Sienos siltinimas polistirolu: kaip efektyviai ir saugiai pasirinkti bei įrengti

Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriamos toms pačioms klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.

Prieš pradedant šiltinti: paruošimas ir sienos paruošimo svarba

Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jei pagrindo sluoksniai irūš, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones. Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.

Klijavimas, plokščių rinktis ir lipsėjimo ypatybės

Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai. Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio taip pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti. Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių. Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant. Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc. Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878. Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti. Daugiau informacijos - „Klijuojančios putos, polistireninio putplasčio klijai“ Finnfoam tokiai situacijai siūlo išeitį - poliuretano plokštes FF-PIR GYL, skirtas montavimui ant sienos vidinės pusės. Jos pagamintos iš poliuretano putų (PIR) šerdies, padengtos daugiasluoksne aliuminio folija ir prie jos gamykliškai priklijuota 9,5 mm storio gipso kartono plokštė. FF-PIR - izoliacinė medžiaga, pasižyminti itin mažu šilumos laidumo koeficientu (λD = 0,022 W/mK), todėl ji sukuria labai efektyvų ir iki dviejų kartų plonesnį šiltinimo sluoksnį. Plokštėms montuoti nereikalingas karkasas, jas galima iš karto klijuoti prie laikančiosios sienos PU klijais ir papildomai tvirtinti medsraigčiais. Šiltinimas pradedamas nuo kampo. Prieš pirmos plokštės montavimą, vertikalioje kampinėje sandūroje užpurškiama siaura sandarinimo putų juosta. Plokštės yra glaudžiamos prie sienos ir 15 mm atstumu nuo krašto tvirtinamos medvaržčiais (300 mm atstumu vienas nuo kito). Į susidariusią liežuvėlio-griovelio sandūrą užpurškiamos sandarinimo putos. Kadangi FF-PIR plokščių aliuminio folijos sluoksnis veikia kaip garų barjeras, papildomos garo plėvelės naudoti nereikia. Kampuose plokštės montuojamos užleidžiant vieną plokštę ant kitos, sandūra užpurškiama sandarinimo putomis. Seną elektros instaliaciją galima palikti, paaukštinus elektros lizdus, o atsiradusias kiaurymes užsandarinti. Po plokščių montavimo atsiradęs išdžiūvusių sandarinimo putų perteklius nupjaunamas, o plokščių sandūros užglaistomos gipso kartono plokščių apdailai skirtu glaistu. Plokštes nesudėtinga montuoti, jas galima naudoti įvairių konstrukcijų sienoms (mūro, betono, medžio ir kt.) izoliuoti. FF-PIR 30/40/70 GYL plokštes galima montuoti tiesiai ant sveikos sienos. Putų polistirolą patogiausia pirkti tiesiai iš gamintojo. Net ir mažiausiam sienų kiekiui apšiltinti susidaro didelis kiekis polistirolo, kurį teks gabenti krovininiu transportu. Reikiamas polistirolo storis nustatomas remiantis terminiais apskaičiavimais (dažniausiai būna apie 50 mm), kuriuose įvertinta esama šilumos izoliacija, planuojamas šilumos varžos koeficientas, dėl patalpos apšiltinimo laukiamas pelnas ir ekonomija. Jums reikės klijų - putų polistirolui priklijuoti prie sienos ir prie putų polistirolo tvirtinant armuojamąjį tinklelį. Yra universalių klijų, kuriais atliekami abu šie darbai. Skaičiuokite, kad sunaudosite vidutiniškai apie 10 kg sauso mišinio. Siekiant, kad klijai geriau prisiklijuotų prie sienos, paviršių reikia gruntuoti. Dažniausiai naudojami giluminiai gruntai. Mūsų atveju dalis sienos buvo padengta kreida, siekdami geresnio sukibimo naudojome specialų gruntą. Tvirtinimo elementai, vadinamieji „grybai”. Vienam kv. metrui reikia skaičiuoti 6-8 tvirtinimo elementus. Armavimo tinklelis skaičiuojamas visam dengiamam plotui, langų kampams išlyginti reikės specialių kampų su armavimo tinkleliu, atskiriant nuo lango naudojamos specialios plastikinės juostos. Neužmirškite, kad reikia polietileno uždengti langams, silpnai lipnios juostos pritvirtinti polietilenui. Pasiskolinkite arba supirkite reikiamus įrankius: geležinis šepetys sienų paruošimui, glaistyklė kreidos nuėmimui, šluota, kelios dešimtys statybinių maišų šiukšlėms, volelis gruntui, vonelė gruntui, kibiras klijų maišymui, grąžtas, maišymo antgalis grąžtui, grėblinė glaistyklė paviršių lyginimui, maža glaistyklė klijų uždėjimui, plaktukas. Nuo sienos nuvalomi nešvarumai. Geležiniu šepečiu pašiauškite paviršių, nuskuskite atsilupusius dažus. Tuos dažus, kurie laikosi tvirtai, galima palikti. Kreida sušlapinkite ir nuimkite glaistykle. Būtinai išmontuokite jungiklius ir kitus elektrinius elementus, tik nepamirškite išjungti srovės. Po apšiltinimo jungikliai ir kt. bus toliau nuo sienos, tad gali tekti ilginti laidus. Lengvas bilsnojimas plaktuku į sieną leis nustatytų seno tinko būklę (jei siena tinkuota). Ten kur tinkas laikosi gerai, girdisi metalinis skambesys. Duslus skambėjimas rodo, kad tinkas atšokęs. Dažniausiai tokios vietos yra pastatų kampuose. Atšokusį tinką reiktų nuimti. Vėliau reiktų sieną nušluoti arba nuplauti, kad būtų nuvalytas likęs purvas, dulkės, dažų likučiai ir visos birios medžiagos. Klijai gerai lips tik ant švarios sienos. Padenkite paviršių giluminiu gruntu. Gruntas tepamas neskiestas. Geriausiai tai daryti plačiu teptuku, kruopščiai padengiant visą norimą apšiltinti plotą. Ar siena gerai paruošta apšiltinti, galima išsiaiškinti priklijavus gabaliuką polistirolo.

