Įsigaliojus reikalavimui, jog naujos statybos namai turi atitikti reikalaujamą A++ energinio naudingumo klasę, kilo daug klausimų, kokią pasirinkti šiltinimo medžiagą. Stogo šiltinimą atliekame 4 rūšių purškiamomis biriomis vatomis, tai stiklo ir akmens vata, medžio plaušo vata, ekovata. Stogo apšiltinimui taip pat galite rinktis iš dviejų tipų poliuretano putų - atvirų ir uždarų porų. Pateikiame preliminarius skaičiavimas A++ energinio naudingumo klasės namo stogo šiltinimui biriomis vatomis. Purškiamų birių vatų ir poliuretano putų charakteristikos pateikiamos, remiantis gamintojų pateiktomis eksplotacinių savybių deklaracijomis. Paskaičiuota vėdinamoms konstrukcijoms.
Pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, stogui šilumos perdavimo koeficientas (U vertė) yra 0,10, tad reikalinga varža 10,00. Klausimas: Namas A++ mūrinis, bus fasadas dailylentės. Noriu padaryti sandarų namą. Sienų varža apie 8 ar geras variantas šiltinti putomis ar termovata? Kaip geriau? Toks teigiamas testas be putų poliuretano purškiamos izoliacijos darbo vietoje - beveik neįmanomas. Sienoms reikėtų ant mūrinio fasado sumontuoti karkasą dailylentei, jį atitraukti nuo sienos atstumu, kiek bus supurkšta putų poliuretano.
Nežinau, kokią varžą R turės mūras, užsiduokim R mūro = 2 m2K/W. Tada sienai reikės putų poliuretano R poliur.= 10 - 2 = 8 m2K/W, arba tai yra 8 x liamda poliuretano deklaruotina 0.025 = 20 cm. Analogiškai siūlytume daryti ir stogo izoliaciją - ją būtina sandariai sujungti su sienine izoliacija. Sandariausia šiltinimo medžiaga yra purškiamos uždarų porų poliuretano putos, norminiam sandarumui pasiekti užtenka 2 sluoksnių (4-5 cm storio), atvirų porų poliuretano putų (priklausomai nuo tankio ir produkto) reikia 10-15 cm sluoksnio. Neteko matyti nei vienos vatos, kuri be plėvelių būtų nelaidi vėjui. Šiltinant sienas sandarumas turi būti užtikrintas iš vidaus, tinkuojant sienas. Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis nebereikės dėti priešvėjinės plėvelės. Puta yra nelaidi orui. Sandarumas garantuojamas, kadangi šiltinimas yra besiūlis, vientisas, jokių sujungimu. Šitą mes garantuojame.
Šiltinimo sluoksnį parinktume žinodami jūsų sienos blokelio tipą (keramzitas, silikatas, dujų silikatas ir t.t.). Kaip pavyzdį galiu parašyti kad 15cm uždarų porų poliuretano putų varža yra R=6 , U vertė (šilumos perdavimo koeficientas) 0,17. Jei turite papildomų klausimų drąsiai kreipkitės. Galime aplankyti objekte, tai papildomai nekainuoja. A++ namui 8 R yra per mažai. Reikalavimas 10 R konstrukcinė varža. Pirmiausia reikia išsiaiškinti iš ko bus pastatytos sienos, tada apdailos tvirtinimo konstrukcija ir tik po to galime suskaičiuoti kiek tiksliai R reikia. 10 R sakykim, kad nėra jokių praradimų, tai sudarytų 22 cm uždarų porų poliuretano. Preliminari kaina 45,5 Eur/m2 su PVM. Atvirų porų reikėtų 37 cm - 31,5 Eur/m2 su PVM. Dabartinis reikalavimas yra A klasė ir to pilnai pakanka. Svarbiausia, kaip jūs ir minėjote -sandarus namas. Pasiekus A klasę ir pažiūrėjus šilumos praradimo skirtumą tarp A ir A++ (kai namas sandarus), jis tiesiog niekinis. Bet kokiu atveju padidinti šiltinimo sluoksnį šiltinimo eigoje nėra sudėtinga, tai tik finansinis klausimas. Teikiame konsultacijas sandaraus šiltinimo klausimais. Norint išpildyti A++ reikalavimus jums neužtenka varžos R=8. STR reikalavimas A++ namams: šilumos perdavimo koeficientas turi būti U=0.1, arba verčiant į varžą R=10. Geriausias išorinių sienų šiltinimo variantas yra naudojant uždarų porų poliuretaną. Jis nebijo drėgmės ir praleidžia vandens garus panašiai kaip spygliuočių mediena. Deividas C., Šiltinimas purškiamu putų Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą (kažkurios pagaminimo medžiagos) ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita). Šiame apskaičiuose nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti. Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. Slapukų naudojimo parinktysJūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Šilumos praradimas per sienas yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis individualiuose namuose, kuris proporciškai didėja aukštėjant pastatams, nes sienų plotas tik didėja. Tinkamas ir efektyvus sienų apšiltinimas yra greičiausias būdas sumažinti šilumos nuostolius. Sienos estetinis vaizdas - apdaila. Būtent nuo to turėtų prasidėti šiltinimo sistemos parinkimas, nes skirtingai apdailai reikalingos skirtingos konstrukcijos ir medžiagos, skiriasi jų tvirtinimo būdas.
