Įstatymai - įstatymais, tačiau ir be jų kiekvienam svarbu, kad sienų šiluminė varža būtų didesnė: aukštesnė šiluminė varža leidžia turėti šiltus namus žiemą su mažesnėmis šildymo išlaidomis. Be to, jau nuo 2018 metų pradžios įsigaliojo A+ reikalavimas pasiekti ne mažesnį nei 9.1 m²K/W naujai statomų gyvenamųjų namų sienų šiluminės varžos rodiklį R. Palyginkime populiariausių Lietuvos rinkoje blokų šilumines varžas bei jų papildomo apšiltinimo poreikį, siekiant, kad šiluminė sienų varža atitiktų A, A+ ir A++ energetinio naudingumo klasės reikalavimus.
Kaip matome, nurodytu kiekiu termoizoliacijos apšiltinus, galima rinktis bet kuriuos blokus. Tačiau svarbu turėti omenyje ir kitus faktorius, kurie įtakoja statybų sąnaudas, greitų, tikslumą bei kainą. Rinkitės tą sienos variantą, kuriame termoizoliacijos ir blokų bendras storis yra mažiausias. Izoliacinės medžiagos niekuomet nebus per daug. Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Pasyviems namams sienos varža siekia apie 12 - 13. Dauguma besistatančių šiuo metu stengiasi, kad siena turėtų varžą 6; 8.
Investuoti pinigai į termoizoliacinę medžiagą labai greit atsiperka. Betono blokelių rinkoje yra platus pasirinkimas. Jei naudosite akyto betono blokelius 30 cm, jų deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,14 W (m.K). Taigi varža R =2,14. Naudojant 25 cm baltojo polistireninio putplasčio, gausite varžą 6,4, pilkojo Neoporo - 7,81. Jei naudosite 20 cm balto polistireninio putplasčio - gausite 5,128, 20 cm Neoporo - 6,25. Taigi į šilto namo sąvoką pateksite visais atvejais, o kiek galite investuoti į šiltą ateitį - spręsti Jums.
Namo sienos varža turi išraišką skaičiais. Optimali varža, kiekvienam kitokia. Šiaip pagal tokį apibūdinimą sunku įvertinti. Iš praktikos galiu pasakyti, kad tai galėtų būti OK A+ ar A++ namui, jei blokeliai "šilti" ir EPS yra iš neoporo ir formuotas. PVZ. Šillfoam Thermo NEO arba Šillfoam Thermo+. Darius Karvelis, UAB Šilputa. Per daug būtų. Patarčiau blokelius Aeroc Ecoterm Plus 300 mm ir 10 cm šilumą izoliuojančios medžiagos. O dar geriau, patikimiau, pigiau ir ilgaamžiškiau būtų pasirinkti Aeroc Ecoterm Plus 375 mm.
Дabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turetų tokias varžas: stogas - 6,24 m2K/W, sienos - 5,25 m2K/W, grindys - 4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju, šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pateisina save, nes duoda šilumos taupymo efektą.
Ko gero, kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, formuojasi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. Prof. A. Technikos mokslu daktaras VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius Pastatų atitvarų šiluminė technika yra vienas svarbiausių aspektų užtikrinant pastato energinį efektyvumą ir komfortą gyventojams.
Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Todėl tinkamai suprojektuotos ir įrengtos atitvaros yra esminės siekiant sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti pastato mikroklimatą. Pagrindinis kriterijus, naudojamas vertinant pastato šiluminę izoliaciją, yra U-koeficientas, rodantis šilumos kiekį, galintį prasiskverbti per pertvarą. Kuo mažesnis U-koeficientas, tuo geresnė šilumos izoliacija. Šiluminė varža (R) yra atvirkštinė U-koeficientui (R=1/U) ir priklauso nuo medžiagos tipo bei jos storio. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo geresnė izoliacija.
Teisinė bazė ir normatyvai. Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus Lietuvoje nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Šis reglamentas taikomas tiek naujai statomiems, tiek rekonstruojamiems pastatams. Pagrindinė reglamento nuostata - normuoti viso pastato šilumos nuostolius, priklausomai nuo pastato paskirties ir dydžio. STR pateikia normines (Un) ir leistinasiasias (Ul) šilumos perdavimo koeficientų U vertes visoms pastato atitvaroms - stogams, perdangoms, grindims, sienoms, langams ir durims. Apskaičiuojant šilumos nuostolius, svarbu atsižvelgti į kiekvienos atitvaros plotą ir jos norminį šilumos perdavimo koeficientą. Projektuojant apšiltinimą, kiekvienos atitvaros šilumos perdavimo koeficientas neturi viršyti leistinosios vertės, o rekomenduojama siekti kuo mažesnių skirtumų nuo norminių verčių.
