Pirmiausia svarbiausias kriterijus renkantis šiltinimo medžiagas yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda, W/m·K). Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacija. Paprastai kuo didesnis medžiagos tankis - tuo mažesnis λ. R - šiluminė varža (pasipriešinimas) nusako kaip gerai pastato elementas nepraleidžia šilumos. R yra temperatūrų skirtumo santykis tarp izoliatoriaus ir šilumos srauto perėjusį per jį. R dažniausiai naudojamas apibūdinti pastato konstrukcijoms (sienoms, stogui, grindims). U - bendras šilumos perdavimo koeficientas nusakantis kaip „gerai“ pastato elementas praleidžia šilumą. Jis nusako šilumos perdavimo santykį per pastato konstrukcijos plotą prie standartinių sąlygų (24 °C, 50% drėgnumas, be oro cirkuliacijos).
Kaip paskaičiuoti varžą žinant šilumos laidumo koeficientą ir storį? Tarkim polistirolo EPS70 λ = 0,040 W/m·K, storis 10 cm. Pateikta lentelė rodo tipinio europietiško namo šilumos nuostolius kai išorinių sienų plotas 100 m² žiemos metu, kai temperatūra lauke -12 °C o viduje +21 °C. Dar vienas svarbus dalykas - apskaičiuoti vieno m² kainos ir varžos santykį. Pvz., norint turėti R=7, kaina nėra džiuginanti, todėl ieškoma kitų medžiagų. Paaiškėjo, jog kaina tiesiogiai priklauso nuo medžiagos storio - kuo plonesnės medžiagos reikia tokiai pačiai šilumos varžai gauti, tuo ta medžiaga yra brangesnė. Arba kuo mažesnis λ - tuo didesnė kaina. Taigi įdomiausias rezultatas gaunasi su EPS. Nors polistirolas nėra pats šilčiausias (jo reikia daugiau nei vatos), jo kaina yra aukštesnė. Iki šiol vata nebuvo pagrindinis dėmesys, bet perskaičius keletą straipsnių įdomu tai buvo girdėta: stiklo vata labiau tinka į tarpus stogui negu akmens vata; stiklo vata yra „žalia“, nes gaminama iš stiklo atliekų, o akmens vata yra šiek tiek brangesnė. Iš grafiko matosi kainos priklausomybė nuo izoliacijos storio. Paprastai nereikalinga papildoma vėjo ir garų izoliacija, be to Finnfoam plokštėms nereikalingi mediniai skersiniai. Pvz., 1 kubas FK-300 1250x600x30 kainuoja 381 Lt; iš vieno kubo išeina padengti 1/0.03 = 33,33 m², o 1 m² kaina tik 11,43 Lt, kai tuo tarpu PIR atitiko tik 29,85 Lt. Taigi gaminys pasirodo konkurencingas ir vertas dėmesio. Izoliacinės medžiagos niekada nebus per daug.
Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R = 5 m²K/W. Pasyviems namams sienos varža siekia apie 12-13. Dauguma besistatantys dabar siekia, kad siena turėtų varžą 6-8. Investicijos į termoizoliacinę medžiagą greitai atsiperka. Betono blokelių rinkoje pasirinkimas platus. Jei naudosite akyto betono blokelius 30 cm, jų deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,14 W/(m·K). Taigi varža R = 2,14. Naudojant 25 cm baltojo polistireninio putplasčio, gausite varžą 6,4; pilko Neoporo - 7,81. Jei naudosite 20 cm baltojo polistireninio putplasčio - 5,128, 20 cm Neoporo - 6,25. Taigi į šilto namo sąvoką pateksite visais atvejais, o kiek galite investuoti į šiltą ateitį - spręsti jums.
Namo sienos varža turi išraišką skaičiais. Optimali varža - kiekvienam kita. Iš praktikos galima manyti, kad tai galėtų būti OK A+ ar A++ namui, jei blokeliai „šilti“ ir EPS iš neoporo ir formuotas. PVZ. Šillfoam Thermo NEO arba Šillfoam Thermo+. Darius Karvelis, UAB Šilputa. Patarčiau blokelius Aeroc Ecoterm Plus 300 mm ir 10 cm šilumą izoliuojančios medžiagos. O dar geriau - Aeroc Ecoterm Plus 375 mm. Dabartinėje tradicinėje statyboje daugiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atsispindi ir Statybos techniniame reglamente, reikalaujančiame, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turėtų tokias varžas: stogas 6,24 m²K/W, sienos 5,25 m²K/W, grindys 4,54 m²K/W. Tačiau toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis dažnai nėra dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl šiltą orą ir šilumos nuotekas per konstrukcijas. Todėl didinant varžą ir storinant sluoksnį dažnai tikslas yra sumažinti šilumos nuostolius, o ne tiesiogiai pagerinti varžą.
Pasiekus tikslių įstatymų paaiškinimą - nuo 2016 m. naujai statomų pastatų sienos varža turi būti ne mažiau kaip 8,33 m²·K/W, įskaitant skirtingų namo elementų atskaitą. Nuo 2021 m. įsigaliojo griežtesni reikalavimai: nauji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasė laikoma pasenusia, ji vis dar svarbi rekonstrukcijoms. 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebus leidžiama. Ekspertai rekomenduoja iš karto projektavimo etape pasirinkti A arba A+ klases namą, nes nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visoje ES. Taip pat svarbu atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos ir identifikuoti galimus šilumos nuostolius.
