Sienų šiltinimas iš vidaus: praktinis vadovas senų pastatų atnaujinimui

Senuose pastatuose, dėl estetinių, konstrukinių ar paminklosauginių įstatymų neįmanoma pakeisti išorinės sienos fasado. Tokiomis aplinkybėmis visa šilumos izoliacija gali būti įrengiama iš vidaus pusės. Dėl šios priežasties būtina atidžiai suplanuoti ir vykdyti šiltinimą iš vidaus pusės.

Kam ir kodėl svarbu iš vidaus šiltinti sienas

Pastatų fizikiniu požiūriu į išorės sienų vidinę izoliaciją reikia žiūrėti kritiškai. Rasos taškas, t.y. momentas, kai vandens garai kondensuojasi ir tampa skystu vandeniu, turėtų būti išorinėje sienoje, jei įmanoma, o ne izoliacijoje. Vidaus izoliacijos atveju šis rasos taškas daugiausia yra tarp izoliacijos ir laikančiosios sienos, todėl gali kilti didelis kondensato kaupimasis. Taip pat būtina suvokti, kad šiltinimas iš vidaus gali paveikti kambarių mikroklimato ir drėgmės balansą.

Privalumai ir rizikos

• Greitas efekto pradėjimas: laboratoriniai skaičiavimai rodo, kad apšiltinus iš vidaus, patalpų oras gali būti šiltesnis kelioms laipsnių.
• Mažesnės išlaidos pradžioje lyginant su išoriniu šiltinimu kai negalima keisti fasado.
• Gali būti taikomi įvairūs plokščių sprendimai, kurie integruojami į sienos apdailą.
• Pagrindinė rizika - kondensato kaupimasis viduje ir drėgmės perteklius, todėl būtina tinkamai ventiliuoti ir pasirinkti tinkamas izoliacines medžiagas.

Xtratherm SAFE-R plokščių sprendimas: vienu metu ir šiluma, ir apdaila

Koncernas „Xtratherm“ pristato modernią, ypatingai mažo šilumos laidumo sienų šiltinimo, sujungto su gipskartonio apdaila, technologiją. Vienu šūviu iškart nušaunate du zuikius: gaunate ir šiltas, ir lygias sienas. Gaminys „Xtratherm“ SAFE-R plius Gipsas - tai 12,5 mm storio gipskartonio plokštė, iš vienos pusės apšiltinta fenolio dervų putų (PF) sluoksniu, kurio šilumos laidumo koeficiento λ reikšmė yra itin maža - siekia vos 0,021 W/(m·K) arba net 0,020 W/(m·K) (100 mm storio plokštėms).

PF izoliacijos sluoksnis gali būti 25-100 mm storio. PF plokštės, sustiprintos gipso kartonu, atlieką ne tik termoizoliaciją, bet ir apdailą, todėl nereikia jokio papildomo dangos sluoksnio. Priklausomai nuo paviršiaus lygaus ar įtrūkimų lygio, šiltinimą galima atlikti ant karkaso arba klijuojant klijais. Lygioms sienoms pakanka klijavimo metodo, o nelygioms - galima naudoti karkasą iš impregnuotos medienos arba metalinių profilių.

Taikymo ypatumai ir darbų eiga

• Šiltinamos plokštės montuojamos ant sienos, horizontinės siūlės nėra vienoje linijoje, dalijama vieta užliejama tarpusavyje užklijuojant sandariklį.
• Ant šiltinamos sienos drėgnąsias tarpus užglaudžia gipso kartono plokštės.
• Klijai ir siūlės tarp plokščių turi būti tinkamai užpildyti, norint išvengti mikro įtrūkimų.
• Jei sienoje yra langų ar durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.

Kondensacijos kontrolė ir drėgmės valdymas

2 pav. Rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų. Vilniaus Tech universiteto modeliavimas parodė, kad norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 m2·K/W. Eksperimentai rodo, kad šiltinimo metu, kai nėra vandens garų izoliacijos, plokščių storis gali būti apie 4 cm. Tačiau didinant izoliacijos storį reikia įrengti garų barjerą, kad išvengtume kondensato problemų.

Kai iš vidaus įrengiama plonas šiltinimo sluoksnis, galima pasiekti didesnį šilumos pojūtį žiemos metu. Tačiau svarbu stebėti kondensatą kambaryje ir užtikrinti tinkamą ventiliaciją. Svarbu peržiūrėti ir atstatyti pastato ventiliacijos projektus, įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją vonioje ir virtuvėje, reguliarų vėdinimą.

Ką daryti, kad kondensatas nekeltų problemų?

