Šiltinimas sienų polistireniniu putplasčiu: EPS, Neoporas ir plunksnos egzaminuojančios šiluminės savybės

Polistireno putplastis (EPS) ir pilkasis polistireninis putplastis, dar vadinamas neoporu, yra populiarios šiltinimo medžiagos, kurias lygina įvairūs specialistai dėl šiluminės varžos, atsparumo klimato sąlygoms ir montavimo ypatybių. Šio straipsnio tikslas - apžvelgti, kuo skiriasi šios medžiagos, kenkia ar palaiko šilumos izoliaciją, ir kaip tinkamai įrengti fasadinės šiltinimo sistemas, atsižvelgiant į pateiktą komentarų informaciją.

Kuo geriau šiltinti sienas polistireniniu putplasčiu ar ekstruziniu polistireniniu putplasčiu?

Klausimas: Kuo geriau šiltinti sienas polistireniniu putplasčiu ar ekstruziniu polistireniniu putplasčiu? Kieno šiluminė varža geresnė?

Kompleksiškai išnagrinėjęs komentarus, galima išskirti pagrindines tendencijas:

• 5 cm plokščių palyginimu ekstruzinio putplasčio (XPS) šilumos laidumo koeficientas toks pat kaip Neoporo (0,033 W/m·K). Tačiau dėl didėjančio plokštės storio XPS šilumos laidumo koeficientas prastėja, o Neoporas išlieka nepriklausomas nuo storio.
• Pilkojo polistireninio putplasčio (Neoporo) šiluminė varža yra geresnė už įprastą EPS dėl jos struktūrinės savybės ir medžiagos formulės.
• Polistirenas apskritai pasižymi mažesniu šilumos pralaidu, kai į jį įtrauktas oro kaip užpildas, todėl EPS/Neoporas laikomi efektyviomis šilumos izoliatorėmis.
• Šilumos sandarumas ir atsparumas skirtingoms oro sąlygoms priklauso nuo tinkamo plokščių klijavimo, siūlių užpildymo ir šilumos tiltelių vengimo.

Ko reikia laikytis, kai šiltiname išorinę sieną polistireniniu putplasčiu?

Šiuo tikslu svarbiausios nuostatos iš komentarų ir techninių rekomendacijų:

• Šiltinimo plokštės turi būti sausos ir švarios; pirmoji eilė dedama ant cokolinio profilio, o kai yra įtrauktas cokolinis pamatas - reikia nuleisti plokščių eilę >=100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą.
• Klijai turi dengti ne mažiau kaip 40% plokštės ploto (plytų apdailos metu - 60%), o siūlės tarp plokščių neturi būti užpildytos klijais, kad nesusidarytų šilumos tiltelių; plokščių briaunos turi būti su falcais.
• Plokštes pritvirtinti smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo; šakninių, įtvirtinimų, kampų ir angų kampai turi būti sustiprinti armavimo tinkleliu įtvirtinimu.
• Prieš darbus būtina paruošti pagrindą: išvalyti nešvarumus, užglaistyti įtrūimus, užsandarinti siūles, sutvarkyti balkonus ir lodžijas, užklijuoti siūlės ar drėgmės šaltinio vietas.
• Sieną galima klijuoti EPS plokštėmis su plokščių atitvarų armavimo tinkleliu; atokiose vietose naudoti papildomas kampines juosteles.
• Plokštes įrengiant šilumos laidumo mažinimo tikslais, reikia užtikrinti tinkamą ventiliacijos tarpus (25-40 mm), kai laikoma vėdinama išorinių sienų sistema.

Kokių papildomų niuansų reikia laikytis projektuojant sienų šiltinimą?

Tikslinimai iš ilgo sąrašo:

• Šiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas; plokštės turi būti dedamos taip, kad siūlės nebūtų vienoje vertikalioje linijoje.
• Vyrauja rekomendacijos: pirmiausia paruošti paviršių, grunto dengimą, elektros instaliacijos pervirimą ir kitus pasiruošimo darbus.
• Kalbant apie tvirtinimo elementus, svarbu naudoti tinkamą dydį ir įsukimo gylį: skyles gręžiame vertikaliai; į besiplečiančias paviršiaus zonas - įgilinimo gylis turi būti ≥ hv (paprastai 6-25 mm, priklausomai nuo smeigės tipo).
• Diapazonas akcentuoja, kad nepageidautina leisti nuo saulės ar lietaus paveiktą plokštę; plokštės turi būti apsaugotos nuo UV spindulių ir džiūvimo laikotarpiu.
• Jei planuojama naudoti apdailos plyteles, klijų sluoksnis plokštėms turi siekti ≥60% ploto, o žinios apie teisingą tinko džiūvimo laiko laiką turi būti laikomasi atsižvelgiant į oro temperatūrą.

Verticalus ir horizontinis apdailos įrengimas: į ką atsižvelgti?

Dažymo ir tapetavimo etapai susiję su tinko paruošimu; rekomenduojama užtikrinti:

• Dažymas voleliu, pradėjus nuo viršaus ir vedant link apačios; kiekvienas naujas sluoksnis turi padengti ankstesnį 5 cm pločiu.
• Flizelino tapetai kaip pagrindas dažymo sluoksniui, teigiama jų tolerancija drėgmei ir popierinio pagrindo pritaikymas.
• Montavimo putų naudojimas turi būti apsaugotas nuo UV spindulių, plėvelė arba dažų sluoksnis apsaugo nuo išardymo ir tvirtinimo problemų.

