteriet“, „Fundermax“ ar „Cetris“ lakštinės apdailos medžiagos.
Be apdailos! Lietuvoje plytos namams mūryti naudojamos, kaip teigia įvairūs šaltiniai, jau nuo XIII a. Daugelis praktiškų žmonių ir šiandien joms teikia pirmenybę, nes sutaupo pinigėlius, skirtus apdailai - gražiai sumūrytam plytiniam namui jokios apdailos nereikia. Bet tuo plytų privalumai nesibaigia: tai ekologiška, natūrali medžiaga, nuo seno ypač vertinama dėl gebėjimo akumuliuoti bei tolygiai atiduoti šilumą visą parą, namas „kvėpuoja“, t. y. praleidžia drėgmę, taip sukuriamas optimalus patalpų mikroklimatas. Silikatinės plytos - tai dirbtinis akmuo, pagamintas iš kalkių, kvarcinio smėlio ir vandens. Jos pigesnės nei kitos medžiagos, ekologiškai švarios, patvarios, kokybiškos, nedegios, sunkiai sugeria drėgmę (iki 6 proc.), atsparios cheminei korozijai. Pastaruoju metu apdailai vis dažniau naudojamos skeltos bei tašytos silikatinės apdailos plytos. Jų paviršius įgeria gerokai daugiau vandens negu lygus įprastų plytų, todėl jas rekomenduojama padengti specialiais hidrofobiniais silikoniniais skysčiais ar dažais, kad nesiskverbtų drėgmė ir purvas. Impregnuotas mūras tampa mažiau laidus vandeniui, patvaresnis, nepraranda galimybės „kvėpuoti“. Dėl didelės spalvinės gamos klinkerinės plytos yra labai dekoratyvios. Priklausomai nuo sumaišyto molio rūšių, degimo temperatūros ir laiko, klinkeris įgauna visai netikėtas spalvas - nuo šviesiai geltonos, ryškiai raudonos iki juodos, todėl namui nesunku suteikti bet kokią išvaizdą. Šios plytos labai tvirtos, atsparios drėgmei, karščiui bei šalčiui, nedegios, ilgai išlaiko savo spalvą, nereikalauja papildomos priežiūros. Be to, pasirūpinus gera statinio hidroizoliacija, plytoms nekenks parazitai, jų neardys grybelis. Toks fasadas bus ilgaamžis, o prireikus ir nesunkiai išardomas: senas plytas galima iš naujo sumūryti, jų skaldą naudoti sienų garso izoliacijai, kelių rekonstrukijai, teniso kortų dangai ir kt. Pravartu žinoti, jog renovuojant seną namą, fasadui nepatariama rinktis plytų, skaldytų plytų ar klinkerio - šiai apdailai būtinas platesnis ir tvirtesnis pamatas, kurį įrengti gana brangu. Beje, jeigu norime originalaus namo fasado, galime naudoti skirtingas apdailos medžiagas, varijuoti ne tik jų atspalviais, bet ir paviršių tipais, formomis bei dydžiais. Su natūralaus akmens, akmens masės dirbiniais, plytomis puikiai derės mediena, metalas, stiklas bei plonasienis tinkas. Tai puiki erdvė pasireikšti namo savininko fantazijai ir dar vienas būdas sutaupyti statybų lėšų. Plytos tradiciškai naudojamos ne tik kaip pagrindinė statybinė medžiaga, bet ir kaip estetiškas, patvarus bei ilgaamžis sprendimas fasado apdailai, vidaus sienoms, tvoroms, kaminams ar kitiems konstrukciniams elementams. Dėl savo tankio, tvirtumo ir atsparumo aplinkos poveikiui plytos išlieka vienu patikimiausių pasirinkimų tiek individualių namų statybai, tiek komerciniams ar pramoniniams objektams. Natūralios spalvos, skirtingos tekstūros ir formatai leidžia lengvai pritaikyti plytas prie įvairaus architektūrinio stiliaus - nuo klasikinio