Jau per 20 daugiabučių namų Šilutėje rekonstruoti ir perpus mažiau suvartoja šilumos, tačiau Savivaldybės įmonės „Šilutės šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos kiekiai tik auga. UAB „Šilutės šilumos tnklai“ šiuo metu parduoda šilumą, kurios kaina 4,67 ct (su 9 proc. PVM) už 1 kilovatvalandę. Taigi 2017 metais šilumos pagaminta 86,5 tūkst. MWh, o vartotojams iš šios sumos atiteko 68,5 tūkst. 18 tūkst. MWh šilumos tiekimo bendrovė suvartojo saviems poreikiams arba prarado tiekimo trasose. Akivaizdu, kad Šilutėje nuolat gerinamos šilumos trasos ir katilai duoda naudą.
Ekonomika, kainos ir įsipareigojimai ES paramos sąlygomis
Mat prieš metus VKEKK nustatė, kad „Šilutės šilumos tinklai“ trejus metus naudojo pigesnį kurą ir turėjo didesnį pelną. VKEKK nusprendė trejus metus Šilutės šilumos tiekimo bendrovei sumažinti 6 proc. šilumos kainą, dar 5 proc. Tačiau dabar akivaizdu, kad dar porą metų bendrovė negaus pelno, o gal net patirs 1-2 proc. Didėjantis rekonstruotų daugiabučių pastatų skaičius Šilutėje regis turėtų mažinti bendrovės gaminamos šilumos kiekius. Tačiau, pasak V. Mačiulio, praėjusiais metais šilumos buvo pagaminta daugiau nei ankstesniais metais - iš viso už 7 674,0 tonos naftos ekvivalento. Parduota šilumos už 5 mln. Eur. Pagal 2018 m. rugpjūčio mėnesio statistiką, šilumos gavėjai bendrovei dar skolingi 268 tūkst. Eur. Didžiausią proveržį mažinant skolas padarė Šilutės rajono savivaldybė.
Prieš kelerius metus Savivaldybės skolos už jai priklausančių įmonių ir įstaigų suvartotą šilumą siekė apie 1 mln. Eur. Dabar Savivaldybė yra skolinga tik 6 tūkst. 184 tūkst. Eur yra skolingi daugiabučių namų gyventojai. 5-10 proc. iš šios sumos, galima manyti, jau prarasti pinigai. Šilutės šilumos įmonė neturi teisės atjungti šilumos tiekimą žmonėms, kurie neturi lėšų mokėti už suvartotą šilumą. Todėl skolų išieškojimas yra sudėtingas procesas, kuriame kreipiamasi į teismą, neretai dalyvauja ir antstoliai. Nuolat atsiranda ir naujų vartotojų.
Investicijos į trasas, katilus ir ES parama
1,3 mln. eurų didžiausio diametro šilumos tiekimo magistralinės trasos Šilutėje jau pakeistos į bekanales trasas. Šiemet Savivaldybės šilumos bendrovė atlieka modernizavimo darbus skirstomosiose trasose: Lietuvininkų gatvėje iki 22, 20A, 20, Liepų g. 1A, Lietuvininkų g. 14, 14A, ir 18A. Dabar dar darbai vyks prie likusių Liepos g. Šiemet iki metų pabaigos turi būti rekonstruota Rusnės biokatilinė, esanti miestelio specialiojoje mokykloje. Ji bus sujungta su miesto trasa. Dar šiemet galimai bus pradėta tiesti šilumos trasa iki Traksėdžių. Traksėdžiuose, UAB „Klassmann Deilmann“ esanti „Šilutės šilumos tinklų“ katilinė baigs darbą tuomet, kai šiluma Traksėdžiams bus atvesta nuo miesto centrinės katilinės. Kintuose katilinė, kuri dabar naudoja malkas ir anglį, bus rekonstruota į katilinę, naudojančią tik medienos skiedras. Juknaičiuose esančioje katilinėje keičiama vienas iš penkių katilų. Visi išvardinti darbai atliekami su ES parama: katilams rekonstrukcijai - 50 proc., trasoms - 60 proc. Paramos dėka visų projektų įgyvendinimas kainuotų 2,7 mln. Eur. Be paramos šių darbų kaina būtų 2,7 mln. Eur, o su ES - 1,3 mln. Eur. Be jau paminėtų skirstomųjų šilumos trasų, šilumos tiekėjams dar teks atnaujinti kitas trasas Liepų ir Knygnešių gatvėse.