a) Dekoratyvinis tinkas - plačiai paplitusi, ekonomiška, daug spalvų ir faktūrų turinti apdaila. Ją įrengti gan paprasta, šilumos tilteliai minimalūs, bet very important - įrengimo kokybė ir po kurio laiko tokį fasadą reikia atnaujinti. b) Lakštinės medžiagos - medžiagų ir spalvų pasirinkimas daug didesnis ir platesnis: medinės, plastikinės dailylentės, fibrocementinės, HPL, aliuminio kompozito, skalūno, keraminės, plieninės, varinės plokštės, o taip pat akmens masės, molinės plytelės ir daugelis kitų. Plokščių tvirtinimui reikalingas karkasas, kuris energetiniu požiūriu yra didelis šilumos tiltelis. c) Apdailinės plytos - keraminės, silikatinės, klinkerio ar kitos plytos. Tokių sienų šiltinimui taikoma trisluoksnio mūro konstrukcija, kai šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų.
Teisingai įrengtame fasade jie yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per jį prarandama daugiau nei 20 proc. visos šilumos - reikia papildomai 20 proc. storinti izoliacinę medžiagą, kad kompensuotų šiuos nuostolius. Sandarumo užtikrinimas. Pastato sandarumas reikalingas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro užtvėrimui patekti į pastato vidų ir niekaip nesusijęs su prasta oro cirkuliacija, oro kokybe ar mistiniu namo „kvėpavimu“.
Norint pasiekti sandarumo reikalavimus reikia ne tik kruopščiai užsandarinti sujungimus, ertmes ir pan., bet ir užtikrinti, kad pati sienos plokštuma būtų sandari. Tą gali atlikti arba laikančiosios sienos (blokeliai, plytos, gelžbetonis, tinkas ir kt.), arba tinkamai parinktos ir sumontuotos sandarios izoliacinės medžiagos. Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius μ - kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė.
„Architektūroje visada siekiame kuo grakštesnių formų. Laimei, technologijos vystosi, todėl susiduriame su tokiu paradoksu - nors ir reikalavimai pastatų energinei klasei kyla vos ne kas metus, tačiau bendrą sienų šilumos storį su pažangiomis ir novatoriškomis medžiagomis galime netgi sumažinti. Be abejonės, kuo medžiaga turi geresnes savybes, tuo mažesnio jos storio pakanka užtikrinti šilumos izoliacijos reikalavimus. Vienos tokių medžiagų - poliuretano plokštės. Jos nepakeičiamos ir atliekant rekonstrukcinius projektus. Labai populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija - apšiltinta polistireniniu putplasčiu ir padengta dekoratyviniu tinku. FF-EPS yra pilkasis polistireninis putplastis su pagerintomis šilumos savybėmis (λD = 0,030 W/mK), kurios apie 25 proc. geresnės nei balto polistireno, o tai reiškia ne tik plonesnį storį, bet ir 25 proc. mažesnes CO2 išlakas jam pagaminti, transportuoti ir utilizuoti.