Vidaus sienų šiltinimas ir plokščių pasirinkimas

Taip pat įtraukiama vidaus sienų šiltinimo informacija:

• Nerijus išsiskyrimas tarp EPS plokščių toko - plokščių storis dažnai apie 50 mm; pasirinkus plokštes, reikia atsižvelgti į šiluminės varžos tikslus, projekto sąlygas ir ekonominį efektyvumą.
• Mineralinė vata dažnai naudojama vėdinamose sistemose, tačiau EPS/Neoporas suteikia lengvą svorį ir mažesnes sąnaudas visame projekte.
• Vidaus šiltinimas EPS plokštėmis gali būti derinamas su tinku ir plytelėmis, tuo pačiu laikantis gamintojo rekomendacijų.

Ekstruzinio putplasčio ir Neoporo tinkavimo praktika

Praktiniai pastebėjimai:

• Jei šiltinamosios plokštės tvirtinamos plonasluoksniu tinku, smeigės galvutės turi būti lygi su plokštės paviršiumi; storintu sluoksniu - gali būti įgilintos į duobutes.
• Šilumos tiltelių rizika sumažėja, kai plokščių briaunos su falais; kampai su užkaitais laikomi tvirtai, o sandūros užpildomos atraišomis arba termoizoliacinėmis putomis.
• Langų kampų kampai ir įėjimų vietos turi būti sustiprintos armavimo tinkleliais, kad užtikrinti ilgaamžiškumą ir atsparumą trūkumams.

Ventiliuojamos išorinių sienų sistemos

Vėdinamosios išorinių sienų sistemos sudedamos iš:

• šilumos izoliacijos plokščių, jų tvirtinimo elementų, 25-40 mm vėdinamo tarpo, fasado apdailos su tvirtinimo ir sandarinimo elementais;
• apdailos medžiagos pritvirtinimas prie metalinių profilių arba vertikalių medinių tašų, tarp metalinių gembių ir šiltinamosios sienos dedama šilumą izoliuojanti tarpinė;
• plyšių tarp plokščių užpildymas - atraišomis arba termoizoliacinėmis putomis; apačioje ir viršuje įrengiamos vėdinimo-drenavimo angos ne mažesnės kaip 500 mm2 vienam horizontaliajam pjūviui;
• ypač svarbu apsaugoti sistemas nuo užterštumo, korozijos bei kitų gedimų.

Klijavimas, ugnies sauga ir apsauga

Klijavimo proceso rekomendacijos:

• Sausas mišinys maišomas su vandeniu pagal gamintojo nurodymus; ant plokštės kraštų ir viduryje išspaudžiamos klijų putos, laikant apie 5-10 minučių iki prispaudimo.
• Ant plokštės paviršiaus turi būti apie 40% užklijuotos plokštės ploto; esant plytelių dėjimui - apie 60%.
• Po klijavimo būtina pritvirtinti smeiges (6-8 tvirtinimo elementai/m²) ir įklampinti armavimo tinklelį laikui bėgant.
• Džiovinimo laikotarpiu svarbu apsaugoti tinką nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus ir vėjo, tam tikrai laikotarpiu kilus naujoms sąlygoms - naudoti apsaugines uždangas.

Gamybos metu svarbu laikytis degimo klasės reikalavimų: EPS/ Neoporas priskiriamas B-s1, d0 degumo klasei; šiltinimo sistemos su tokiomis plokštėmis atitinka ES reikalavimus dėl degumo.

Papildomos gairės dėl projekto įgyvendinimo

• Prieš šiltinimą įsitikinti, kad lauke esantys siūlai yra užsandari, o sienos nėra per drėgnos; drėgmės perteklius gali pakenkti klijavimo sistemos efektyvumui.
• Klojant šiltinimą, kampiniai jungiamos vietos turi būti užkaitinės kampais ir papildomais kampais, kad išvengti plyšių.
• Fasado apdailai naudoti tinkus: mineralinį, akrilinį ar silikoninį; kiekvienas tinkas turi skirti dėmesį atsparumui smūgiams, įgijimai ir taršai, pagal pastato poreikius.

Pastaba: ši informacija remiasi pateiktu šaltiniu ir gali būti papildyta gamintojo rekomendacijomis.

Apžvalga ir praktiniai patarimai kitiems etapams

Polistireno plokščių natūrali savybė - didelis užpildas oro pagalba - mažina šilumos pralaidumą, todėl plačiai taikomas tiek išorėje, tiek vidaus sienose. Rinkoje egzistuoja EPS, pilkasis Neoporas (grafitu papildytas EPS), ir XPS; kiekviena iš šių medžiagų turi savų privalumų, priklausomai nuo storio, užpildymo ir galutinio paviršiaus apdailos.

Rekomendacijos dėl praktinio įdiegimo

1. Pradėkite nuo sienų paviršiaus paruošimo: pašalinkite seną tinką, nuvalykite dulkes, užpildykite įtrūimus ir armavimo siūles.
2. Paruošę paviršių, įsitikinkite, kad jis yra sausas; apvalykite ir užklojuokite langų kampus bei įėjimus.
3. Įsitikinkite, kad cokolinio profilio aukštis atitinka projektą, o plokštės tvirtinamos pradėjus nuo viršutinės dalies.
4. Po plokščių klijavimo, naudokite smeiges ir armavimo tinklelį, kad užtikrintumėte ilgaamžiškumą ir tinkamą siūlių užpildymą.
5. Baigę tinkavimo darbus, palaukite, kol tinkas išdžius, prieš imdamiesi galutinų dažų ar kitų apdailos darbų.

tags: #sienu #siltinimas #polistireniniu #putplasciu