iki modernaus. Savo kataloge siūlome įvairių rūšių plytas, kurios gali būti naudojamos skirtingiems statybos ir apdailos darbams. Tinkamai pasirinktos plytos ne tik pagerina pastato išvaizdą, bet ir prisideda prie konstrukcijos tvirtumo, šilumos išlaikymo bei bendro pastato ilgaamžiškumo. Keraminės plytos - gaminamos iš aukštos kokybės molio, todėl pasižymi natūralia išvaizda, geromis eksploatacinėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu. Jos dažnai pasirenkamos sienų mūrijimui, pertvaroms, fasadams ar kitiems statybiniams sprendimams, kai svarbus patikimumas ir natūrali medžiagos estetika. Klinkerinės plytos - tai itin tvirtos, tankios ir atsparios plytos, puikiai tinkančios Lietuvos klimato sąlygoms. Jos pasižymi atsparumu šalčiui, drėgmei, temperatūrų pokyčiams ir mechaniniam poveikiui, todėl dažnai naudojamos fasadams, cokoliams, tvoroms, lauko sienelėms ir kitoms vietoms, kur reikalingas didesnis atsparumas bei ilgaamžiškumas. Dekoratyvinės plytos - puikus pasirinkimas norint sukurti išskirtinį pastato ar interjero vaizdą. Jos gali būti naudojamos fasado akcentams, vidaus sienų apdailai, židinių zonoms, komercinėms erdvėms ar kitoms dekoratyvinėms detalėms. Skirtingos spalvos, paviršiaus faktūros ir dizainai leidžia lengvai sukurti tiek šiuolaikišką, tiek jaukų klasikinį įvaizdį. Renkantis plytas svarbu įvertinti jų paskirtį, atsparumą šalčiui, drėgmei, gniuždymo stiprį, vandens įgeriamumą, matmenis ir spalvą. Fasado darbams dažniausiai rekomenduojamos atsparios klinkerinės arba apdailinės plytos, o vidaus mūrijimui ar konstrukcijoms gali būti pasirenkamos keraminės plytos. Пirmąjį įspūdį sukuria išorė: žmogaus - išvaizda, būsto - fasadas. Tačiau į namą, skirtingai nei į žmogų, kurį dažniausiai vertiname pagal protą, žvelgiame pagal jo visumą: interjerą ir eksterjerą. Būtent todėl statant ir įrengiant būstą dėmesio jo išorės ir vidaus apdailai reikia skirti vienodai. Apdailos plytos skirtos fasado apdailai (eksterjerui) ir vidaus apdailai (interjerui), tačiau kai kurias iš jų galima naudoti ir ten, ir ten. Fasadinės apdailos plytos namui suteikia ne tik solidų vaizdą, bet ir papildomo tvirtumo. Apdailinių plytų fasadas padidina namo vertę, tai - tarsi šarvas, kuris papildomai apsaugo nuo vėjo, drėgmės ir kitų neigiamų orų sąlygų, pagerina garso ir šilumos izoliaciją. Apdailos plytas naudojant interjere, galima įgyvendinti netradicinius sprendimus, kurie atrodo originaliai ir kartu suteikia jaukumo. Net ir dabar, kai rinkoje siūloma galybė įvairiausių statybinių medžiagų, šios plytos neužleidžia lyderio vietos. Ypač mūsų klimato sąlygomis keraminės plytos laikomos idealia fasadų apdailos medžiaga, nes puikiai atlaiko didelius temperatūrų pokyčius. Apdailinės keraminės plytos įprastai būna vienspalvės, su dviem lygiais paviršiais. Dažniausiai jų viduje suformuojamos kiaurymės, kuriose, sumūrijus išorinį sienos sluoksnį, oras užkonservuojamas, todėl taip apdailinta siena yra šiltesnė. Tiek vidaus, tiek išorės apdailai naudojamos ir faktūrinės arba figūrinės plytos, o štai židinių pakurai − šamotinės, pagamintos iš ugniai atsparaus molio ir išlaikančios aukštesnę nei tūkstančių laipsnių temperatūrą. Beje, šamotines plytas galima atskirti pagal šviesią gelsvą spalvą ir grūdėtą struktūrą. Pagal kiaurymių plytoje skaičių jos skirstomos į skylėtąsias ir pilnavidures. Kuo tuštumų daugiau (jų gali būti net daugiau nei 50 proc. plytos tūrio), tuo plyta šiltesnė. Naudojant skylėtąsias plytas, sieną galima mūryti šiek tiek plonesnę - šilumos izoliacija nuo to tikrai nenukentės. Skylėtosios plytos masė mažesnė, todėl tokia pat ir apkrova pamatui. Tačiau yra tam tikrų niuansų, kuriuos būtina žinoti mūrijant tokias plytas: į jų kiaurymes gali patekti skiedinio - tuomet siena taps šaltesnė. Kad šito pavyktų išvengti, specialistai pataria rinktis plytas, kurių kiaurymės mažesnio skersmens, o surišimui naudoti klampesnį skiedinį. Šios fasadinės plytos gaminamos iš negesintų kalkių ir kvarcinio smėlio arba susmulkinto smiltainio, sumaišytų su vandeniu. Masė nėra išdegama krosnyje kaip keraminių plytų, suformuota ji kietinama sočiųjų garų aplinkoje specialiame autoklave 200-220 laipsnių temperatūroje ir vykstančios cheminės reakcijos metu pavirsta kieta medžiaga. Silikatinės plytos būna įvairių spalvų, o paviršius gali būti lygus arba faktūriškas. Tiesa, UAB “Apdailos namai” direktorius Ramūnas Jurgelevičius atkreipia dėmesį, kad silikatinės plytos jau traukiasi į antrą planą. „Anksčiau, kai nebuvo galima gauti klinkerio ar kitų apdailos medžiagų, dauguma pirkėjų rinkdavosi gražesnes skelto paviršiaus silikatines apdailines plytas. Fasado dailinimas klinkerio plytomis - laiko patikrinta apdaila. Niekas taip neapsaugo pastato fasado nuo atmosferos poveikio, korozijos, ugnies, šalčio kaip klinkerio fasado apdaila. Klinkerio plytos - iš itin aukštoje temperatūroje degto molio pagamintas natūralus produktas. Plytų spalva priklauso nuo gamyboje naudoto molio mineralinės, cheminės sudėties ir išdegimo temperatūros: raudoną spalvą lemia didelis geležies, o baltą ir gelsvą - kalkių kiekis molyje. Aukštesnė degimo temperatūra tamsina plytas - esant 1 300 laipsnių, gaunama tamsiai ruda, tamsiai pilka spalvos. Klinkerio plytos pastato konstrukciją apsaugo nuo lietaus ir drėgmės, užtikrina natūralią oro ir drėgmės cirkuliaciją. Jų sudėtyje nėra kenksmingų sudedamųjų medžiagų, joms nereikia specialios priežiūros, savo pirminės išvaizdos jos nepraranda neribotą laiką, jų nereikia perdažyti ar rekonstruoti. Kita vertus, fasado apdaila klinkerio plytomis turi vieną didelį trūkumą - jų gana didelė kaina. Ji priklauso nuo plytų rūšies ir spalvos, tad kartais gali būti net kelis kartus didesnė nei, pavyzdžiui, dekoratyvinio tinko kaina. R. Jurgelevičius prognozuoja, kad ateityje klinkeriui dėl vietos po saule teks gerokai pasivaržyti su akmens masės apdailos plytelėmis. „Akmens masės plytelės, imituojančios plytą, nėra pats pigiausias variantas rinkoje, bet jau gali konkuruoti su klinkerinėmis. Tai tvirtos ir kietos plytos, individualios paviršiaus struktūros bei spalvos, nepakartojamos išvaizdos. Pilnavidurės plytos lengvai mūrijamos, jos