Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt.
Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai.
Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriamos toms pačioms klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.
Prieš šiltinant senus fasadus: paruošimas ir skaidrumas
Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones. Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.
Klijavimas ir tinkavimas: pagrindiniai žingsniai
Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai. Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštės lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio bei naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti. Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių.
Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant. Jei ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc. Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878. Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti.
Liktiniai klojiniai: kur jie tinka ir kaip juos naudoti
Stantant privačius namus, vieni iš populiariausių yra juostiniai pamatai. Jų gamybai galima naudoti tiek daugkartinius rėminius, tiek ir liktinius klojinius. Liktiniai klojiniai pamatams ne tik suteikia geometriškai tikslias formas, tačiau ir gerokai supaprastina darbus bei atlieka išorinio apšildymo funkciją. Jų naudojimas ženkliai sutrumpina darbų atlikimo laiką, nes pats montavimas yra atliekamas daug greičiau bei nebelieka poreikio ardyti arba išmontuoti konstrukcijas. Liktiniai klojiniai patikimai apsaugo pamatų betoną nuo kontakto su gruntu, o tai neabejotinai teigiamai atsiliepia ilgaamžiškumui.
Žinoma, toks sprendimas yra susijęs su panaudojimu medžiagų, kurių kaina yra kiek aukštesnė nei paprastų lentų arba faneros. Tačiau jei norite, kad statybos būtų baigtos kuo greičiau bei padidinti statomos konstrukcijos efektyvumą, naudojant pažangias technologijas, tai tikrai toks pasirinkimas atsipirks. Ruošiant apšildytus juostinius pamatus, jokiu būdu nereiškia, kad tai galima daryti net ir per šalčius. Jei darbai yra atliekami esant žemesnei nei +5 ⁰С oro temperatūrai, tai į betono mišinį turėtų būti dedami specialios priemaišos, neleidžiančios jam užšalti jo paruošimo metu. Naudojant pūtų polistireną, darbus reikėtų užbaigti kaip įmanoma greičiau, ypač kai nėra poreikio laukti kol visiškai išdžius mišinys, o paviršiaus nereikia lyginti.
Naudojant klojinius iš arbolito, reikėtų prisiminti, jog ši medžiaga gali šiek tiek susitraukti (maždaug iki 0,5 %). Renkantis tinkamiausią liktinių klojinių pamatams variantą, svarbu gerai suprasti jų suteikiamas naudas ir rekomenduojamą panaudojimo būdą. Gelžbetonio klojinių blokai labiau rekomenduojami didesnių objektų statybai, nes atlaiko aukštesnes apkrovas, kas nėra aktualu 1 ar 2 aukštų namų statybose. Plonasieniai blokai taip pat gali tikti ir tvoros pamato paruošimui. Arbolitas - ganėtinai nauja, bet išbandyta lauko medžiaga. Jos gamyboje naudojamas betonas ir medžio drožlės. Pūtų polistirenas arba tiesiog putplastis - ko gero populiariausia medžiaga liktinių klojinių gamybai. Cemento pjuvenų plokštė - dar viena medžiaga gaminama iš cemento ir medžio drožlių mišinio.
Rinkos sprendimai: trijų pagrindinių liktinių klojinų tipų apžvalga
Statant naują namą ar renovuojant seną, vienas svarbiausių etapų yra patikimų pamatų įrengimas. Liktiniai klojiniai - tai specialios plokštės iš putplasčio (EPS arba XPS), kurios naudojamos formuojant rostverką ar pamato juostą. Šiandien rinkoje populiariausi trys liktinių klojinių tipai: BEWI, Šilputa ir Finnfoam. BEWI sistema naudoja EPS 200 tipo polistireninį putplastį, kuris pasižymi mažiausiu vandens įgeriamumu ir didžiausiu mechaniniu atsparumu. Plokštės turi specialius griovelius, užtikrinančius tikslų surinkimą ir sandarumą.
