Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m²·K/W. Vertinant konkretų namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro vidaus tinko, sienos vidaus ir išorės paviršių šiluminė varža. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.
Siluminės varžos skaičiavimo formulė ir pagrindai
Šiluminės varžos skaičiavimo formulė: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λ, ds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus, medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: Vidaus tinko šiluminė varža R=0,01; Sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13; Sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13. Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm. Mūro blokelių šilumos izoliacijos savybės: dažnai pasitaikanti klaida yra eksploatacinių savybių deklaracijose pateikto sausio bloko šilumos laidumo koeficiento, λ10 (dry), naudojimas; vertinant mūro sienos iš akytojo betono blokelių šilumos izoliacines savybes, svarbu vertinti jų projektinius dydžius t.y. įvertinti drėgmės poveikio ir skiedinio siūlių.
Bauroc, remdamasi reglamentais, parengė mūro sienos iš bauroc akytojo betono blokelių projektinių verčių lentelę. Šiltinimo medžiagos ir sandarumas: sandariausia šiltinimo medžiaga yra purškiamos uždarų porų poliuretano putos; užtenka 2 sluoksnių po 4-5 cm storio, o atvirų porų putų reikia 10-15 cm sluoksnio. Uždarų porų putos nebereikia priešvėjinės plėvelės.
Pavyzdžiui, 15 cm uždarų porų poliuretano putų varža yra R=6, o U vertė 0,17. Geriausias išorinių sienų šiltinimo variantas yra naudoti uždarų porų poliuretano putas, nes jos nebijo drėgmės ir praleidžia vandens garus panašiai kaip spygliuočių mediena. Svarbu: šilumos laidumo koeficiento rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos; reklaminiai bukletai kartais pateikia klaidų.
Poliuretano putų šiltinimas: A++ namui 8 R yra per mažai. STR reikalavimas A++ namams: U=0.1 arba R=10. Pasiekus A klasę ir palyginus šilumos praradimo skirtumą tarp A ir A++ (kai namas sandarus), jis gali būti nereikšmingas. U-koeficientas yra pagrindinis kriterijus įvertinti pastato šiluminę izoliaciją. Temperatūros ir šilumos srauto valdymui svarbus λ (šilumos laidumo koeficientas) ir R. Norint maksimaliai komfortui, būtina laikytis reikalavimų, įskaitant grindų dangos šiluminės varžos ribas.
Grindų dangos šiluminė varža ir jų įtaka
Kita svarbi rekomendacija - grindų dangos šiluminė varža neturėtų viršyti 0,15 m²K/W. Jei grindų danga yra laidi šilumai, šildomos grindys efektyvesnės. Maksimali leistina grindų dangos su paklotu šiluminė varža yra 0,15 m²K/W. Pateikiami pavyzdžiai: vinilinės dangos 0,008 m²K/W, natūralus linoleumas 0,012 m²K/W, keraminės plytelės 0,012 m²K/W, laminatas 0,048 m²K/W, daugiasluoksnis parketas 0,140 m²K/W, medžio lentos 0,860 m²K/W. Akivaizdu, kad medžio lentos šildomoms grindims netiks; Storesnio parketo šiluminė varža gali viršyti ribą, tačiau su paklota ji dar labiau didėja. Gardant didesnę varžą gali prireikti kitų sprendimų.
Šiluminis laidumas (λ) ir varža (R) - tai pagrindiniai skirtumai: šiluminis laidumas apibūdina gebėjimą praleisti šilumą; kuo mažesnė λ, tuo geresnės izoliacinės savybės; šiluminė varža priklauso nuo medžiagos λ ir izoliacinio sluoksnio storio (R = d/λ). Didesnė R reikšmė reiškia geresnę izoliaciją.
EuroPanels sprendimai energijos taupymui
Naujai statomuose pastatuose EuroPanels siūlo energijos taupias plokštes su PUR ir EPS šerdimi. Tokios plokštės gali ženkliai sumažinti paslaugų laiką ir išlaidas. Esant esamiems objektams, EuroPanels turi produktus termomodernizacijai. Apskaičiuojant U koeficientą esamam pastatui, galima nustatyti, kaip sumažinti šilumos nuostolius per išorines sienas ir stogą. Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali sudaryti iki 35%, per stogą - mažiausiai 25%.
Jei įrengtas grindinis šildymas, reikia atkreipti dėmesį į grindų dangos tipą ir medienos rūšį. Tarp rekomenduojamų medienos rūšių pagal Janka stabilumo skalę yra apdorotas pluoštas bambukas, meskitas, plienmedis, baltasis uosis ir kietasis klevas. Efektyviam grindiniam šildymui Vokietijoje rekomenduojama, kad grindų šiluminė varža nebūtų didesnė už 0,15 m²K/W.
Atitvarų U-verčių ir drėgmės skaičiavimas
Atitvarų U-verčių ir drėgmės skaičiuoklė leidžia greitai apskaičiuoti šilumos nuostolius per pastato konstrukcijas, galimą vandens garų kondensaciją jų viduje bei drėgmės pasišalinimą. Naudojantis skaičiuokle galima sukurti savo atitvarinę konstrukciją iš skirtingų sluoksnių ar medžiagų, pasirinkti iš STR duomenų sąrašo ir įtraukti savo dažnai naudojamas medžiagas. Skaičiavimai atliekami pagal naujausias normas: LST EN ISO 6946 ir LST EN ISO 13788. STR 2.01.02:2016 reglamentuoja pastatų energinį naudingumą ir atitvarų U vertes.
Kas yra šiluminė varža (R) ir U vertės
Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento λ ir storio d. U vertė atitvaroose yra svarbiausia energinio naudingumo klasės determinuojanti charakteristika. Nuo 2021 m. STR reglamentuoja U vertes bei energinio naudingumo klases ir jų skirtumus pagal atitvaros tipą: sienos, stogas, grindys, gyvenamieji, viešosios paskirties ir pramonės pastatai.
Šiame straipsnyje naudotų duomenų tikslumas atitinka Lietuvos ir ES reglamentus bei daugelio techninių reglamentų nuostatas, įskaitant siūlomas medžiagas bei jų šilumines charakteristikas.