pagerina garso izoliaciją, pasižymi puikiomis techninėmis savybėmis. Rankomis suformuotos plytos vilioja didelę spalvų gama: gelsvos, geltonai bronzinės, bronzos spalvos, margos, raudonos, rausvai rudos, rudo… Jos išdegamos 1 060-1 100 °C temperatūroje. Sendintų plytų pagrindas - kokybiškas gerai išdegtas molis, kuris ypatingas tuo, kad jame lieka daug porų, o jose liekantis oras pagerina pastato šiluminę izoliaciją. Be to, plytų poros užtikrina atsparumą šalčiui, nes plytoje esanti drėgmė visada turės pakankamai vietos plėstis. Ne mažiau svarbus ir plytos įmirkio rodiklis - 11-13 proc. Standartiniai sendintos rankinio formavimo plytos matmenys: 210 x 100 x 65 mm (WDF); plytos gali būti ir ilgesnės (240 mm), platesnės (115 mm), aukštesnės (71 mm). Iš sendintos plytos gali būti atpjauta plytelė (22 mm storio), kuri klijuojama ant termoizoliacinės medžiagos sluoksniu apšiltinto namo. Šios apdailos plytelės naudojamos tiek lauko fasado, tiek vidaus apdailai. Jos gaminamos iš travertino, marmuro, skalūno, kalkamenio, granito. Lietuvoje populiariausios skalūno plytelės, kurių faktūra netolygi, sluoksniuota, dominuoja žemės spalvos: juoda, pilka, žalsva, rausva. Atsižvelgiant į skalūnų rūšį, skiriasi jo gaminių panaudojimo interjere ar pastatų išorėje galimybės (plytelėms ar stogų bei fasadų dangai). Kuo skalūne mažiau geležies, kalcito priemaišų, tuo jis atsparesnis drėgmei ir žemai temperatūrai. Skalūno plytelės naudojamos grindų (jos neslidžios) ir sienų apdailai, yra reljefiškos. Šios medžiagos plytelės „kvėpuoja“, išlaiko komfortišką aplinkos temperatūrą. Skalūnas - lengva, atspari drėgmei bei atšiauriam klimatui uoliena, kuri ypač tinkama stogų bei įvairyra reljefiškosios paskirties pastatų dangai. Dar vienas labai mėgstamas - tiek dėl kainos, tiek dėl savo savybių - natūralus akmuo - travertinas. Šis klasikinis „laukinės išvaizdos“ akmuo iš kitų išsiskiria paviršiuje esančiomis natūraliomis ertmėmis, kurios jį apdorojant užpildomos specialiu glaistu arba paliekamos natūralios. Plytelių kraštai lygiai nupjaunami ir gali būti poliruojami arba paliekami neapdoroti, taip pat gali būti specialiai nuskelti, nufrezuoti, suapvalinti. Travertino akmens plytelės dažniausiai pjaustomos horizontaliai - taip išryškinami sūkuriniai raštai. Jei plytelės pjaunamos vertikaliai, gaunami ryškesni linijiniai raštai. Natūralaus akmens plytos - ekologiška aukštos klasės apdailos medžiaga, interjerui suteikianti prabangos, tačiau jos, palyginti su kitais šio tipo produktais, yra gana brangios. Tad tokią apdailą renkasi vertinantys kokybę, natūralumą, patvarumą bei ilgaamžiškumą. Tačiau apdaila iš natūralaus akmens turi ir trūkumų. Būdama porėta, ji greitai įgeria nešvarumus, pavyzdžiui, riebalus. Taip pat lengvai įgeria drėgmę, keičia spalvą, todėl jai būtina speciali priežiūra, impregnavimas. Šios plytelės tinka ir vidaus, ir išorės apdailai. Išradingai derinant jas su kitomis medžiagomis, galima sukurti ypač originalų interjerą, nes itin didelė spalvų gama leidžia atrasti tinkamiausią atspalvį. Akmens masės plytelėms gaminti