Rąstinių namų specifika: net ir storos sijos sienos ne visada atitinka STR reikalavimus. Pavyzdžiui, 20 cm storio rąstinio namo siena turi apie 1,87 m²K/W, kai STR reikalauja ne mažiau 5 m²K/W gyvenamiesiems namams. Išimtys: vasarnamiams ir namams iki 80 m² ploto. Sandarumą ir kitas svarbias detales būtina įvertinti - netikslus jungčių užsandarinimas gali sukelti didelius nuostolius. Todėl papildomas apšiltinimas dažnai būtinas net ir storoms rąstų sienoms.
Optimalaus storio pasirinkimas priklauso nuo namo paskirties, dydžio ir norimo estetinio vaizdo. Mažesniems namams gali pakakti 68 mm ar 90 mm storio rąstų; didesniems - 120 mm, 160 mm ar storesni. Tačiau siekiant atitikti STR reikalavimus, papildomas sienų apšiltinimas beveik visais atvejais būtinas. Rąstiniai namai pasižymi geru mikroklimatu ir gebėjimu greitai prišilti bei lėtai atvėsti, bet tai nereiškia, kad jie automatiškai atitinka šilumos izoliacijos normas. Jei namas bus gyvenamas ištisus metus, rekomenduojama papildomai apšiltinti net ir 20 cm storio rąstų sienas.
Namo sandarumas dažnai lemia didžiausią įtaką energiniam efektyvumui. Net iki 80% šilumos nuostolių gali būti patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Todėl apšiltinimo efektyvumas priklauso pirmiausia nuo sandarumo, o tik paskui - nuo atitvarų šiluminės varžos. EuroPanels įmonė siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi, kurios mažina šilumos nuostolius. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas iš tokių plokščių gali ženkliai sumažinti eksploatacijos išlaidas. Kainų ir kokybės santykis taip pat svarbus: reikia atsižvelgti į ilgaamžiškumą ir sumontavimo tikslumą.
Projektuojant pastatus, ypač pasyvius namus, naudojamos specializuotos programos, pavyzdžiui PHPP (Pasyvaus namo planavimo paketas), kurios leidžia įvertinti pasirinktų medžiagų ir konstrukcijų įtaką energijos suvartojimui jau ankstyvoje stadijoje. Nuo 2016 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai privalo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasė dabar laikoma pasenusia, ji vis dar aktuali pasibaigus rekonstrukcijoms ar projektuojant senesnius projektus. Tačiau 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebus leidžiama. Aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą. Ekspertai rekomenduoja iš karto projektuoti A arba A+ klases namus, nes nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visoje ES. Taip pat svarbu atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos, siekiant identifikuoti ir ištaisyti galimus šilumos nuostolius.
Apibendrinant, sienų šiluminė varža yra kritinis rodiklis, lemiantis pastato energinį efektyvumą. Teisinė bazė STR reglamentuoja U koeficientus ir sienų varžą, o realiai svarbiausia užtikrinti sandarumą ir tinkamą apšiltinimą, kad būtų mažinami energijos nuostoliai ir užtikrintas komfortas gyventojams.
Kur kreiptis dėl efektyvių sprendimų ir kokias medžiagas rinktis?
- Rinktis medžiagas su mažesniu λ ir didesne R, derinant jų storį su konstrukcijos sąnaudomis ir estetine kokybe.
- Apsvarstyti EPS, vata (stiklo arba akmens), PIR ir kitų šilumos izoliacijos variantų derinius, įvertinant kainą ir efektyvumą per metus.
- Atsižvelgti į sandarumą ir papildomų nesandarumų pašalinimą siekiant maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius.
- Naudoti PHPP ar kitus įrankius projektavimo stadijoje siekiant A ar A+ klasės namų tikslų.
- Įvertinti ilgalaikes eksploatacijos sąnaudas ir greitą atsipirkimą, palyginant skirtingų medžiagų tiekėjus, jų ilgaamžiškumą ir montavimo patikimumą.
Energetinės klasės ir dažnai užduodami klausimai
- Kodėl svarbi varža ir kaip ji susijusi su U koeficientu? - R yra atvirkštinė U koeficientui, tai rodo, kaip gerai izoliacija stabdo šilumos praradimą.
- Kokie rodikliai turi būti laikomi siekiant A ar A+ klasės? - Sienų varža turi būti didesnė už atitinkamą norminę vertę, o bendras namo šilumos nuostolių lygis turi atitikti klases.
- Ar rąstiniai namai iš karto atitinka STR reikalavimus? - Ne visada; dažnai reikia papildomo apšiltinimo ir sandarinimo, ypač 20 cm storio sienoms.
- Kokia yra optimaliausia investicija į šiltinimą? - Dažnai derinant sienų ir stogo apšiltinimą bei užtikrinant sandarumą galima pasiekti geriausią kainos ir naudos santykį.