Apdailai pasirinkus lakštines apdailos medžiagas (ypač dažnai jos naudojamos visuomeniniuose pastatuose ir daugiabučiuose) estetinis vaizdas gali būti gražesnis, įdomesnis, įvairesnis, o sienos ilgaamžiškesnės ir nereikės jų atnaujinti, bet joms tvirtinti neišvengiamai reikalingas plieninis, aliuminis ar medinis karkasas. Karkasas yra labai didelis šilumos tiltelis, kuris kompensuojamas 20 proc. Šilumos tilteliai minimizuojami kronšteinus pakeičiant tvirtinimo varžtais (nerūdijančio plieno), be to, FF-PIR plokštės yra sandarios, todėl padeda užtikrinti ir viso pastato sandarumą. PIR plokštės atsparios atmosferos drėgmei, todėl nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių ar kitų medžiagų, jose nevyksta vidinė konvekcija.
Įrengiant trisluoksnes konstrukcijas svarbiausia yra tinkamai parinkti ir sumontuoti šilumos izoliaciją ir parinkti kaip galima efektyvesnius lanksčiuosius ryšius (stiklo pluošto). Siekiant sumažinti karkasinės sienos storį, jos šiltinimui rekomenduojama naudoti kaip galima efektyvesnes medžiagas (FF-PIR) ir papildomai iš vidaus įrengti ištisinį sandarų sluoksnį iš 50-100 mm storio plokščių. Konstrukcija bus ne tik mažai laidi šilumai, bet ir sandari be jokių papildomų plėvelių. Pastatų atitvarų šiluminė technika yra vienas svarbiausių aspektų užtikrinant pastato energinį efektyvumą ir komfortą gyventojams. Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%.
Teisinė bazė ir normatyvai. Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus Lietuvoje nustato STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Nuo 2021 m. įsigaliojo griežtesni pastatų energinio naudingumo reikalavimai, pagal kuriuos nauji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad siekiant aukščiausios klasės (pvz., A++), būtina užtikrinti itin gerą pastato sandarumą ir šilumos izoliaciją. Nuo 2016 m. naujai statomi pastatai Lietuvoje privalo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasės namai šiandien laikomi pasenusiu standartu, jie vis dar aktualūs užbaigiant senesnius projektus ar atliekant pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus sprendinius. Tačiau 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebebus leidžiama.
- Rąstinių namų specifika ir reikalavimai: net ir didelio storio rąstų siena ne visada atitinka STR reikalavimus. Pavyzdžiui, 20 cm storio rąstinio namo siena paprastai turi šiluminę varžą apie 1,87 m²K/W, o STR reikalauja ne mažiau 5 m²K/W gyvenamiesiems namams. Tačiau yra išimčių vasarnamiams ir namams iki 80 m² ploto. Taip pat svarbu užsandara, nes netinkamai sujungti rąstai gali sukelti didelius šilumos nuostolius. Papildomas šiltinimas dažnai būtinas, siekiant užtikrinti energijos efektyvumą.
- Optimalus rąstų storis: mažesniems namams gali pakakti 68 mm ar 90 mm storio rąstų, didesniems - 120 mm, 160 mm ar storesnių, tačiau beveik visais atvejiais reikia papildomo sienų apšiltinimo.
- Sandarumas ir kitos svarbios detalės: net iki 80% šilumos nuostolių gali būti per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose. Todėl sandarumas yra kur kas svarbesnis už pačią varžą. EuroPanels plokštės su PUR ir EPS šerdimi gali būti taikomos tiek naujai statybai, tiek termomodernizacijai.
- Sienų sandarumą lemia vandens garų varžos faktorius μ - kuo didesnis, tuo medžiaga sandaresnė. Karkasas ventiliuojamame fasade generuoja didelius šilumos tiltelus, kurie gali būti kompensuojami naudojant efektyvesnes medžiagas ir mažinant jų skaičių.
- Projektuojant pastatus, ypatingai pasyvius namus, naudojamos programos PHPP, kurios įvertina pasirinktų medžiagų ir konstrukcijų įtaką energijos suvartojimui.