Iki paties lango pasirinkimai: frezuotas ar lygus kraštas

Klausimas: Ar galiu apšiltinti namą 25 - 30 cm sluoksnio polistiroliu? Ar tokio storio sluoksnio polistirolas gaminamas? Komentarai: Polistireninis putplastis pagal užsakymą gaminamas įvairaus storio, pradedant 1 cm ir baigiant 120 cm. Tačiau storesni nei 20 cm lapai nefrezuojami. Tad Jums yra trys variantai: 1. Naudoti nefrezuotus (be kantų) lapus. Lapai pjaustomi labai tiksliai ir šilumos konvekcija tarp lapų nevyksta; 2. Naudoti du sluoksnius, pvz., 20+10; 3. Naudoti 20 cm Šiloporas NEO frezuotą, pagal šiluminę varžą tai atitiktų 25 cm balto polistireninio putplasčio plokštes. Pagal Jūsų užklausimą dėl polistirolo, tai pagal esamas normas Jums pilnai užtektų 20 cm storio. Įvertinus, jei namas pastatytas iš Akro (betoninis tuščiaviduris) blokelių, polistirolio varža būtų 5, blokelio min. - 1,2, taigi iš viso - 6,2. Iki galo aišku, jei blokelis keramikins ar dujų silikatas, tai dar geriau varža - apie 7,5. Namo šiltinimas polistirolu ir apdaila.

Polistirolas ir jo struktūra

Polistirolas pagamintas namo šiltinimui - tai medžiaga iš labai lengvų suklijuotų granulių. Granulių sudėtis - 98% oras ir 2% polistirenas. Polistirolo lapai namo šiltinimui būna su lygiais kraštais arba frezuoti (su špuntu). Analogiška namo šiltinimo medžiaga - neoporas (pilkas polistirolas) - tai patobulintas polistirolas su grafitu. Polistirolo žymėjimas. Pavyzdžiui, dažnai, namo šiltinimui, naudojamas polistirolas EPS 70: raidė S reiškia, kad naudojamas ten, kur nėra apkrovos. Pagal Europos standartą LST EN 13163 polistirolas turi atitikti stiprumui, šilumos varžos ir kitiems parametrams. Skaičius 70 tai - stiprum gniauždant iki deformacijos 10%, kPa.

Nuo paruošimo iki dengimo: žingsniai ir priežiūra

Pagrindiniai namų fasadų šiltinimo ir apdailos etapai. Namo pamatų šiltinimas polistirolu. Namo lauko sienų paruošimas: sienos nuvalomos, pašalinami sienų nelygumai (išsikišimai), lauko sienų gruntavimas. Namo šiltinimas, polistirolas ar vata? Šiltinant namus ir pastatus didesnio aukštingumo, taip pat mokyklas, ligonines, degių medžiagų sandėlius ir kitus padidintų priešgaisrinių reikalavimų pastatų bei namų šiltinimui naudojama mineralinė vata. Polistirolas apie 10 kart lengvesnis, todėl lengviau sandėliuojamas ir transportuojamas. Polistirolo tvirtinimas prie sienų paprastesnis. Tvirtinant akmens vatą prie sienų reikalingi metaliniai inkarai ir metaliniai kaiščiai, reikia daugiau klijų. Šiltinant namą polistirolu, lapai tvirtinami paprastais plastikiniais grybeliams ir reikia mažiau klijų. Polistirolas lengviau apdirbamas mechaniškai ir turi stabilią formą. Namo šiltinimas polistirolu, dėl išvardintų priežasčių, apie 25 % pigesnis. Priešgaisrinių reikalavimų atžvilgiu Lietuvoje - namai šiltinami polistirolu su degimą slopinančiais priedais. Polistirolo lapai uždengiami tinku ir armavimo mišiniu, klinkeriu. Toks namo šiltinimas visiškai atitinka priešgaisriniams reikalavimams.