Liktiniai klojiniai - tai nuolatiniai (neišardomi) klojinių blokai, dažniausiai gaminami iš EPS (polistireno) ar kitų izoliacinių medžiagų, į kuriuos supilamas betonas. Suformuota siena tampa trijų sluoksnių: izoliacija išorėje, gelžbetonio branduolys viduje ir izoliacija iš vidinės pusės. Blokai / moduliai. Medžiaga. Armatūra. Užpildas. Sujungimo mechanizmai. A++ ar žemų energinių sąnaudų namams. Greitiems terminams. Sandarumui. Sudėtingai geometrijai. Šiluminė varža ir šiluminiai tiltai. Akustinės savybės. Tvirtumas ir masyvumas. Greitis ir ekonomiškumas. Gaisrinė sauga. Terminis inertiškumas. Vientisumo klaidos betonavimo metu. Perpylimas ir deformacijos. Inžinerinių tinklų planavimas. Tinko sukibimas. gelžbetonio branduoliu 150-200 mm. Bendra šiluminė varža priklausys nuo EPS λ (pvz., ~0,031-0,038 W/mK) ir sienos konfigūracijos. Gelžbetonio branduolys pasižymi didele mase, todėl padeda slopinti oro garso sklidimą. Derinant su tinko sluoksniais ir plaukiojančiomis grindimis, galima pasiekti aukštą Rw vertę.
Pagrindas ir starto profilis. Vertikalumas ir tvirtinimas. Armatūros klojimas. Langų-durų angos. Betonavimas. Mazgai. Išorės ir vidaus apdaila. Elektros instaliacija. Vėdinimas (rekuperacija). Santechnika. Ilgaamžiškumas. Atliekų mažinimas. Energinio ciklo nauda. Ar galima kabinti sunkias spinteles? Taip, naudojant inkarinius sprendimus su įgręžimu į betono branduolį arba specialius tvirtinimo profilius. Kaip su garsu tarp butų? Papildykite pertvaromis iš mūro ar gipskartonio su dvigubu sluoksniu ir akustine vata, grindyse - plaukiojantys sluoksniai. Ar tinka renovacijai? El. Statybos darbai 100km spinduliu nuo Klaipėdos. Parduodu liktinius klojinius sienos/ pamatams. Blokelio Ilgis 2 metrai aukštis 25 cm. Parduodu liktinius klojinius sienos/ pamatams. Blokelio Ilgis 2 metrai aukštis 25 cm.
Liktiniai klojiniai. Pir Plokštės. Liktiniai klojiniai. Pir Plokštės. 1. Liktiniai klojiniai. Pir Plokštės. Liktiniai klojiniai. Pir Plokštės. 1. Liktiniai klojiniai. Pir Plokštės. Liktiniai klojiniai. Pir Plokštės. 1. Gręžtiniai poliniai pamatai namams ir kitiems pastatams. Gręžtiniai poliniai pamatai namams ir kitiems pastatams. Parduodame Wienerberger Porotherm sieninius ir pertvarų blokelius. Perkant pamatą, taikome didesnę nuolaidą mūsų ICF polistirolo blokeliams namo statybai! Namo statybą prasideda nuo pamatų! Siūlome keletą sprendimų pamatui - Rostverką bei Plokštuminį pamatą. A - Finnfoam US-300/150 (100; 200) mm; B - Finnfoam US-300/100 (150; 250) mm; C - Finnfoam UB-300/100 mm; 1. Pamato rostverkas; 2. Pamato polius; 3. Įprastai įrengiant polinio pamato rostverką reikia montuoti klojinius, todėl atsiranda papildomos išlaidos nuomai ir darbui. Be to, įrengus rostverką, jį tenka apšiltinti, therefore dažnai tai užtrunka ilgiau nei planuota. Finnfoam siūlo paprastą sprendimą polinių pamatų rostverko įrengimui - U formos klojinius iš ekstrudinio polistireninio putplasčio (XPS). Naudojant šį sprendimą, iš specialiai išfrezuotų Finnfoam F-300 plokščių, suformuojami liktiniai klojiniai. Tokiu būdu vienu įrengimo etapu atliekamos dvi darbo fazės: suformuojamas klojinys rostverko išliejimui ir pamatai apšiltinami iš trijų pusių. Maksimalus įrengiamo rostverko