Tačiau tikrovė atrodo šiek tiek kitaip:dėl nemokėjimo ar nežinojimo, o kartais ir sąmoningai ignoruojant reikalavimus, įrengtos šildomos grindys prastai šyla, grindų danga suskyla, atsiranda sveikatos problemų ir pan. Dalinai tokią padėtį galima pateisinti tuo, kad šio tipo šildymas atkeliavo į Lietuvą kartu su naujomis vakarietiškomis šildymo technologijomis. Šildant patalpas grindų skleidžiama šiluma pasiekiamos labai geros komforto sąlygos - kojos šyla, o galva neperkaista, tačiau tai yra vienas iš brangiasnių šildymo būdų pagal įrengimo kainą.
Ėmus „specialistams“ Lietuvoje tobulinti ir piginti šį šildymo būdą, tokio tobulinimo ir atpiginimo rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Reikėtų atskirti dvi sąvokas: grindų šildymas ir grindinis šildymas. Grindų šildymas, užsienyje dar vadinamas „komfortinėmis grindimis“. Pačios grindys šildomos tik tiek, kad jos būtų maloniai šiltos. Šiuo atveju į patalpą patenkančios šilumos kiekis minimalus. Grindinis šildymas - kai grindys įšyla tiek, kad gali sušildyti ir patalpos orą, tai yra atlikti patalpų šildymo funkciją. Literatūroje lietuvių kalba daugiausia naudojama sąvoka grindų šildymas, o kalbama apie grindinį šildymą. Šiai naudojamai formai pritaria ir kalbininkai. Bet juk nesistebime išgirdę: radiatorinis, panelinis, centrinis, orinis šildymas. Toliau naudosime abi sąvokas: grindų ir grindinis šildymas.
Kaip sušildyti grindų konstrukciją?
Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymėdamas geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šils vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras, kildamas nuo grindų paviršiaus, maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.
Paminėtas temperatūrų pasiskirstymas patalpoje pasiekiamas, kai teisingai atlikti šiluminiai-techniniai skaičiavimai, o darbai atlikti laikantis skaičiavimo rezultatų ir darbų vykdymo technologijos. Pagrindinis šiluminio-techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Tai du pagrindiniai parametrai, apsprendžiantys grindų paviršiaus temperatūrą ir grindų įšilimo tolygumą. Vandens temperatūra vamzdeliuose gali svyruoti 35-55 °C ribose, atstumas tarp vamzdelių - 10-30 cm. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina montuoti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m.
Į betono masę, prieš liejant grindis, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis: padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę. Taip pat būtina apsaugoti betono sluoksnį - tarp perdangos ir betono sluoksnio įrengiama šilumos izoliacija. Optimalus betono sluoksnis virš vamzdelių 4,5 cm, o virš viršutinio sluoksnio - 6,5 cm. Tokiu atveju grindų paviršiaus šiluma pasiskirsto tolygiai.
Įvertinant izoliaciją, reikia žinoti, kad šilumos izoliacijos storis turi būti parenkamas pagal patalpų išsidėstymą ir langų struktūrą. 3,2-3,5 cm izoliacijos storiui, kai naudojamas polistirolas, laikoma pakankama tarp patalpų su vienoda oro temperatūra. Jei grindys dar ant grunto, šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas plečiasi ir gali išspausti į sienas, todėl būtina įrengti temperatūrines siūles: jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose, o skersai patalpos - kai reikia.
Temperatūrinės siūlės ir konstrukcijos tarpusavyje
Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojama pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1 cm. Kad betonas nepatektų po izoliacija, būtina plėsti siūles uždengti plėvele. Didesnė problema - skersinės siūlės, kurios įrengiamos kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis nei 2:1 arba kai patalpos plotas viršija 30 m². Taip pat svarbu, kad šildomų grindų dangos plotai ir forma atkartotų siūlių išsidėstymą, nes judant betono masė gali suformuoti įtrūkimus dangoje.
Šilumos izoliacija ir grindų dangų pasirinkimas
Pagrindiniai šilumos izoliacijos elementai - polistirolas ar akmens vata. Izoliacija montuojama atskirais lakštais, jų sujungimo vietas būtina sandariai uždengti, kad betonas nepatektų po izoliacija. Šilumos izoliacijos storis įtakoja energijos nuostolius, todėl būtina jį parinkti atsižvelgiant į patalpos plotą, langų ypatybes ir grindų dangą. Virš izoliacijos klojama hidroizoliacijos plėvelė, o virš jos - šilumą atspindinti plėvelė, armavimo tinklelis ir vamzdeliai.
Grindų danga turi būti tinkama šildomoms grindims: didelio tankio plytelės, marmuras ar akmuo praleidžia šilumą geriausiai; kiliminės dangos sumažina šilumos perdavimą; medinės dangos gali būti sudėtingesnės dėl plėtimosi ir įtrūkimų. Vinilinės plytelės (LVT) tinka dėl savo plonumo ir geros šilumos laidumo. Platus bandymų spektras rodo, kad būtina atsižvelgti į dangos šiluminę varžą - grindų dangos su per dideliu varžos koeficientu žemicina šilumos perdavimą.
Elektrinės vs vandeniu šildomos grindys
Elektrinės grindys gali būti montuojamos sparčiau ir tiksliau, kai norima šildyti nedidelius plotus (pvz., vonios kambarys, virtuvė, koridorius). Vis dėlto jų eksploatacija brangesnė, ypač didesniuose plotuose. Vandens šildymas, nors ir reikalauja daugiau aukščio ir kompleksinio projekto, dažnai užtikrina žemesnes eksploatacines išlaidas, ypač kai naudojamas žemos temperatūros režimas ir šilumos siurblys ar kondensacinis katilas. Investicija į vandens sistemas dažnai atsiperka dėl didesnio ploto šildymo ir galimybės naudoti oro-vandens šilumos siurblius.
