Sienų šiltinimas iš vidaus: praktinis gidų ir rizikų aprašymas

Santykinės drėgmės lygis senosios išorinės sienos konstrukcijoje padidėja, nes senoji siena žiemą yra vėsesnė - tai lemia viduje esantis šiltinamasis sluoksnis. Padidėjusio drėgmės lygio problema kyla ne tik žiemą, bet dėl vidinio šiltinamojo sluoksnio senosios sienos papildomai drėksta ir vasarą. Net ir esant palyginti nestoram šiltinamosios medžiagos sluoksniui, žiemą šaltis prasiskverbs pro visą išorinę sieną iki šiltinamojo sluoksnio. Taigi, neapdairiai apšiltinus seno mūrinio pastato vidų galima nepataisomai pakenkti laikančiajai konstrukcijai. Dešimtmečius ir šimtmečius gerai išsilaikiusios išorinės sienos dėl papildomos drėgmės gali pradėti pelyti ir net irti dėl šalčio daromos žalos.

Dydžio įtaka ir išvada dėl šiltinimo iš vidaus Dėl pirmiau minėtų priežasčių taisyklė, kad daugiau izoliacijos, geresnė izoliacinės medžiagos λ vertė ir geresnė apšiltintos sienos U vertė yra geri dalykai, nėra taikoma vidaus šiltinimo atveju. Toliau pateiktos diagramos aiškiai rodo iš vidaus pridėtos šiltinamosios medžiagos poveikį senosios sienos temperatūros režimui žiemos metu. Skaičiavimai yra pagrįsti prielaida, kad patalpų temperatūra yra 20 °C, o lauko temperatūra yra -5,8 °C, t. y. vidutinė vasario mėnesio temperatūra Estijoje. Kaip aiškiai matyti iš diagramos dešiniajame grafike, apšiltinus seną šaltą akmeninę sieną, kurios U vertė yra U=1W/(m²∙K), plonomis, tik 5 cm storio PIR šiltinamosiomis plokštėmis, sena akmeninė siena visiškai įšils, kai lauko temperatūra bus -5,8 °C!

bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės yra gaminamos iš akytojo betono, kuris yra kapiliariškai aktyvi ir vandens garams laidi medžiaga. Kapiliarinis aktyvumas reiškia, kad medžiaga dėl kapiliarinių jėgų perduoda kondensuotą vandenį į sausesnę medžiagos vietą. NB! Esant tinkamo storio šiltinamajam sluoksniui kondensatas paprastai nesusidaro šiltinamojo sluoksnio viduje arba po juo. Kapiliarinis aktyvumas yra pasyvus apsaugomasis mechanizmas, padedantis šaltuoju metų laiku šalinti besikondensuojančią drėgmę. Medžiagos kapiliarinis aktyvumas yra naudingas tik tuo atveju, kai kondensavimosi procese vanduo neužšąla, t. y. temperatūra šiltinamojoje medžiagoje yra pliusinė. Šaltinis: „Hygrothermal Performance of Masonry Walls Retrofitted with Interior Insulation in Cold Climate“.

Spalvų skalėje yra išskirtos drėgnesnės (tamsesnės sritys) ir sausesnės (šviesesnės sritys) vietos. Vandens garų kondensacijos vietas žymi vandens lašeliai. Galima šiltinti vandens garams nelaidžia medžiaga. Atsižvelgiant i konstrukcijų kokybę ir medžiagų senėjimą, ilgainiui kyla pavojus, kad žiemą dėl oro nuotėkio ant vėaus senos sienos paviršiaus gali kondensuotis drėgmė. Drėgmės ir šalčio derinys gali pažeisti pastatą. Galima šiltinti kapiliariai aktyviomis, vandens garus gerai praleidžiančiomis medžiagomis.