Nuo 2021 m. įsigaliojo griežtesni pastatų energinio naudingumo reikalavimai, pagal kuriuos nauji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad siekiant aukštesnės klasės (pvz., A++), būtina užtikrinti itin gerą pastato sandarumą ir šilumos izoliaciją. Nuo 2016 m. naujai statomi pastatai Lietuvoje privalo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasės namai šiandien laikomi pasenusiu standartu, jie vis dar aktualūs užbaigiant senesnius projektus ar atliekant rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus sprendinius. Tačiau 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebebus leidžiama.
Rąstinių namų specifika ir reikalavimai: net ir didelio storio rąstų siena ne visada atitinka STR keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Pavyzdžiui, 20 cm storio rąstinio namo siena paprastai turi šiluminę varžą apie 1,87 m²K/W, o STR reikalauja ne mažiau 5 m²K/W gyvenamiesiems namams. Tačiau yra išimčių: vasarnamiams ir namams iki 80 m² ploto šie griežti sienų varžos reikalavimai netaikomi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sienų sandarumą - netinkamai sujungioti rąstai gali sukelti didelius šilumos nuostolius. Todėl, net ir statant iš storesnių rąstų, papildomas apšiltinimas dažnai yra būtinas, siekiant užtikrinti energijos efektyvumą.
Optimalaus rąstų storio pasirinkimas priklauso nuo namo paskirties, dydžio ir norimo estetinio vaizdo. Mažesniems namams gali pakakti 68 mm ar 90 mm storio rąstų, o didesniems, norintiems išlaikyti autentišką rąstinio namo išvaizdą, galima rinktis 120 mm, 160 mm ar net storesnius rąstus. Tačiau siekiant atitikti STR reikalavimus, beveik visais atvejais reikalingas papildomas sienų apšiltinimas. Rąstiniai namai pasižymi geru mikroklimatu ir gebėjimu greitai prišilti bei lėtai atvėsti, tačiau tai nereiškia, kad jie automatiškai atitinka šilumos izoliacijos normatyvus. Jei namas bus gyvenamas ištisus metus, rekomenduojama papildomai apšiltinti net ir 20 cm storio rąstų sienas.
Sandarumas ir kitos svarbios detalės. Nors šiluminė varža yra svarbi, dar svariau yra tinkamas namo užsandarinimas. Net iki 80% šilumos nuostolių gali būti patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Todėl apšiltinimo efektyvumą pirmiausia lemia pastato sandarumas, o tik paskui - atitvarų šiluminė varža. EuroPanels įmonė siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi, kurios padeda sumažinti šilumos nuostolius. Jų produktai tinkami tiek naujai statybai, tiek pastatų termomodernizacijai. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas iš šių plokščių gali gerokai sumažinti eksploatacijos išlaidas.
Renkantis apšiltinimo medžiagas ir specialistus, svarbu atkreipti dėmesį į kokybę ir patirtį. Jei statytojui pigiau apšiltinti stogą nei sienas, jis gali reguliuoti apšiltinimo storius, tačiau bendri pastato šilumos nuostoliai neturi viršyti norminių verčių. Projektuojant pastatus, ypač pasyvius namus, naudojamos specializuotos programos, pavyzdžiui, Pasyvaus namo planavimo paketas (PHPP), kurios leidžia įvertinti pasirinktų medžiagų ir konstrukcijų įtaką energijos suvartojimui jau ankstyvoje stadijoje.
Energinio naudingumo klasės ir ateities perspektyvos. Nuo 2016 m. naujai statomi pastatai Lietuvoje privalo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasės namai šiandien laikomi pasenusiu standartu, jie vis dar aktualūs užbaigiant senesnius projektus ar atliekant rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus sprendinius. Tačiau 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebebus leidžiama. Aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą. Ekspertai rekomenduoja iš karto projektuoti A arba A+ klasės namus, nes nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visoje ES. Taip pat svarbu pasitelkti energijos efektyvumo ekspertą ir atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos, siekiant identifikuoti ir ištaisyti galimus šilumos nuostolius.
