Sienos siltinimas skarda: iš vidaus ir išorės sprendimai, technologijos bei praktiniai patarimai

Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės.

Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8.

Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės. Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai.

Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems. Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai.

Vilniaus Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtina vandens garų izoliacija. Panašias išvadas galima daryti ir panagrinėjus grafikus, atvaizduojančius vandens garų skvarbą per apšiltintą iš vidaus sieną.

Rekomendacinė išvada: pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Tačiau suvaldyti vandens kondensatą kambaryje būtina: uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikia saugotis neigiamų pasekmių ir užtikrinti gerą kambarių mikroklimatą. Svarbu peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti patalpas.

Praktiniai patarimai: kaip tinkamai įrengti vidaus šiltinimą

• Darbu eiga: nors apšiltinimo iš vidaus darbai gali būti atliekami be didelių investicijų, jie reikalauja kruopštumo ir žinių; nesilaikant technologijos galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu.
• Brėžiniai ir montavimo etapai: plokštės klijuojamos specialiais klijais, horizontalių eilių siūlės neturi būti vienoje vertikalėje, o kampuose užleidžiamos vienos plokštės ant kitos. Garso izoliacinei plėvelei vietoj garų plėvelės naudojama aliuminio folija.
• Tarp sienos ir plokščių reikalinga pakankama sandara - užpildoma sandarinimo putomis, o paviršiai užglaistomi gipso kartono glaistu.
• Oras ir drėgmė: rekomenduojama papildomai vėdinti patalpas, įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją vonioje ir virtuvėje, kad būtų išvengta kondensato susidarymo.
• Vandens garų izoliacija: jei sumontuojama šiltinimo medžiaga be vandens garų izoliacijos, kyla rizika kondensacijai; esant būtinybei, reikia įrengti papildomą garų izoliaciją.

Technologiniai sprendimai: nuo plokščių iki PUR putų

Vienas populiarių sprendimų - Depron polistiroliui iš vidaus - naudojamas dėl puikaus šilumos varžos koeficiento. Taip pat Finnfoam siūlo FF-PIR GYL plokštes, skirtas montuoti ant sienos vidinės pusės. Plokštės turi PIR šerdį ir aliuminio foliją, kuri veikia kaip garų barjeras, todėl papildomos garo plėvelės naudojimas nereikalingas.

FF-PIR plokštės montuojamos nuo kampo: pradžioje įsriegiamos smeigės, plokštės dėstomos taip, kad tarpai tarp jų būtų kuo mažesni, o jungtys užpildomos sandarikliu. Plokščių kampai susikerta užleidžiant vieną plokštę ant kitos. Sienos gali būti įvairios - mūro, betono, medžio: plokštės tinka įvairioms konstrukcijoms izoliuoti. Plokštės gali būti montuojamos tiesiai ant sveikos sienos.

Taip pat populiarios PUR putos - jų purškimas gali būti atliekamas iš vidaus arba išorės. Pasirenkami putų tipai (atvių arba uždarų porų) ir parenkamos tinkamos technologijos, kad būtų išvengta medienos puvimo ir užtikrintas sandarumas. Purškiamosios putos greitai išsiplečia iki 100 kartų ir užpildo visus nesandarumus, sudarydamos vientisą šiltinimo sluoksnį. Garų plėvelė dažnai nereikalinga dėl šios medžiagos gebėjimo užtikrinti sandarumą ir drėgmės barjerą.

Šilumos varža ir rasos taškas: kai šilumos varža yra pakankama, kondensatui vietos neatsiranda. Tačiau svarbu užtikrinti ventiliaciją ir tinkamą garų izoliaciją, ypač ten, kur PUR putos bus naudojamos iš vidaus. Jei palėpė naudojama kaip sandėliukas, papildomi vatos sluoksniai ir garų plėvelės įrengimas gali būti būtini.

Rekomenduojami praktiniai įvykdymo žingsniai

1. Paruošti paviršių: sauso ir švaraus paviršiaus tikrinimas, atsižvelgiant į sienos tipą (mūras, gelžbetonis, medis).
2. Jei planuojama šiltinti iš vidaus, užtikrinti pakankamą vandens garų išėjimą ir oro cirkuliaciją, kad neliktų drėgmės užstrigo vietose.
3. Pasirinkti tinkamą izoliacijos storį: įprastai 4 cm ar daugiau PUR plokščių ar plokščių sluoksnio storis, priklausomai nuo numatytos šilumos varžos.
4. Atlikti sandarinimo darbus: kampai, jungtys, angos užpildymas putomis; užtikrinti hermetiškumą.
5. Uždėjus plokštes, atlikti paviršiaus paruošimą tinkavimui ar dangos uždėjimui (pvz., klinker plytelės).