Finnfoam siūlo išeitį - poliuretano plokštes FF-PIR GYL, skirtas montavimui ant sienos vidinės pusės. Jos pagamintos iš poliuretano putų (PIR) šerdies, padengtos daugiasluoksne aliuminio folija ir prie jos gamykliškai priklijuota 9,5 mm storio gipso kartono plokštė. FF-PIR - izoliacinė medžiaga, pasižyminti itin mažu šilumos laidumo koeficientu (λD = 0,022 W/mK), todėl ji sukuria labai efektyvų ir iki dviejų kartų plonesnį šiltinimo sluoksnį. Plokštėms montuoti nereikalingas karkasas, jas galima iš karto klijuoti prie laikančiosios sienos poliuretano (PU) klijais ir papildomai tvirtinti medsraigčiais. Šiltinimas pradedamas nuo kampo. Prieš pirmos plokštės montavimą, vertikalioje kampinėje sandūroje užpurškiama siaura sandarinimo putų juosta. Plokštės yra glaudžiamos prie sienos ir 15 mm atstumu nuo krašto tvirtinamos medvaržčiais (300 mm atstumu vienas nuo kito). Į susidariusią liežuvėlio-griovelio sandūrą užpurškiamos sandarinimo putos. Kadangi FF-PIR plokščių aliuminio folijos sluoksnis veikia kaip garų barjeras, papildomos garo plėvelės naudoti nereikia. Kampuose plokštės montuojamos užleidžiant vieną plokštę ant kitos, sandūra užpurškiama sandarinimo putomis. Seną elektros instaliaciją galima palikti, paaukštinus elektros lizdus, o atsiradusias kiaurymes užsandarinti. Po plokščių montavimo atsiradęs išdžiūvusių sandarinimo putų perteklius nupjaunamas, o plokščių sandūros užglaistomos gipso kartono plokščių apdailai skirtu glaistu. Plokštes nesudėtinga montuoti, jas galima naudoti įvairių konstrukcijų sienoms (mūro, betono, medžio ir kt.) izoliuoti. FF-PIR 30/40/70 GYL plokštes galima montuoti tiesiai ant sveikos sienos.

Šis ruduo pakankamai ilgai leido pasidžiaugti vasariškais orais, tačiau panašu, kad dabar jau sulaukėme tikro šlapio rudens. Jautresni šalčiui ima melsti įjungti centrinį šildymą, tačiau kai kurių, gyvenančių senuose daugiabučiuose namuose net ir kaistantys radiatoriai nedžiugina - šiluma greitai išeina per įvairius sienų plyšius, o sąskaitos už šildymą vis tiek didelės. Kai daugiabutis - senas ir šaltuoju sezonu nepavyksta iš jo vidaus išginti drėgmės bei šalčio pagrindinė gausiai reklamuojama išeitis - renovacija. Tačiau ji ne visada įmanoma, nes kad ir kaip norėtumėte renovuoti savo daugiabutį, šiam norui turi pritarti ir didžioji dauguma kaimynų.

Kęstutis ilgus metus gyveno būtent taip - šaltame būste (nors iš sąskaitų už šildymą to nepasakytum), name, kurio renovuoti kaimynai nesutiko. Pirmiausia jis užklijavo blizgią plėvelę (foliją) už visų namų radiatorių. Tuomet Kęstutis nutarė imtis rimtesnių būsto atnaujinimo darbų - pasikeitė buto langus, kadangi pro nesandarius plyšiu ties jais išsivėdindavo daug šilumos. Galiausiai Kęstutis atrado „Finnfoam“ sienų šiltinimo iš vidaus sprendimą su FF-PIR GYL plokštėmis, kuriomis galima patalpą apšiltinti iš vidaus. O kaip statybininkų perspėjimai apie rasos tašką sienoje? Iš poliuretano pagamintos plokštės FF-PIR GYL iš abiejų pusių padengtos aliuminio folija, o ta pusė, kuri lieka kambario viduje - dar ir gipso kartonu. „Nesu nei statybininkas, nei inžinierius - tačiau paskaitęs instrukcijas nusprendžiau, kad apsišiltinti kambarius nebus labai sudėtinga. Tereikia FF-PIR GYL plokščių ir poliuretaninių klijų. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Atsimatavę išpjaukite ertmes langams ar radiatoriams. 8. Baigę šiltinti visą kambarį, plokščių sandūrų vietas užtinkuokite. 9. Viskas! Apsišiltinus sienas su šia plokšte pagerėja gyvenimo kokybė, jaukiau būti sename name ir mokestis už šildymą nebėra toks skausmingas, nes šiluma, už kurią sumokate, iš tiesų laikosi jūsų būste. Plokštės FF-PIR GYL taip pat itin nesumažina kambarių vidaus ploto, yra lengvos, neapsunkina konstrukcijos.