• Naudoti tinkamą garų izoliaciją priklausomai nuo konstrukcijos ir izoliacijos storio.
• Nustatyti optimalų izoliacijos sluoksnio storį, kad išvengtume rasos taško neigiamų pasekmių.
• Užtikrinti ventiliaciją ir mikroklimato kontrolę patalpose.

Efektyvumas ir praktiniai patarimai

Laboratoriniai tyrimai rodo, kad apšiltinus iš vidaus, patalpų oro temperatūra gali būti pakelta mažiausiai 3-4 laipsniais. Tiksli naudotojo šilumos taupymo nauda priklauso nuo pagrindo izoliacinių savybių ir izoliacijos storio, tačiau faktas aiškus - jau po trumpų darbų pabaigos kambaryje gali būti šilčiau. Lietuvoje šis šiltinimo būdas yra neretai naudojamas senų pastatų atnaujinime dėl fasado įtakos nesikeičiančių apribojimų.

Atliekant apšiltinimą iš vidaus, svarbu nepamiršti, kad didesnė plokščių masė ar ilgesnė išorės sienos dalis gali turėti įtakos šilumos nuostolių ir sienos atsparumo deformacijoms. Reikalinga laikytis technologijos - nenaudoti medinių tašų ar metalinių profilių ten, kur šilumos tilteliai gali didėti. Dėl šių priežasčių tinkama planavimas ir kruopštus darbas yra būtini norint išvengti problemų su kambario mikroklimatu ir laikančiosios sienos kokybe.

Garso izoliacija ir papildomos priemonės

Be šiltinimo, galima pridėti garso izoliaciją sienoms. Garso izoliacija didina sienos masę bei sumažina garso plitimą. Sienų garso izoliacijos medžiagos montuojamos toje sienos pusėje, iš kurios sklinda triukšmas. Efektyvus sprendimas - akustinės plokštės, kurios ne tik sugerta garso bangas, bet ir sumažina jo perdavimą per sienas. Svarbu užtikrinti, kad garso izoliacija būtų derinama su šilumos izoliacija ir drėgmės kontrolės sprendimais.

Konkrečios rekomendacijos ir kas svarbiausia planuojant darbus

1. Įvertinti sienos istoriją ir galimas problemų vietas: įtrūkimus, drėgmės nuotėkius, pagrindų būklę.
2. Nustatyti, ar būtina naudoti garų izoliaciją, ir pasirinkti tinkamą izoliacijos storį, siekiant išvengti kondensacijos.
3. Parinkti tinkamą montavimo metodą (klijavimas ar karkasas) priklausomai nuo sienos nelygumo.
4. Užtikrinti tinkamą ventiliaciją ir įrengti papildomą ištraukimą, ypač vonioje ir virtuvėje.
5. Darbus atlikti atsakingai: kruopštus įgėrimas, tarpusavyje sujungtos plokštės ir sandarinimas.

Papildoma medžiaga: ribinimai ir alternatyvos

Ant seno mūro sienos gali būti taikomos kapiliariai aktyvios, vandens garus gerai praleidžiančios medžiagos. Pavyzdžiui, Finnfoam FF-PIR GYL plokštės leidžia montuoti plokštes tiesiai ant sveikos sienos ir suteikia itin mažą šilumos laidumo koeficientą (λD ≈ 0,022 W/mK). Tokios plokštės atlieka terminioizoliacijos ir garų barjero funkcijas kartu, todėl nereikia papildomos garų plėvelės. Į plokštes įleidžiamas gipso kartono sluoksnis, o kampuose įvoros sandarinamos putas. Tokios plokštės gali būti naudojamos įvairioms sienų konstrukcijoms (mūras, betonas, medis ir kt.).

Apžvalga: kai šiluma ir drėgmė turi būti subalansuotos

Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, galima nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Pavyzdžiai rodo, kad net mažas plonas 4 cm storio šiltinimas gali būti tinkamas pasirinkimas, kai vandens garų izoliacija yra įrengta ir ventiliacija yra gera. Tačiau svarbiausia nuosekliai laikytis technologijos, kad neatsirastų kondensato problemų ir nepažeistų laikančiosios sienos konstrukcijos.

Dešimtmečius ir šimtmečius išlaikiusios išorinės sienos, papildomai drėgname aplinkoje, gali pradėti pūti arba skilti dėl šalčio žalos. Todėl taisyklė, kad daugiau izoliacijos, geresnė izoliacinės medžiagos λ vertė ir geresnė U vertė - nėra taikoma vidaus šiltinimo atveju. Sprendimai turi būti pasirinkti atsakingai, atsižvelgiant į pastato konstrukciją, klimato sąlygas ir gyventojų poreikius.

tags: #sienu #izoliacija #is #vidaus