Šildomų grindų įrengimas - sudėtingas procesas. Kaip jam pasiruošti, pasakojome pirmoje dalyje. Tiesa, specialistas rekomenduoja rinktis grindų šildymą vandeniu, o ne elektra. Šildymas elektra yra brangesnis ir pavojingesnis. Vamzdžius grindyse rekomenduojama pradėti montuoti nuo kolektoriaus ir paduodamo vamzdžio. PEX vamzdžiams montuoti prie kolektoriaus rekomendami kampo fiksatoriai. Paduodamas vamzdis turi eiti pagal lauko sieną, vyniojimo būdas pagal projektą. Vamzdžių tvirtinimas tiesioje atkarpoje < 0,5 m, šalia posūkių, kilpų tankiau, nerekomenduojama tvirtinti kilpų galuose. Vertikalus leidžiamas nuokrypis tarp vamzdžių < 5 mm, horizontalus < +/- 10 mm. Atstumai nuo vertikalių paviršių > 50 mm, karštų > 200 mm, garažo durų > 300 mm.
Kompensacines ir kraštines siūles gali kirsti tik būtinieji vamzdynai ir tik vienoje plokštumoje, tose vietose vamzdis privalo būti 300 mm apsauginiame vamzdyje. Būtina fiksuoti realius kontūrų ilgius, juos atžymėti projekte. Prieš betonavimą būtina išbandyti vamzdžių sandarumą 4 - 6 bar. slėgiu. Protokoluoti ir stebėti, ar nekrenta slėgis betonavimo metu, ir po jo (pažeidimų prevencija). Esant užšalimo galimybei naudoti priedus prieš užšalimą. Betonuoti reikia vientisu sluoksniu, negali būti skersvėjų. Aplinkos temperatūra turėtų būti mažesnė nei 25˚C. Skysto betono ar skiedinio temperatūra ir kambario temperatūra negali būti žemesnės nei 5 laipsniai bent 3 dienas. Betono virš vamzdžių privalo būti daugiau nei 30 mm, rekomenduojama 45 mm. Maksimali temperatūra aplink šildymo elementus (plastikinius vamzdžius) betone ar skiedinyje negali viršyti 55 ˚C.
Prieš dangų klojimą būtina atlikti pirminį šildą pagal sekančią metodiką: pradėti tik po 21 d. po betonavimo (7 dienų, jei naudojami priedai) paduodant į sistemą 25 ˚C, laikyti daugiau nei 3 dienas. Po to nustatyti projektinę maksimalią temperatūrą (mažiau nei 55 ˚C) ir palaikyti daugiau nei 4 dienas. Šalčio tiltai yra pastato visų konstrukcijų problema. Norint jų išvengti montuojant grindų šildymo sistemą, reikėtų atkreipti dėmesį į pamato izoliaciją. Izoliacijos storis virš grunto turėtų būti ne mažiau kaip 10 centimetrų. Taip yra todėl, kad nuostoliai į apačią būtų pagal galiojančius reikalavimus. Jei grindys rengiamos bute ar tarp skirtingų namo aukštų, izoliacija reikalinga ir dėl to, kad taip lengvai nesklistų ne tik šaltis, bet ir garsas.
Prieš montuojant grindų šildymą, dažnai kyla klausimas dėl vamzdžių ir jų pasirinkimo. Bene didžiausios problemos kyla dėl montuojamų nesisteminių medžiagų, prastų ir nekokybiškų vamzdžių, netinkamo jų tvirtinimo, neaiškių kolektorių, nenaudojamų patalpų temperatūros kontrolės sistemos, blogai paruošiamos konstrukcijos, blogai atliekamo įvedimo į eksploataciją. Blogai ir tai, jei dirbama be projekto. Tačiau, anot specialisto, vamzdžiai kokybiški ir atitinkantys standartus, jų eksploatacijos laikas turi būti ne mažesnis kaip 50 metų. Grindyse vamzdžiai turėtų būti be jokių jungčių, nebent tai mechaninio pažeidimo atvejis. Prieš tai sistemą būtina apsaugoti nuo užšalimo ar perkaitimo.
- Kartą užpildę kontūrus ir patikrę slėgį, uždarykite visas kontūrų sklendes ir atidarykite automatinio stabdymo sklendes.
- Užpildykite vandens tiekimo vamzdžius ir boilerį vandeniu ir išleiskite orą. Orą išleisti galima prie galinių kolektorių antgalių; daugiaaukščiuose namuose oro išleidimą pradėkite nuo rūsiuose esančių kolektorių.