Daugiau informacijos apie sienų šiltinimo iš vidaus sprendimą rasite čia. Tačiau šiltinimas iš vidaus turi ir trūkumų: sumažėja patalpos plotas, toks apšiltinimo būdas pablogina klimatą patalpoje. Putų polistirolo plokštes patariama pirkti tiesiai iš gamintojo. Jums taip pat reikės klijų plokštėms priklijuoti, tvirtinimo elementų, armavimo tinklelio. Prieš klijuojant plokštes, nuo sienų reikia kruopščiai nuvalyti visus nešvarumus, nuimti atšokusį tinką, išmontuoti elektrinius jungiklius. Sieną galima ir nuplauti, nes plokštės lips tik prie švarios sienos. Nereikia pamiršti ir garų izoliacijos. Tokią funkciją puikiai atlieka plėvelė ar folija. Kai visu tuo jau pasirūpinta, galima klijuoti plokštes. Ant plokštės užpilama specialių klijų, jie išlyginami ir plokštę galima klijuoti prie sienos. Klijams išdžiuvus, reikia pritvirtinti specialiais tvirtinimo elementais (pradėti nuo kraštų ir galiausiai sutvirtinti plokštės centrinę dalį). Vėliau nuo krašto dedamas armavimo tinklelis. Vidinių sienų šiltinimą tiksliau būtų galima pavadinti inertiško sluoksnio įrengimu. Plonas šiltinimo sluoksnis bendroms namo šiltinimo charakteristikoms didelės įtakos neturės, tačiau net ir plonas izoliacinis sluoksnis atskiria vidinės sienos paviršių nuo šaltos sienos. Vidinės sienos šiltinimo įrengimas yra paprastas ir kokybiškai atlikti darbus galima savo jėgomis.

Pakviečiau meistrus įvertinti vidinės sienos šiltinimo darbų kainą. Sienos, angokraščių paruošimas, apšiltinimas ir plokščių suklijavimas užėmė 5 dienas po 4 valandas po darbo. Sienos šiltinimas iš vidaus gelbsti keliais atvejais: tai daugiabučiai paveldo apsaugos zonose, kur negalima keisti pastato išorės, ir dar dažnesnis atvejis - tai daugiabučio kaimynai, atsisakantys renovuoti daugiabutį. Tada belieka nors kiek apšiltinti patalpas iš vidaus. Kai šiltinimo kaina nepadidina, o kartais net sumažina apdailos kainą, tai vienareikšmiškai verta rinktis apdailą su šiltinimu. Kaina būna mažesnė, nes klijuojant dideles plokštes yra paprastesnis sienų išlyginimo procesas. Senuose namuose dažnai sienos praleidžia panašiai tiek pat šilumos kiek langai.

Sienos šiltinimui reikės šiltinimo plokščių, gipskartonio plokščių, klijuojančių putų. Apšiltinimui dažniausiai naudojamos polistireninio putplasčio plokštės. Geriausiai neoporas (pilkasis polistireninis putplastis), turintis geresnes šilumos izoliacines savybes. Šilumos izoliacines savybes nurodo liambda skaičius, charakterizuojantis medžiagos šiluminį laidumą. Polistireninio putplasčio plokštes lengva lygiai pjaustyti. Taip pat gali būti naudojama PIR (poliuretano putų) plokštės. Jų šilumos laidumo koeficientas 0,022 W/mK. Vieningos nuomonės, kokios plokštės tinkamiausios vidinės sienos šiltinimui nėra. Vieni teigia, kad plokštė turi būti laidi garams, kiti teigia, kad tai nėra svarbu. Tačiau visi sutaria, kad šiltinimo plokštė nebūtų storesnė kaip 50 mm. Daug svarstymų yra dėl rasos taško, esą jis gali persikelti į tarpą tarp sienos ir apšiltinimo medžiagos ir susidarys kondensato lašai. Tačiau tokiu atveju siena turi būti visiškai kiaura. Teko matyti, kad ant polistireninio putplasčio plokštčių būdavo dedamas tinklelis ir glaistoma. Tai nėra tinkamas sprendimas, nes siena bus neatspari smūgiams, įlinks. Kartu su siena reikėtų sutvarkyti ir kitus šilumos tiltelius. Daugiabučio name šiluma prarandama per perdangas. Jei yra galimybė, reikėtų papildomai apšiltinti lubas ir grindis. Vidinė siena gali būti nelygi. Priešais balkono duris pastatytas lazerinis nivelyras padeda pamatyti visus sienos nelygumus. Prieš klijuojant plokštes klijais išlyginama siena. Lyginti galima klijuojančiomis putomis. Putos užpurškiamos ir palaikoma apie 10 - 12 minučių kol sukietėja paviršius. Prispaudžiama plokštė ir išlyginame. Storesniam sluoksniui suformuoti purškiame kelis kartus. Užtepus klijus ant plokštės reikėtų palaikyti apie 2 minutes prieš spaudžiant prie sienos. Pridėjus plokšę ji prispaudama ir palaikoma apie minutę. Polistireninis putplastis labai patogus šiam darbui, nes lengvai išsipjausto norimais kampais. Gipskartonio plokštės klijuojamos užpurškus putas. Jei yra nelygumų, galima vietomis užpurkšti daugiau putų ar jas purkšti ant sienos. Gipskartonio plokštės labai supaprastina apdailą. Tvarkingai suklijavus greitai gaunama idealiai lygi siena. Belieka tik nuglaistyti tarpus. Gipskartoniu nesunku apeiti vamzdžius, įdėti elektros instaliacines dėžutes. Po apšiltinimu galima pravesti naujus laidus. Jų dažnai prireikia remontuojant seną butą. Ant apšiltintos sienos galima pakabinti sunkius daiktus, pavyzdžiui, televizorių. Šiame bute nėra pilnai izoliuoti visi šilumos tilteliai. Šiluma prarandama per grindis, lubas, vidines sienas. Tačiau net ir toks apšiltinimas davė įspūdingus rezultatus. Liko tie patys radiatoriai ir viršuje matoma laiptų anga į buto dydžio patalpas. Šiluma į ten patenka iš apačios. Sienos apšiltintos ketvirtus metus, ir apdailos įtrūkimų nėra, išnyko pelėsis prie langų, komfortiškai šiltos sienos.