Geriausias išorinių sienų šiltinimo variantas yra uždarų porų poliuretano putas, kurios nėra jautrios drėgmei ir praleidžia vandens garus panašiai kaip spygliuočių mediena. Pritvirtinimo detalės turėtų būti iš nerūdijančio plieno, o uždarų porų plokštės suteikia sandarumą ir mažesnį šilumos tiltelį. Pagrindinis tikslas - pasiekti kuo mažesnį U koeficientą ir tinkamai įrengtą sandarų sluoksnį. Užbaigus pirmąją projekto fazę galima vertinti, ar reikia papildomos izoliacijos, ir kaip ji įtakos šilumos nuostolius.
Įrengiant fasadą svarbu parinkti tinkamą apdailos variantą: dekoratyvinis tinkas, lakštinės dangos ar apdailinės plytos. Kiekviena iš šių galimybių turi savų pliusų ir reikalavimų, ypač dėl šilumos tiltelio ir tvirtinimo konstrukcijų. Dekoratyvinis tinkas yra ekonomiškas ir platus spalvų pasirinkimas, tačiau po kurio laiko gali tekti atnaujinimo darbams. Lakštinės dangos suteikia daugiau pasirinkimo galimybių, tačiau jos sukelia papildomų šilumos tilteų dėl karkaso. Plytos suteikia estetišką vaizdą, tačiau šiltinimo sprendimai turi būti įdiegti tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų, kas gali būti kompleksiška.
Pagal STR rodiklius, A++ namams reikalinga šilumos perdavimo koeficiento U vertė 0,1 arba varža 10 m2K/W. Tam reikia išorinių sienų varžos ne mažesnės kaip 8,33 m2K/W, kai įvertinama vien tik sienos konstruktyvo šiluminė varža. A++ tikslą dažnai pasiekia taikant uždarų porų poliuretano putas, kurios leidžia pasiekti didelį sandarumą ir reikšmingą storio optimizavimą palyginti su kitomis medžiagomis.
Galiausiai, svarbu nepamiršti - sandarumas yra kertinis elementas, padedantis pasiekti norimą energinį naudingumą. Sandarumą turi užtikrinti ne tik šiltinimo medžiaga, bet ir jungčių bei ertmių užsandarinimas, o tai leidžia sumažinti šilumos nuostolius ir padidinti bendrą konstrukcijų efektyvumą.
| Medžiaga | Šilumos laidumas λ (W/mK) | R vertė (m2K/W) už standartinį storį | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Uždaro porų PUR putos | ~0,022 | 2 cm storio - ~1.0; 4-5 cm - ~2.0 | Labiausiai sandarios, nereikalingos priešvėjinės plėvelės |
| Atviro porų PUR putos | ~0,035-0,040 | 10-15 cm storio priklausomai nuo tankio | Reikia daugiau storio |
| FF-PIR plokštės | 0,022 | apie 6-8 m2K/W už 15 cm storio | Aukštos efektyvumo, atsparios drėgmei |
| FF-EPS (grafituotas) | ≈0,030 | apie 8-9 m2K/W už ~20 cm | Vidutiniškai gera, mažesnis storis |
Renkantis apšiltinimo medžiagas ir specialistus, svarbu atkreipti dėmesį į kokybę ir patirtį. Jei statytojui pigiau apšiltinti stogą nei sienas, jis gali reguliuoti apšiltinimo storius, tačiau bendri pastato šilumos nuostoliai neturi viršyti norminių verčių. Projektuojant pastatus, ypač pasyvius namus, naudojamos specializuotos programos, pavyzdžiui PHPP, kurios leidžia įvertinti pasirinktų medžiagų ir konstrukcijų įtaką energijos suvartojimui jau ankstyvoje stadijoje. Nuo 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebebus leidžiama, o aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą. Ekspertai rekomenduoja iš karto projektuoti A arba A+ klasės namus, nes nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visoje ES.
Kaip tinkamai įrengti latakus | Sharpe stogdengystės universitetas
Be to, svarbu įtraukti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos, kad identifikuoti ir ištaisyti galimus šilumos nuostolius. Pasiūlymai: sandaraus šiltinimo konsultacijos, objekto vizitai, bei pasirinktų medžiagų kokybės užtikrinimas. Sienų šiluminė varža yra kritinis rodiklis, lemiantis pastato energinį efektyvumą, todėl reikia išsamiai planuoti ir įrengti visų atitvarų izoliaciją bei sandarumą.