Biokuras iš medienos smulkintos atliekos
Be šilumos trasų modernizacijos, svarbus klausimas - biokuro gamyba iš smulkintos medienos. Smulkinta mediena - tai modernusis biokuras, dažnai naudojamas miestų ir rajonų katilinėse. Smulkintosios medienos pjuvenos ir drožlės yra paklausios biokuro rinkoje, o jų kasos priklauso nuo rinkos sąlygų ir atitikties ES finansavimo taisyklėms. Biokuro katilinės dabar sparčiai populiarėja Lietuvoje ir Vakarų Europoje dėl galimybės atsisakyti importuojamų energijos šaltinių bei kurti vietinius išteklius ir darbo vietas. Šiuo metu, optimali kombinacija - derinti medžio smulkintuvų įrangą su esama technika: traktoriaus veleno galia 60-80 kW, transportavimo ir kapsėjimo technika, sietų bei išmetimo vamzdžių sistema. Smulkintos drožlės naudojamos biokuro katilinėse, kuriose pirkimai dažnai vyksta per viešuosius konkursus ir biokuro biržą.
Smulkintuvų tipai, jų našumas ir įranga
- Diskiniai šakų smulkintuvai dažniausiai naudojami smulkinti apvalią medieną siekiant gauti kokybiškas drožles. Išmetimo vamzdžiai ir skiedrų sietai formuoja efektyvų išmetimą.
- Būgniniai šakų smulkintuvai tinka įvairaus tipo medienai: apvaliai, susuktai, pjovimo likučiams, šakoms. Skiedrų išmetimo mechanizmas ir oro srauto kūrimas yra svarbūs našumo veiksniai.
- Rąstų smulkintuvai smulkina iki 40 cm skersmens; dažnai turi savarankišką variklį ir hidromanipuliatorių; jų galia - 100-140 kW.
- Pramoniniai smulkintuvai gali būti užvežami su transporto priemone ir dažnai reikalauja priežiūros, peilių keitimo bei sieto reglamento.
Medienos smulkintuvo peiliai turi būti keičiami pagal naudojimo intensyvumą. Dažniausiai peiliai keičiami kas 6-12 mėnesių, priklausomai nuo medienos kietumo ir šakų ypatybių. Smulkintuvų išmetimo vamzdžiai gali būti reguliuojami ilgiems vamzdžiams, o įranga dažnai turi nuotolinį valdymą ir automatisvas padavimo reguliavimą.
Ekonomika ir logistikos uždaviniai
Rentabilus darbas priklauso nuo atstumo iki medžio smulkinimo vietos ir iki supirkimo punkto; dažnai optimalus atstumas iki 100 km, priklausomai nuo užsakymo dydžio. Perdirbama mediena gali būti skirstoma į erdmetrius ar kietmetrius, o erdmetriai įtraukti į kainodarą. Didesnis našumas gaunamas smulkinant šakas rąstais vietoje, o kietmedis mažina našumą. Smulkintuvo našumą įtakoja galios trūkumas ir tinkamas režimas - netvarkingas šakų išdėstymas mažina efektyvumą.
Medienos smulkinimas - ilgalaikė investicija į sklypų paruošimą, biokuro gamybą ir kitas panaudojimo galimybes. Pasirinkus profesionalus, gaunamas kokybiškas, greitas ir patikimas rezultatas. Smulkintuvų išmetimo vamzdžiai ir sietai užtikrina kokybės kontrolę bei produktyvumą, o hidrauliniai prispaudimai užtikrina stabilų medienos suvartojimą ir saugumą darbe.
Medienos pasirinkimas, kokybė ir tvarumas
Medienos šaltinis turi būti vietinis ir tvariai tvarkomas miškas. Malkų drėgmės natūrali būti 15-20 %, o šiluminė vertė gali siekti apie 4,2 kWh/kg priklausomai nuo rūšies. Kietmedis, kaip ąžuolas ar bukas, dega lėčiau, bet išskiria didesnį kaitros kiekį; spygliuočiai dažnai turi daugiau dervų, todėl degimas greitesnis ir mažesnis našumas. Iš rinkoje randama įvairių žaliavų, kurių pasirinkimas priklauso nuo sezono, kainų ir atliktų bandymų. Svarbu rinktis medieną iš vietinių, tvariai tvarkomų miškų, gera praktika yra išdžiovinti malkas ilgesniam laikotarpiui.