- Atidarykite visus kontūrus ir patikrinkite dar kartą, ar juose nėra oro. Jei oro vis dar yra, pakartokite užpildymo operaciją.
- Sistemoje paprastai veikia slėgis 0,5 - 1,5 bar. Įjunkite siurblį ir šilumos šaltinį, atidarykite vieną kontūrą ir leiskite šilumai kilti.
- Ant balansinių ventilių (kolektoriuje) nustatykite apskaičiuotas droselines reikšmes kiekvienam kontūrui. Suskaičiuokite posūkių skaičių nuo uždarytos sklendės.
- Rankinio valdymo sklendžių atveju, norint išvengti per aukštų temperatūrų, reikia kontroliuoti šilumnešio temperatūrą, naudojant jutiklius ir valdymą.
- Kontroliuojant patalpos temperatūrą, patalpų termostatais ir pavaromis, tiekiamo vandens temperatūra gali būti išlaikoma pastoviame lygyje visus metus.
- Svarbu, kad valdymo prietaisas prie šilumos šaltinio ir patalpos termostatai veiktų tinkamai ir būtų teisingai nustatyti, ypač kai grindų danga yra parketas.
Kartais reikia patikrinti slėgį šildymo sistemoje. Jei slėgis netinkamas, patikrinkite oro išleidimo sklendes, ar sistemoje nėra oro. Jei sistema veikia blogai, patikrinkite, ar nėra pratekėjimo, gali reikėti suveržti jungtis arba pakartotinai užpildyti. Taip pat grindims įrengti būtina planuoti ir atlikti prieš betonavimą ar dangos klojimą, siekiant užtikrinti kokybišką darbą.
Smėlio sluoksnyje išvedžiota nulinė kanalizacija ir elektros instaliacija, po to vyko smėlio lyginimas ir tankinimas. Grindų įrengimo darbai prasidėjo nuo namo vidaus tvarkymo, o paskui - grindų aukščių ir smėlio trombavimo darbai. Pirmą kartą patys išbandėme vibro plokštę. Antrasis namas - tolygi investicija į šilumos komfortą, nors pradžioje atrodo sudėtinga. Pagrindo paruošimas ir putplasčio sudėjimas kainavo apie 700 eur. Antras putplasčio sluoksnis buvo užbaigtas išvedžiojus vandentiekio sistemą. Pasirinkome kolektorinę sistemą, kuri apie 30 proc. brangesnė. Savo statome name įrengsime grindinį šildymą; ko gero jau nedaug žmonių renkasi radiatorius? Su šildomų grindų sistema sutaupoma apie 30% šilumos kaštų lyginant su radiatoriniu šildymu. Šildomoms grindims nereikalinga tokia aukšta temperatūra - dažnai pakanka nuo 30°C iki 42°C, tuo tarpu radiatoriams reikia apie 60-70°C.
Namui nupirkome apie 1200 metrų Wavin vamzdžio grindų šildymui 16×2,0. Vamzdis į automobilį vos tilpo. Kol nebuvo darbų, ruošėme projektą ir skaičiavome žiedų ilgius. Vamzdžiai vyko vienas po kito: pradžioje miegamojo vonia, paskui vaikų kambariai, koridorius, bendroji erdvė, kolektorius katilinėje. Pirmą kartą vedžiojimas buvo iššūkis, tačiau su laikikliu ir spyruokle procesas tapo žymiai lengvesnis. Pirmasis žiedas - miegamojo voniai; antras - vaikų kambariams; trečiasis - koridorijui; ketvirtasis - bendroje erdvėje; kolektoriaus vieta - katilinėje. Iš dangaus pusės įrengti vamzdžiai reikalauja atitinkamo išskaičiavimo ir planavimo, tačiau nuoseklus darbas duoda gana tikslų rezultatą.
Pabaigus montavimą, projektas beveik 100% atitiko realų faktą. Žiedų ilgių pokyčiai - apie keliais metrais. Dėl ričių ilgio taupymo kartais tekdavo derinti kambarius ir žiedų ilgius, kad kuo geriau išnaudoti ritės ilgį. Kaip alternatyva, galima naudoti ilgesnes ritę, bet dažnai reikia papildomų korekcijų po pradinių įrengimo etapų.