naudojama skalda, baltas cementas, smėlis ir pigmentai, labai geromis savybėmis pasižymintis betono mišinys. Akmens masės plytelės lengvos, todėl nesukelia didelių gabenimo sunkumų arba jas klijuojant. Neretai tokios plytelės pasirenkamos židinio apdailai, nors dėl itin mažo įmirkio puikiausiai tinka naudoti ir lauke. „Plytelės iš akmens masės, mano nuomone, vienas geriausių pasirinkimų, nes jos atsparios purvui, šalčiui, Terminam šokui, spalvos pokyčiams. O ir pasiūla jų labai didelė: yra imituojančių blokelius, betoną, sendintas plytas, medį…“ - sako R. Pastato išorinės sienos dalis, skiriančios lauką nuo vidaus patalpų, yra šilumos bei drėgmės perėjimo - perdavimo zona. Šiluma juda šaltesnių zonų link: žiemą iš vidaus į išorę, o vasarą - atvirkščiai. Šilumos nuostoliai per pastato sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų - visų šilumos nuostolių. Pastatas atitiks Lietuvoje taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, jei jo sienų šiluminė varža R bus didesnė nei 5 m²K/W. Skirtinga fasado apdaila - skiriasi ir fasadų šiltinimas. Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu). Šiltinant vata naudojama dviejų mineralinės vatos rūšių kombinacija (žiūrėkite sienos pjūvį), o polistirolas - vienarūšis. Lentelėje - sienos varžos priklausomybė nuo pasirinktos šilumos izoliacijos, jos storio ir sienos konstrukcinės medžiagos. Izoliacinė medžiaga lanksčiais ryšiais su fiksatoriais prispaudžiama prie mūro ir užfiksuojama. Ir šiuo atveju fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu). Lentelėje pateiktos skirtingos mūro sienos ir izoliacinių medžiagų kombinacijos. Pilnaviduriai keramzitbetonio blokeliai, kai šių blokelių tankis ne didesnis nei 1 200 kg/m3 (šilumos laidumo koef. Tuščiavidurių keraminių blokų mūro tuštymėtumas - 36 %, blokų tankis - 1 300 kg/m3) (šilumos laidumo koef. Akytbetonio blokeliai , labai įvairūs, paskaičiuota su YTONG, šilumos laidumo koef. Mūras iš ARKO M18, šilumos laidumo koef. Skylėtų keraminių plytų mūras (šilumos laidumo koef. Fasadų šiltinimas su dekoratyvinio tinko uždėjimu yra sudėtingesnis ir atsakingesnis, nei dedant šiltinančią medžiagą į tarpą tarp mūro ir dekoratyvinės plytos, nes šiltinimo sistema ne tik pati turi laikytis, bet ir patikimai laikyti ant jos uždėtą tinko sluoksnį. Pirmiausia reikia pasirinkti izoliacinę medžiagą. Kas geriau: mineralinė vata ar putų polistirolas? Kitos medžiagų pasirinkimo yra paprastesnis, jei naudosite visus vieno gamintojo šiltinimo sistemos elementus: čia medžiagos tarpusavyje suderintos, mažesnė klaidų tikimybė. Ilgai fasadų šiltinimo srityje dirbantys gamintojai pranašesni - jų sistemos patikrintos laiko. Mūsų vertinimu, lenkų Atlas, vokiečių Ceresit ar austrų Baumit įmonės yra kokybiškų, laiko patikrintų produktų gamintojos. Jos nuolat investuoja į mokslinius tyrimus, turi pažangias gamybos linijas, griežtą gaminių kontrolę. Fasadų šiltinimas yra patikimas tarpusavyje suderintų medžiagų pritvirtinimas ant pastato išorinės sienos. Klijai. Termoizoliacinės medžiagos. Mechaniniai tvirtinimo elementai (smeigės). Fasado šiltinimas yra kruopštus, bet nesudėtingas procesas. Jo eigą ir reikalavimus išsamiai aprašo mūsų paminėti šiltinimo sistemų gamintojai. Užduokite klausimus raštu arba kreikitės į mūsų vadybininkus - šios srities specialistus. Fasadų šiltinimo ir apdailos konsultacijos. Renovuojant ar klojant naują namo fasadą reikia priimti nemažai svarbių sprendimų. Dauguma jų - susiję su tuo, kokia medžiaga bus pasirinkta apdailai atlikti. Žinoma, norint priimti geriausią sprendimą kuris jus kaip savininką tenkintų ilgai, būtina žinoti pagrindus apie kiekvieną iš šių medžiagų. Ekonomiškumas - fasadinės apdailos medžiagos gamintojų yra ženklinamos “R” koeficientu. Tai - medžiagos energijos vartojimo efektyvumas. Kuo didesni šio koeficiento rodikliai, tuo geresnė jos termoizoliacija. Pavyzdžiui, tinko apdailos energijos taupumas yra itin prastas, siekiantis vos 0,4 “R” koeficiento. Eko-draugiškumas - Šis faktorius susijęs su tuo, ar medžiaga yra ekologiška aplinkos atžvilgiu. Ekologiško pagrindo sudėtis yra randama daugumoje šiuolaikinių fasado apdailos medžiagų. Pluoštinis cementas didžiąja dalimi yra pagamintas iš smėlio, cemento, molio bei medžio junginių. Kitos apdailos rūšys, tokios kaip 100 procentė medžio apdaila yra natūraliai “žalia” ir biologiškai skaidoma, be to, juk medis taip pat natūraliai randamas gamtoje. Estetika ir struktūra - Spalva, tekstūra ir bendras apdailos vaizdas turi būti malonus akiai. Juk tai ko gero ir yra pirmas dalykas į ką žmonės atkreipia dėmesį pamatę jūsų namus. Didžiuliai spalvų ir formų pasirinkimai lems tai, kaip jūsų apdaila atrodys daugeliui metų į priekį. Lankstumas - Renkantis taip pat verta pagalvoti apie pačią namo struktūrą ir ar norima apdailos medžiaga derės prie jo. Prieš įsigyjant, verta pasikonsultuoti su apdailos ekspertais kurie padės turėti geriausią įmanomą eksterjero apdailą. Kaina - Dar vienas svarbus aspektas - apdailos kaina. Fasado atnaujinimų integravimo investicijos gali svyruoti dideliame diapazone priklausomai nuo namo struktūros, pasirinktos medžiagos, reikalingų priedų ir atliekamų darbų. Tikslus biudžeto nustatymas leis matyti tiek jums, kiek galite sau leisti išleisti.
Ventiliuojamo fibrocementinio fasado privalumai [2021 m.]
Siūlome išbandyti kainos skaičiuotuvą, kuris padės nustatyti apytikslą apdailos kainą. Galbūt nustebsite, tačiau vinilinė fasado apdaila užima beveik 30 procentų naujų namų pasirinkimo rinkos. Ši apdailos rūšis yra itin patraukli dėl savo ilgaamžiškumo, spalvų gamos ir nedidelės kainos. Ši apdailos rūšis taip pat pasižymi dideliu profilių kiekiu: horizontaliomis ir vertikaliomis panelėmis, juostelėmis, plaišais ir t.t. Lanksti - vinilinė danga neprivalo atrodyti kaip vinilinė danga savo struktūra. Lengvai prižiūrima - fasado prižiūrėjimas šiai dangai itin paprastas. Porūšiai pagal gyvenamąją erdvę - šaltesniuose klimatuose gyvenantys žmonės turi galimybę rinktis dangą turinčią didesnę termoizoliaciją. Nepilnas atsparumas vandeniui - Nors pati medžiaga ir turi didžiulę rezistenciją vandeniui, prasta apdailos instaliacija gali privesti prie drėgmės kaupimosi uždangiuose ir pelėsio atsiradimo. Pasirinkta spalva yra visam laikui - net ir norint perdažyti dangą vėliau, nebus galima keisti jos spalvos. Galimi dangos įbrėžimai ant namo šonų - prastai apipavidalinus vinilą, yra galimi dangos įtrukimai ar įbrėžimai.