Konkretūs atvejai ir patarimai daugiabučiams bei individualiems namams

• Į apšiltinimą būtina žiūrėti kompleksiškai: lieka rizika dėl rasos taško kampuose ir ilgaamžiškumo klausimų, todėl svarbu pasirinkti tinkamą storį ir garų izoliaciją.
• Dažnai iš vidaus šiltinimas tampa būtinu sprendimu, kai išorės šiltinimo negalima atlikti dėl fasado architektūros ar biudžeto.
• Vidaus šiltinimas gali sumažinti erdvės plotą, tačiau naujas šilumos izoliacijos sluoksnis gali būti jautrus išoriniams oro sūgiams; svarbu užtikrinti konstrukcijų tarpusavio sąveiką.
• Tonų, spalvų bei technologijų pasirinkimas priklauso nuo biudžeto ir pastato konstrukcijos tipų (mūras, gelžbetonis, medis, blokeliai).

Įdomūs papildomi patarimai: statybinių medžiagų pasirinkimas ir praktiniai niuansai

Nuo senų mūrinių pastatų pamatų iki palėpių - skirtingos konstrukcijos reikalauja skirtingų sprendimų. Ekovata dažnai rekomenduojama karkasiniams namams; akmens vata ar mineralinė vata - mūriniams sienoms ar perdangoms. Tačiau svarbu įvertinti drėgmės atsparumą, garų laidumą ir degumo savybes. Poliuretano putos pasižymi puikiu sandarinimu, greitu montavimu ir gero garso bei energijos taupymo potencialu. Vis dėlto reikia atsižvelgti į lauko temperatūrą ir naudojamų putų tipą - uždaro arba atvirojo porų.

Šiais metais daug dėmesio sulaukia tinkamai suplanuotas paviršius - tiek iš vidaus, tiek iš išorės - ir būtinybė užtikrinti ventiliacijos kanalų darbą. Instrukcijos rodo, kad plokščių tarpai turi būti užpildyti, o viršūninės siūlės priklijuotos įtvirtinant plokštes tam tikromis kryptimis. Tuo pačiu, būtina užtikrinti, kad plokštės būtų tinkamai prispaustos ir tarp jų neliktų oro ertmių.

Priklausomai nuo situacijos, gali būti verta apsvarstyti papildomą garo izoliacijos plėvelę, ypatingai jei planuojama naudoti iš vidaus PUR putas; tai padeda išvengti drėgmės patekimo į sienas.”

Galiausiai, pasirinkimas priklauso nuo konkretaus projekto: namų tūrio, fasado architektūros, klimato sąlygų ir biudžeto. Šiltinant iš vidaus, svarbu žinoti, kad plyšiai, kampai ir jungtys gali tapti šilumos tilteliais ar drėgmės šaltiniais, todėl būtina kruopščiai planuoti visus sluoksnius ir ventiliaciją.

Galimi duomenų ir sprendimų pavyzdžiai

Šiame tekste pateikta įvairių sistemos variantų santrauka ir praktiniai patarimai apie šiltinimą iš vidaus ir išorės skarda technologijas, įskaitant PUR putas, akmens vatą, ecovatą ir kitus sprendimus. Svarbiausia - laikytis technologijų ir užtikrinti tinkamą garų izoliaciją bei ventiliaciją, kad būtų išvengta drėgmės, pelėsio ir staigių temperatūros permainų.

Namų šiltinimo sprendimai turėtų būti pritaikyti konkrečiai konstrukcijai ir klimatui. Svarbu įvertinti visas rizikas, įskaitant drėgmės kaupimąsi, rasos tašką ir vėją. Pasirinkus tinkamą medžiagą ir technologiją, galima žymiai pagerinti energinį efektyvumą ir gyventojų komfortą, o kartu - išlaikyti ilgaamžiškumą bei sumažinti šildymo išlaidas.

tags: #sienos #siltinimas #skarda