• Vidinės sienos šiltinimo privalumai: mažesnės šilumos tilto pralaidos, puiki šilumos kaupimo savybė, galimybė pagerinti gyvenimo kokybę senajame name.
• Trūkumai: sumažėja patalpos plotas, gali būti laikinas erdvės pojūtis, reikia kruopščiai planuoti garų izoliaciją.
• Medžiagų pasirinkimas: PIR plokštės (λ≈0,022 W/mK), polistireninis putplastis, gipso kartonas, armavimo tinklelis, klijai, sandarinimo priemonės.

Kai visu tuo jau pasirūpinta, galite klijuoti plokštes. Ant plokštės užpilama specialių klijų, jie išlyginami ir plokštę galima klijuoti prie sienos. Klijams išdžiuvus, reikia pritvirtinti specialiais tvirtinimo elementais (pradėti nuo kraštų ir galiausiai sutvirtinti plokštės centrinę dalį). Vėliau nuo krašto dedamas armavimo tinklelis. Vidinių sienų šiltinimą tiksliau būtų galima pavadinti inertiško sluoksnio įrengimu. Plonas šiltinimo sluoksnis bendroms namo šiltinimo charakteristikoms didelės įtakos neturės, tačiau net ir plonas izoliacinis sluoksnis atskiria vidinės sienos paviršių nuo šaltos sienos.

Galiausiai, po šiltinimo svarbu užtikrinti tinkamą apdailą: plokštės apsiiliko, o armavimo ir gipso kartonas užlieka paviršius. Po darbų dažnai įmanoma išvengti didelių šilumos nuostolių ir pagerėti komforto lygį gyvenamojoje erdvėje. Šiame pavyzdyje sienos šiltinimas iš vidaus davė pastebimą pokytį: pelėsis prie langų išnyko, o sienos liko šiltos ir jaukios. Sienos šiltinimas iš vidaus gali būti naudingas daugiabučiuose namuose, kur išorinės sienos keitimas nėra galimas arba nenorimas dėl kaimynų sutikimo ar paveldos apsaugos reikalavimų.

1. Įvertinti patalpų temperatūrų režimą ir drėgmės lygį
2. Pasirinkti tinkamą vidinės sienos šiltinimo medžiagą (FF-PIR GYL ar alternatyvas)
3. Paruošti siena: nuvalyti, pašalinti seną tinką, išvalyti paviršių
4. Sumontuoti plokštes nuo kampų, užleidžiant vieną plokštę ant kitos
5. Užtikrinti garų izoliaciją ir sandarumo priemones
6. Kilus reikalui - perdažyti ar parengti paviršių apdailai
7. Patikimai įrengti kabelinę ir kitą inžinerinę įrangą

tags: #sienu #siltinimas #is #vidaus #video