Metaliniai fasadai yra dažnas pasirinkimas siekiantiems tiek retro, tiek modernaus stiliaus fasado. Tokio tipo apdailos medžiagos namams suteikia išties išskirtinį įvaizdį, tinkamai ir skoningai jas instaliavus. Aliuminis kur kas populiaresnis krantinėse vietovės prie stambių vandens šaltinių. Plienas yra mažiau tinkamas, nes turi daugiau tendencijų pradėti rūdyti. Apsauga nuo vabzdžių - metalas taip pat yra ir garantija nuo vabzdžių užsiveisimo apdailos dangoje. Aliuminis labiau linkęs išblukti - dėl šios priežasties gali išnykti natūrali šios dangos spalva. Plieninės apdailos kaina bus brangesnė - šios medžiagos įrengimo darbai bus ilgesni, kadangi plienas yra natūraliai sunkesnis metalas.
Mediena vis dar asocijuojasi su jaukumu, natūralumu ir gamtos grožiu. Įvairūs dangos štrichų atspalviai, namus paverčia šiltais. Paprastesnis remontas esant nedideliems pažeidimams - vienas iš šios apdailos medžiagos privalumų yra kur kas paprastesnis pažeistų vietų pataisymas. Mediena yra taupi - šios apdailos energijos taupumo koeficientas yra kur kas didesnis nei daugumos kitų rinkoje esančių medžiagų. Paprastas montavimas - ši materija yra natūraliai lengva ir pasižymi paprastu montavimu. Pažeidžiamumas vabzdžiams ir vandeniui - šie du aspektai taip pat iššauks didesnės priežiūros būtinybę. Priežiūra bus brangesnė - Norint išlaikyti medienos kokybę ilgam laikui, rekomenduojama ją nuolatos atnaujinti laku ir dažais. Lakavimą geriausia atlikti kas 2-3 metus, perdažymą - kas 4-5 metus. Nepūva ir nepraranda konstrukcinio tvirtumo - mediena turi pranašumų dėl lengvumo, tačiau be tinkamos priežiūros įgauna trūkumų. Lengva priežiūra ir ilgaamžiškumas - kai gamintojai plokštėms suteikia mažiausiai 15 metų garantinį laikotarpį. Reikalauja įrangos ir yra sunkiau įrengiama - norintiems įsirengti tokio tipo apdailą patiems, būtina žinoti, jog plokštės yra pakankamai sunkios ir bus reikalingi bent du žmonės. Plytinė fasado apdaila dažnai pasirenkama dėl savo ilgaamžiškumo. Ilgesnis įrengimas - norint pasidaryti ir pilnai įsirengti apdailą pačiam, būtina investuoti daug laiko į šiuos darbus. Tinkuojamoji apdailos medžiaga - Ispaniškojo stiliaus apdaila. Greitai džiūsta - su problemomis po lietaus ar kitų kritulių, tinko apdaila nesusidurs. Nėra išvaizdaus dizaino - atrodo kaip baigiamas pastato vaizdas. Akmeninis fasadas - seniausia ir brangiausia fasado apdailos galimybė. Ilgas tarnavimas ir puiki išvaizda - akmens fasadas turi beveik beribį tarnavimo laikotarpį. Tačiau galima sutaupyti - pasirinkus akmens fanerą, išlaikomas autentiškas įvaizdis, bet savikaina mažesnė. Taigi, pristatėme pagrindines fasadų apdailos rūšis, kurios dominuoja pasaulinėje statybų rinkoje. Primename, kad dešinėje rasite kainos skaičiuotuvą, kuris padės priimti galutinį sprendimą.