Biokuras iš smulkintos medienos padeda sumažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos šaltinių, suteikiant papildomų darbo vietų ir skatindamas Lietuvos ekonomikos augimą. Smulkinta mediena taip pat tinka įvairiems panaudojimams: biokurui, mulčiai, statyboms ar žemės ūkio reikmėms. Kai kurios įmonės siūlo paslaugas - smulkiką su operatoriumi, kuris apdoroja medieną vietoje pasirodžius, pavyzdžiui, tiesiogiai Širvintų rajone ar net didesniuose miestuose. Tai gali būti pelningas verslas ūkininkams, miškų savininkams ir komunalininkams, norintiems optimizuoti atliekų tvarkymą ir užtikrinti energetinį saugumą savo objekte.
Biokuro kokybė ir aplinkos nauda
Svarbu pažymėti, kad šiltinant krosnes ir katilus brukšniuojama mediena gali būti panaudota optimaliems sprendimams: kietmedis ar bukas - ilgesnės degimo trukmės šaltinis; šiaudai, spygliuočiai ir kt. turi skirtingą degimo profilį. Biokuras iš smulkintos medienos gali būti naudojamas moderniose biokuro katilinėse, kuriose taikomos pažangios technologijos, padedančios pasiekti didelį šilumos efektyvumą ir sumažinti emisijas. Pavyzdžiui, Schiedel krosnelės, kurių naudojimas padeda padidinti šilumos efektyvumą iki 86% ir sumažinti teršalų išmetimą iki trečdalio, lyginant su senesnėmis krosnimis. Taip pat svarbu, kad mediena turi būti džiovinta ir tvarkinga, be žievės priemaišų, siekiant užtikrinti aukštą kurą.
Naršymas į rinką ir poveikis miestams
Europos miškai nuolat auga ir didina tvarumo rodiklius, o ES politika skatina atsinaujinančių šaltinių naudojimą iki 2030 metų. Biokuras iš medienos yra vienas iš prioritetų, suteikiantis galimybes miestams migruoti į tvaresnę energetiką, mažinti taršą ir palaikyti vietinę ekonominę veiklą. Smulkinta mediena - ne tik atliekų tvarkymo sprendimas, bet ir galimybė sukurti pelningų paslaugų tinklą: nuo veiklos pradžios apima atliekų surinkimą, smulkinimą, transportavimą ir pardavimą galutiniams vartotojams arba į biokuro katilines.
Turinys ir praktiniai patarimai gyventojams bei verslininkams
- Rinkitės medieną iš vietinių, tvariai tvarkomų miškų, ir stenkitės, kad malkos būtų džiovintos 15-20 % driogiama drėgmė.
- Jeigu planuojate pradėti biokuro gamybą, įsigykite smulkintuvą su galia 60-80 kW, transporterių ir sietų sistemą, kuri užtikrins efektyvų šakų paverstumą į skiedrą.
- Kai įmanoma, derinkite savo techniką su ES parama - tada įrenginių rekonstrukcijos sąnaudos ženkliai sumažėja.
- Atsižvelkite į transporto atstumą iki klientų ir atitinkamai planuokite logistikos grandinę, kad užtikrintumėte pelningą tiekimą biokurui.
- Investuoti į trasų modernizavimą ir katilinių rekonstrukciją Lietuvoje padeda ES parama, o ši parama mažina įmonių finansinę naštą.
- Medienos smulkintuvų pasirinkimas turi būti pritaikytas prie esamų traktorių ir kitos technikos, kad būtų užtikrintas maksimalus našumas ir efektyvumas.
- Skirtumai tarp smulkintuvų tipų lemia skirtingą drožlių kokybę ir panaudojimo galimybes; didelis dėmesys skiriamas peilių kokybei ir išmetimo vamzdžių reguliavimui.
Biokuro gamyba iš smulkintos medienos, taikant šiuolaikines technologijas, gali būti vienas iš svarbiausių sprendimų miestams ir regionams siekiant energetinio saugumo ir aplinkos apsaugos. Tuo pačiu svarbu atskleisti verslo galimybes ūkininkams ir smulkiesiems gamintojams - privažiuojant prie biokuro rinkos ir tapus konkuruojančiu tiekėju, galima pasinaudoti ES regioninėmis programomis ir plėsti savo veiklą, o Smulkintosios medienos realizacija dažnai vyksta per viešuosius konkursus ar biokuro biržą. Be to, įrengiant biokuro katilines, reikia užtikrinti ne tik techninį jų efektyvumą, bet ir ekonominį naudingumą, kad būtų užtikrintas reguliarus ir kokybiškas šilumos tiekimas gyventojams.