aukštis - 56 cm. Šiltinimas pradedamas nuo kampo. Prieš pirmos plokštės montavimą, vertikalioje kampinėje sandūroje užpurškiama siaura sandarinimo putų juosta. Plokštės yra glaudžiamos prie sienos ir 15 mm atstumu nuo krašto tvirtinamos medvaržčiais (300 mm atstumu vienas nuo kito). Į susidariusią liežuvėlio-griovelio sandūrą užpurškiamos sandarinimo putos. Kadangi FF-PIR plokščių aliuminio folijos sluoksnis veikia kaip garų barjeras, papildomos garo plėvelės naudoti nereikia. Kampuose plokštės montuojamos užleidžiant vieną plokštę ant kitos, sandūra užpurškiama sandarinimo putomis. Seną elektros instaliaciją galima palikti, paaukštinus elektros lizdus, o atsiradusias kiaurymes užsandarinti. Po plokščių montavimo atsiradęs išdžiūvusių sandarinimo putų perteklius nupjaunamas, o plokščių sandūros užglaistomos gipso kartono plokščių apdailai skirtu glaistu. Plokštes nesudėtinga montuoti, jas galima naudoti įvairių konstrukcijų sienoms (mūro, betono, medžio ir kt.) izoliuoti. FF-PIR 30/40/70 GYL plokštes galima montuoti tiesiai ant sveikos sienos. Plokštes nesudėtinga montuoti, jas galima naudoti įvairių konstrukcijų sienoms (mūro, betono, medžio ir kt.) izoliuoti. FF-PIR 30/40/70 GYL plokštės galima montuoti tiesiai ant sveikos sienos. Paruošus pagrindą po numatomu rostverku, pradėti Finnfoam U profilio montavimą reiktų nuo kampo. Patogiausia naudoti U profilio kampinius elementus: U##20, U##25 ar U##30. Šį kampinį elementą reikia pjauti per pusę, nes jame yra dvi dalys dviems kampams. Šonines plokštes reiktų perstumti taip, kad jų vertikalios siūlės nesutaptų su pagrindo plokščių horizontaliomis siūlėmis. Sumontavus šonines plokštes, jas reikia sutvirtinti tarpusavyje (žr. Šoninės plokštės US įstatytos į pagrindo plokštę UB yra sutvirtinamos tarpusavyje ilgasriegiu Ufix, kuris yra perveriamas per tarp šoninių plokščių įstatytą vamzdelį su atraminiais kūgiais VKK. Vamzdelio ilgis parenkamas priklausomai nuo rostverko betoninės dalies pločio. Vamzdeliai montuojami ne rečiau kaip 0,6 m. Į surinktą ir sutvirtintą U profilį pilamas betonas. Pagrindo plokštę rekomenduojama sutvirtinti mediniais kuolais, kad betonuojant ji nejudėtų. Klojinio išramstymas kas 1 - 1,2 m. Papildomai reikia sutvirtinti kampus. Polistirolo klojiniai JS pagaminti iš sunkiai degaus putų polistirolo, sutvirtinti dviem 0,8 m storio plieniniais profiliniais elementais. Klojininės polistirolo plokštės JS naudojamos vietoj tradicinių klojinių, įrengiant monolitines perdangas, plokštiems ir nedidelio šlaito stogams. Jos tuo pačiu yra šilumos bei garso izoliacinė medžiaga. Polistirolo klojinių plokštės nelaiko apkrovų, jas laiko sijos ir monolitinė betoninė plokštė. Konstrukcijos skaičiuojamos remiantis monolitinės statybos normomis. Plokštės sveria labai mažai, todėl surenkamos rankiniu būdu, be jokių kėlimo mechanizmų. Paklojus plokštes ant sienų, jos išlyginamos ir iš apačios išramstomos statramsčiais. Po to ant sienų paklojamas armavimo vainikas, tarp plokščių briaunų montuojami armatūrinio karkaso trikampiai. Tokiu būdu paruošus ir išdėliojus sijų ir vainiko armatūrą, perdanga užpilama tik 50 mm storio betono sluoksniu. Statramsčiai ir montažiniai ramsčiai nuimami tuomet, kai perdangos betonas