Monolitinės perdangos konstrukcija ir taikymas

Perdangos yra horizontali pastato konstrukcija, skirstančios pastatą į aukštus. Perdangos riboja aukštus ir esančias juose patalpas iš viršaus ir apačios (atitvėrimo funkcija) ir kartu laiko savo pačių, žmonių, įrangos ir kitų daiktų, esančių pastate, svorį (laikymo funkcija).

Perdangų tipai pagal išdėstymą ir funkcijas

Pagal naudojimo būdą perdangos skirstomos į sijines ir plokštines. Dėl įrengimo paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių, sijinės perdangos dažniausiai yra naudojamos individualių namų statyboje. Tokios perdangos pagrindas - gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių medžių arba plieninės sijos, kurios remiasi į laikančias sienas.

Pagal degenerumo laipsnį perdangos yra nedegamosios, sunkiai degamosios ir degamosios. Medinės sijos netinkuotos naudojamos iki 2 aukštų namai, o tinkuotos ir impregnnuotos - iki 5 aukštų namui. Medinės perdangos dažnai naudojamos dėl jų pigumo, tačiau būna įvairių trūkumų, įskaitant garso izoliaciją ir šilumos nuostolius.

Pagal tarpatramį ir plokštės konstrukciją dažnai pasirinkamos monolitinės perdangos, kurios įrengiamos kai veikia stiprios dinaminės apkrovos arba kai perdanga turi užtikrinti erdvinį pastato standumą sudėtingos formos statiniuose. Taip pat egzistuoja surenkamų gelžbetoninių perdangų sprendimai, tokie kaip „Teriva“, ir gelžbetoninės plokštės plokštuminės konstrukcijos variantai.

Monolitinės gelžbetoninės perdangos

Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jeigu veikia stiprios, dinaminės apkrovos (pvz. visuomeniniuose ar gamybiniuose pastatuose). Taip pat jos būtinos tada, kai perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą sudėtinguose formatuose, kur tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos.

Monolitinės perdangos yra sijinės arba plokštuminės. Sijinės perdangos susideda iš pagrindinių ir šalutinių sijų bei perdangos plokštės, o plokštuminės perdangos - vientisa plokštė, remiama į laikančias sienas ar sijas. Plokštė stabilesnė ir gali palaikyti didesnį tarpatramį bei sudėtingesnes geometrines formas, tačiau yra sunkesnės ir reikalauja daugiau plieno ar kitų armavimo sprendimų.

Monolitinės perdangos storis yra vienas svarbiausių projektavimo parametrų. Paprastai plokštės aukštis turėtų būti apie 1/30 tarpatramio ilgio. Pavyzdžiui, į 6 m tarpatramį panaudojama apie 20 cm storio plokštė, o mažiausias plokštės storis paprastai yra 15 cm. Betono plokštės storis tiesiogiai priklauso nuo armavimo schemos: mažesni plokštės aukščiai armatūra kerpama į vieną sluoksnį, didesni - į du sluoksnius.

Armatūros skerspjūviai dažniausiai yra 8-12 mm, o armatūros tinkleliai sudaromi iš 10 mm skersmens strypų su maždaug 150-200 mm atstumu. Pagrindinės armatūros tinklelis dažnai būna 2 x 2 laikikliai, o skirstomoji armatūra dedama kas 300 mm. Pose kur plokštė remiasi į atramas, apkrovos veikia viršutinius strypus, todėl papildomai armuojamos tos zonos.

Betonavimo procese naudojamas M200 ar didesnės klasės betono mišinys; siekiant didesnio stiprumo dažnai taikomas M350 klasės gebos betonas. Klojinių sistema dažnai formuojama iš faneros arba išnugluchtų lentų; darbas reikalauja kruopštumo sandarinant siūles, kad betonas neišbėgtų. Pilnai sukietėjęs armuotas perdangos sluoksnis paprastai pasiekia maždaug per mėnesį.

Tarp monolitinių perdangų privalumų - didelis stiprumas, ilgaamžiškumas, atsparumas ugniai, gera garso izoliacija ir lankstumas architektūriniams sprendimams. Trūkumai apima didelį svorį, didesnę savikainą, ilgesnį statybos laikotarpį ir reikalingus specialistų darbų įgūdžius su klojiniais bei armavimu.

Monolitinių perdangų skaičiavimas ir projektavimas

Perdangos plokštės storis ir armavimo schema nustatoma pagal tarpatramio ilgį, apkrovas ir naudojamą medžiagą. Dažnai naudojami tokie parametrai kaip plokštės aukštis h, tarpatramio ilgis L, plokštės plotis b ir armatūros skerspjūvis. Skaičiuojant nuolatinę apkrovą įtraukiamas perdangos svoris su grindų konstrukcija, o kintama apkrova apima baldus, įrangą, pertvaras ir žmones.