Nors elektrinės grindys yra patogios renovacijai (jos gali būti įrengtos po esama grindų danga, be didelių įrengimo reikalavimų), vandens sistemos dažnai reikalauja nuolatinio projekto, temperatūrinio reguliavimo, kontūrų ir patikimos izoliacijos. Svarbu iš anksto apsvarstyti, kur ir kaip bus išvedžioti vamzdeliai bei kokią dalį patalpos reikia šildyti. Taip pat galima derinti sistemas: vienas pastatas gali turėti vandens šildymą su radiatoriais tam tikrose vietose, o kitur - grindimis šildymą.
Kaip užtikrinti kokybišką įrengimą
Šilumos skaičiavimai ir teisinga projekto vizija - pagrindiniai sėkmingo įrengimo garantai. Jei projektas yra parengtas pagal langų, plotų, patalpų dydžių, vamzdelių skersmenų ir atstumų tarp jų reikalavimus, sistema veiks tolygiai ir be šiluminio deficito. Viena iš dažniausių klaidų - grindinio šildymo įrengimas „pagal žinojimą“, dėl ko kyla nesklandumų ir mažėja efektyvumas. Todėl būtina, kad šildymą įrengtų patirtimi pasiremiantys specialistai, o projektą paruoštų ar prižiūrėtų įgalioti technikai.
Taip pat svarbu kontrolė: temperatūros reguliatoriai (ar programojami) užtikrina norimą patalpos oro temperatūrą. Dažnai įrengiant šilumos kontūrus būtina dviejų temperatūrų vandens srauto schema, ypač kai visame pastate šildomos grindys nėra vienintelė sistema. Įrengiant apsaugos ribotuvus (60°C) apdrausta nuo galimo gedimo pabaigoje; o kambario temperatūros reguliatorius matuoja oro temperatūrą ir reguliuoja šilumos patekimą į vamzdyną.
Autorius ir realūs pavyzdžiai
Dalijamės keliais išgyventais pavyzdžiais: daugiabučių, kotedžų ir namų įrengimo istorijomis. Pavyzdžiui, namas 110-150 m2 ploto su vandeniu šildomomis grindimis dažnai apima 6-14 kontūrų, priklausomai nuo patalpų išdėstymo. Kainos svyruoja priklausomai nuo medžiagų ir sistemos, o valdymas gali būti atskirtas kambariams arba visam namui. Dažnai bei praktikoje pastebėta, kad tinkama danga ant šildomų grindų ir tinkama kambario temperatūra užtikrina tolygų komfortą ir mažina šilumos nuostolius.
Pratimai dėl praktikos: ką atsiminti planuojant įrengimą
- Patalpos turi būti apsaugotos nuo lauko oro sąlygų.
- Jeigu grindys nelygios, naudoti savaime išsilyginančius skiedinius.
- Grindys pradėti kaitinti po 21 dienos nuo betonavimo, pradėti šildyti 25°C vandeniu; didžiausias verdinimo greitis - iki 5°C per dieną.
- Grindų dangos varža turi būti≤0,15 m²K/W; didesnė varža reiškia mažesnį šilumos perdavimą.
- Turinčiam didesnes patalpas būtina sklandžiai atsivesti skirstymo ir balanso sistemas; vidinis hidrobalansas yra būtinas.
- Temperatūrines siūles įrengti perimetriškai ir durų angose; skersai - kai patalpos matmenys didesni už 8 m arba kai ilgio/ploto santykis viršija 2:1.
- Grindų paviršiaus temperatūra turi būti patalpoje ne daugiau kaip 26-29°C, o optimali - apie 23-24°C.
- Renkantis dangą, laikytis gamintojo rekomendacijų; kilmati, kiliminės dangos gali apsunkinti šilumos perdavimą.
- Jei planuojama derinti vandens ir elektrinį šildymą - svarbu tinkamai derinti kontūrus ir užtikrinti apsaugą nuo per aukštos temperatūros.
- Programuojami termostatai ar skaitmeniniai reguliatoriai padeda sutaupyti energijos ir palaikyti komfortą.
Šildomos grindys - tai modernus ir efektyvus būdas užtikrinti komfortą jūsų namuose. Ši sistema gali būti įrengta įvairiais būdais: vandeniu ar elektra, su skirtingais kontūrų tankio, ir turi daug privalumų, palyginti su tradiciniais radiatoriais. Tačiau sėkmingas rezultatas priklauso nuo iš anksto parengto projekto, tinkamai atliktų montavimo darbų ir laikymosi technologijos reikalavimų.
Vandeniu šildomos grindys, įrengimas, ką reikia žinoti
Numeriai ir gairės
Šilumos nuostoliai ir kontruktūros parametrai: vandens temperatūra vamzdeliai 35-55°C, atstumas tarp vamzdelio 10-30 cm; optimalus betono sluoksnis virš vamzdelių - 4,5 cm, virš jo - 2,5-3 cm izoliacija (priklauso nuo konstrukcijos); skersinės siūlės privalomos jei plotas didesnis nei 30 m²; perimetro siūlės ir tarp sienų įterptinės izoliacijos sujungimas su plėvele. Viršutinis dangos sluoksnis turi įtakos šilumos atidavimui: didelis tankis leidžia greičiau šilti, o kilimas ar šalta danga gali sumažinti šilumos perdavimą.