visiškai sutvirtėja. Laikančiųjų sienų klojinių sistemą sudaro 1,2 m pločio klojiniai kurie gali būti gaminami skirtingo izoliacijos ir polistireno putplasčio storio ir elementų ilgumo. Klojinį sudaro specialiai suformuotas armatūros karkasas ir prie jo iš abiejų pusių pritvirtinta EPS medžiaga. Armatūra atlieka 2 funkcijas: užtikrina reikiamą atstumą tarp polistireno putplasčio plokščių ir atstoja betono armatūrą. Šilumos izoliacijos plokščių atstumas gali būti pakeistas pasiekiant norimą betono sluoksnio storį, kuris gali svyruoti nuo 120 iki 300 mm. Armatūros karkasą sudaro išilginiai armatūriniai strypai (jų skersmuo gali būti 8, 10 ir 12 mm), skersiniai armatūriniai strypai, kurių skersmuo 5 mm, ir diagonaliniai armatūriniai strypai, kurių skersmuo 3 mm. Liktinių klojinių sistemoms būdingos mažesnės išlaidos darbo jėgai ir trumpesnis pamatų įrengimo laikas. Dėl šių priežasčių gerokai sumažėja tų darbų apimtis, kuriuos reikia atlikti objekte ir kartu taip pat pamatų įrengimo darbai. Pagrindo paruošimas. Paprastai klojiniai pastatomi ant prieš tai įrengtų pamatų arba ankstesnio aukšto grindų betono plokštės. Siekiant užtikrinti sienų tvirtą sukibimą su pamatais, pamatų pėdoje (plokštėje) pagal planą reikia numatyti vertikalių armatūrinių strypų paplatinimus. Jie montuojami poromis arba paeiliui su retintu žingsniu kas 20-30 cm. Praleistų armatūrinių strypų skersmuo turi būti suderintas su sienos klojinių armatūrinių strypų skersmeniu. Siekiant sustiprinti sienos klojinių elementų tarpusavio sujungimą, jų sujungimo vietose papildomai galima pritvirtinti nedideles, iš medžio ar metalo pagamintas pagalbines detales. pamatų vertikaliai iškeltus armatūrinius strypus su sienos elementų armatūros karkasu. Su viela sujungiami taip pat šalia esančių sienos elementų armatūrinių strypų karkasus sienos elementų viršutinėje dalyje. Įtvirtinus pirmą atramą toliau montuojami kitos sienos klojinių elementai ir jie įtvirtinami atramomis. Sienos galai įtvirtinami naudojant įtempimo armatūrą, panašiai kaip tai yra aprašyta kampinių mazgų atvejais. Horizaminė armatūra. Montuojant sienos klojinių elementus reikia įrengti horizontalią armatūrą. Ø8 armatūriniai strypai išdėstomi poromis, žingsnis 800 mm. Armatūra turi būti palei visą sienos ilgį. Armatūriniai strypai išdėstomi ant sienos EPS elementų armatūros karkaso. Jei armatūrinių strypų ilgis trumpesnis už įtempiamos sienos atkarpos ilgį, tada formuojamas užleistinis suvirinimas.
Perdavimas į betonavimą ir apdailą
Betonavimo darbai. Betono masė į sienos klojinius pradedama pildyti nuo laisvai pasirinkto pastato kampo ir, tolygiai judant viena kryptimi (laikrodžio rodyklės kryptimi arba prieš ją) palei sienos perimetrą. Betono masė pildoma per kelis kartus iki 30-40 cm storio sluoksnio. Betono mase pageidautina pildyti klojinį ne arčiau nei 60 cm atstumo nuo pastato kampo. Reikia atkreipti dėmesį, kad darbų metu nebūtų apipilti sienos elementų polistireno putplasčio plokščių viršutiniai kraštai. Juos galima uždengti kokiu nors apdangalu, pavyzdžiui, polietileno plėvele, audeklu arba lipnia juosta. Pabaigus įpylimo darbus betono rekomenduojama nevibruoti giluminiu vibratoriumi.
tags: #sienu #klojiniai #is #polistirolo