Teriva perdangos ir kitos surenkamos gelžbetoninės sistemos siūlo alternatyvas monolitinėms perdangoms. Svarbu įvertinti perdangų įrengimo kainų skirtumus, įskaitant atvežimą, montavimą, mechanizmų nuomą, iškrovimo ir į objektą įvežimo išlaidas. PTK plokščių plėtojimo privalumai - lengvumas ir greitas montavimas, tačiau jos turi savo šilumos ir garso izoliacinių ypatybių niuansų.

Prieš renkantis perdangą būtina įvertinti pastato paskirtį, formą, tarpatramio dydį ir apkrovų lygį. Inžinierius konstruktorius parenka tinkamiausią perdangos tipą, atsižvelgdamas į projekto sąlygų įvairovę ir statybos biudeto ribas. Reikia taip pat atsižvelgti į sienų ir pamatų laikomąjį gebėjimą bei galimas derinio zonas su kaminais ar vėdinimo angomis.

Surinktinės gelžbetoninės perdangos (Teriva) ir PTK

Surenkamos gelžbetoninės perdangos plokštės montuojamos be krano ir paprastai yra pigesnės už monolitines perdangas. Jos lengvesnės, geresnės šilumos ir garso izoliacijos savybės ir gali būti lengvai išpjaustomos į norimas formas. Tačiau jų plokštės gali turėti mažesnes garso izoliacijos charakteristikas, todėl reikia papildomų izoliacinių sluoksnių.

PTK - kiaurymėtosios gelžbetoninės plokštės yra lengvesnės už monolitinę perdangą, turi gerą garso izoliaciją ir gali būti taikomos įvairiose konstrukcijose. Tačiau jų montavimas reikalauja techninių sprendimų, kad būtų užtikrintas laikiklis visoje perdangoje.

Sujungimai, klojinių paruošimas ir armavimas

Prieš betonavimą klojiniai apdorojami klojinio tepalu, o armavimas vyksta su tinkamai išdėstytomis armatūros juostomis, naudojant tinklo tipo jų išdėstymą. Reikia apsvarstyti apsaugos sluoksnį (apie 25-30 mm) po viršutinės ir apatinės armatūros karkasu. Sienų įtrūkimų rizika sumažėja kai perdanga yra tinkamai armuojama ir įrengiama ant tvirtai laikomų atramų.

Klojinių montavimas, plokščių supjaustymas, įrengimo celių užpildymas ir betono įpylimas reikalauja kruopštumo. Perduodant perdangą iškrova paskirstoma per visą plotą. Lyginamosios plokštės dažnai turi atlaikyti dideles apkrovas su šilumos ir garso izoliacijos poreikiu.

Medienos perdangos ir jų niuansai

Medinės perdangos dažnai yra pigesnės ir lengvai įrengiamos, tačiau turi trūkumų susijusių su garso izoliacija, ilgaamžiškumu ir šilumos izoliacija. Dėl to dažnai rekomenduojama papildomai izoliuoti ir įrengti garso izoliacijas sluoksnius arba naudoti sausųjų grindų plokštes virš perdangos.

Teisiniai ir techniniai reglamentai

Projektuojant perdangas būtina pateikti techninę dokumentaciją, įskaitant brėžinius ir armavimo schemas. Perdangos ant laikančios sienos remiamos ne mažiau kaip 10 cm, o jos nėra remiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angų sieneles. Poveikiai ir apkrovos skaičiuojami pagal STR 2.05. 04: 2003.

Praktiniai patarimai statyboje

• Monolitinės perdangos dažnai naudoja didelį perdirbamąji svorį, todėl planuojant pamatų ir sienų apkrovas būtina atsižvelgti į perdangos svorį ir kitus apkrovų komponentus.
• Norint išvengti girgždėjimo medinėje perdangoje, rekomenduojama naudoti medvardžius arba įpjautines vinis vietoje įprastų vinų, o tarp perdangos sijų įsodinus tarpus užpildyti pluošto fasadu ar kita izoliacine medžiaga.
• Jei planuojate šildomas grindis, įvertinkite papildomą 50 mm storio betono sluoksnį bei jo įtaką apkrovoms.
• OSB plokštes, naudojamas grindų pagrindui, montuokite tokiu atstumu ir uolaivai, kad užtikrintumėte stabilumą ir vietos sienų tvirtumą.

tags: #sija #monolitine #perdanga