Kokius vamzdžius rinktis grindiniam šildymui? Mūsų pasirinkimas - daugiasluoksnis vamzdis D18x2 arba D16x2, iš Henko ar Kermi gamintojų linijų; rekomenduojama naudoti lengvai lankstomą ir antioksidacinį apsauginį sluoksnį. Pasakojama, kad 100-120 m² plote gali prireikti vieno kontūro su 16-18 mm vamzdžiu, o didesniems plotams gali būti reikalingi du kontūrai. Daugiausiai priklauso nuo šiluminės apkrovos ir norimos šilumos paskirstymo. Pirmasis kontūras dažnai turi būti kvadrato formos ir iki 20 m² ploto, o vienam kontūro plotui reikia nemažai vamzdžio - apie 560 m ritės ilgio įvairiuose pavidaluose.
Kalbant apie dangų laidumą, svarbu pasirinkti dangą, kuri efektyviai perduoda šilumą. Tinka keraminės plytelės; laminatas ir vinilinės grindys gali būti naudojamos, tačiau reikalauja papildomo dėmesio dėl galimo susitraukimo nuo temperatūros svyravimų. Parketas ir medžio laminatas taip pat įmanomi, bet gali būti rizikingi dėl temperatūros svyravimų. Prieš pirkimą patikrinkite gamintojo nurodytą šiluminės varžos reikšmę. Be to, grindų šildymo projektą verta suderinti su šilumos nuostolių skaičiavimais ir pasirinkti tinkamiausią vamzdžių atstumą.
11 Grindinio šildymo kolektoriaus žiedų nustatymas
Tai yra ilgaamžė investicija, todėl svarbiausia - teisingai pasirinkti montavimo būdą pagal namo konstrukciją. Jei planuojate naują statybą, grindinį šildymą verta derinti su šilumos siurbliu, kuris ženkliai sumažins šildymo kaštus. Matykite, kad danga turi pakankamą šilumos laidumą. Prieš rinkdamiesi izoliacijos storį, įvertinkite namo energinę klasę, nes nuo jos priklauso konstrukcijos reikalavimai. Kaina priklauso nuo pasirinkto metodo ir medžiagų. Be to, svarbu atlikti skaičiavimus, kad nustatytumėte vamzdžių atstumus, kontūrų skaičių ir bendrąją sistemos galią. Kompensacinę juostą klijuokite palei sienas ir kolonas, o slėgio bandymą atlikite prieš betonavimą ar dangos klojimą. Taip pat nepamirškite termostatų.
Skirtumų palyginimas: šlapiasis vs sausasis grindų šildymas
Šlapioji konstrukcija - su betonu virš vamzdžių, dažnai su specialiais paklotais; jų pagrindinė funkcija - izoliacija ir tvirtinimas. Sausasis būdas - be betono, vamzdžiai įsodinti į plokštes, o viršuje galima kloti grindų dangą. Thermo plokštės įeina į sausąjį metodą, užtikrinant stabilų vamzdžio laikymą ir papildomą izoliaciją. Plokštės turi užraktus, o konuso formos vamzdžiai laikosi plokštėje be papildomo tvirtinimo. Sausasis metodas leidžia žymiai greičiau įrengti grindis, sumažina darbo jėgą ir nereikalauja armavimo tinklų. Vidutiniškai montavimas su plokštėmis yra apie 4 kartus greitesnis nei tradicinis vamzdžio montavimas ant tinko.
Kainos ir efektyvumas priklauso nuo pasirinktų sprendimų. Jei grindų šildymas derinamas su šilumos siurbliu ar kito šilumos šaltinio, galima pasiekti iki 40% mažesnes šildymo išlaidas, lyginant su radiatoriais. Tačiau dėl didelio grindų inertiškumo įšilimo/ataušimo laikai ilgesni, todėl svarbu įrengti tikslią automatinę reguliavimo sistemą. Dangos šilumos laidumą vertinant, būtina patikrinti iš anksto, nes tai lemia visos sistemos efektyvumą.
| Sprendimas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Šlapioji grindų šildymo konstrukcija | Geras šilumos perdavimas, stabilumas, daug izoliacijos sluoksnių | Dėl betono svorio gali būti sunkiau montuoti; ilgesnis užtrukimo laikotarpis |
| Sausasis grindų šildymas (plokštėmis) | Greitesnis montavimas, mažesnis svoris, mažiau darbo sąnaudų | Didelė pradinių plokščių kaina |
Prisiminkite, kad projektas su šilumos nuostolių skaičiavimais yra būtinas. Pasirinktas vamzdžio skersmuo ir atstumas turi atitikti patalpų šilumos poreikį. Taip pat svarbu naudoti balansuojamus kolektorius ir, kai reikia, automatinius balansavimo vožtuvus. AFC technologijos armatūros ypač naudingos renovuojamuose pastatuose, kuriuose gali būti keli šilumos šaltiniai ir mišrus įrengimas.