Šaltų ir šiltų metų iššūkiai: vėdinama išorinė siena ir jos privalumai

Šiltiname namo pamatus polistirolu. Apšiltinti požeminį namo pamatą polistirolu galima ir savarankiškai, nes toks darbas nereikalauja apdailininko kvalifikacijos. Aplink namo pamatų nukasamas gruntas žemiau grunto išalos. Pamatų paviršius nuvalomas ir užtepamas (bitumas su benzinu) arba klijuojama prilydoma bituminė hidroizoliacija. Ant viršiaus klijuojamas polistirolas šiltinimui. Polistirolą galima klijuoti karštuoju būdu jeigu klijuojame prie prilydomos dangos, arba naudojant specialius klijus - mastikas. Papildomai polistirolo lapai tvirtinami smeigėmis. Apšiltintus polistirolu namo pamatų reikia apsaugoti nuo gruntinių vandenų įrenginėjant drenažą, naudojant drenažines membranas arba kitais būdais. Dabar apšiltintus polistirolu namo pamatus galima užkasti.

Polistirolo klijavimas prasideda nuo cokolinio profilio tvirtinimo. Cokolinis profilis apsaugo apšiltintą namo fasadą nuo griaužikų. Cokolinis profilis tvirtinamas ne žemiau kaip 30 cm nuo žemės, tiksliai išlaikant horizontalumą. Nuo cokolinio profilio prasideda šiltinimo plokščių klijavimas. Visi plyšiai, lapų sudurimai, nesandarumai, užpurškiami specialiomis klijavimo putomis. Priklijuoti polistirolo lapai, po 1-2 parų kampuose ir per vidurį tvirtinami smeigėmis prie namo sienos. Į susidariusią liežuvėlio-griovelio sandūrą užpurškiamos sandarinimo putos. Kadangi plokščių aliuminio folijos sluoksnis veikia kaip garų barjeras, papildomos garo plėvelės naudoti nereikia. Kampuose plokštės montuojamos užleidžiant vieną plokštę ant kitos. Šiltinimo plokštės turi būti išdėstytos taip, kad siūlių būtų išvengta tose vietose, kuriose gali iššokti drėgmė. Plokštes tvirtinant smeigėmis, pirmoji eilė dedama virš cokolinio profilio. Plokščių briaunos frezuotos ar ne - pasirinkimas priklauso nuo storio ir konstrukcinių pageidavimų.

Po plokščių montavimo plokščių paviršiai nupoliruojami, o užpildyti siūlių vietas plokščių nelygumų lyginimui naudojami specialūs glaistai. Kampai ir langų angos puošia kampuočiai ir armavimo tinklelis. Armatūrinis tinklas įleidžiamas į klijų sluoksnį. Po to įvykdomas išilginių bei skersinių siūlių užpildymas, kad būtų išvengta šilumos tiltelių. Pluošto tinkleliai ir kampai užpildomi taip, kad armavimo tinklelis nesiektų plokštės paviršiaus. Vėliau sienos tinkuojamos dekoratyviniu tinku. Namo fasadas gali būti užtinkuotas elastingu akriliniu ar silikoniniu tinku, kuris pasižymi atsparumu įskaitinėms apkrovoms ir lengva priežiūra. Tyrimai rodo, kad tamsūs fasadai gali įkaisti daugiau, todėl rekomenduojama rinktis šviesesnius atspalvius ar naudoti tinką su specialiais priedais, mažinančiais šilumos įkaitimą.

Dažnai pasitaikantys klausimai ir praktiniai patarimai

1. Norint pasiekti A klasės šilumos varžą, reikės 23 cm storio balto EPS 70 arba 19 cm pilko EPS 70 N. Norint B klasės - 10 cm balto EPS arba 7 cm pilko. Frezuotas polistirenas yra naudingesnis, nes sumažina konvekcijos sukeliamas šalčio nuostolių rizikas.
2. Namo šiltinimas polistirolu gali būti atliekamas tiek išorėje, tiek iš vidaus. Iš vidaus šiltinimas gali žymiai sumažinti šilumos pernašą tarp vidaus ir lauko, išsaugoti patalpų plotą ir leisti apšiltinti kambarius pagal poreikį. Tačiau klausimas apie prasmingą efektyvumą dažnai priklauso nuo medžiagų, šilumos varžos ir konstrukcinės saugos.
3. Populiari Depron polistirolius dažnai rekomenduojamas vidaus šiltinimui dėl lengvumo ir atsparumo drėgmei. Jei turite klausimų, geriausia kreiptis į specialistus.

Apdaila ir išorės estetikos užbaigimas

Namo fasadas užtinkuojamas elastingu akriliniu ar silikoniniu struktūriniu tinku. Fasado apdailai naudojami šio tipo 3 rūšių tinkai: mineralinis, akrilinis ir silikoninis. Mineralinis tinkas yra labai patvarus ir atsparus korozijai, pelėsiams bei grybeliams. Akrilinis tinkas yra elastingas, praleidžia vandens garus, bet neleidžia tokioms temperatūros permainoms pakenkti fasadui. Silikoniniai tinkai dažnai naudojami daugiaaukščiams pastatams, turi savaiminio išsivalymo savybių. Po tinko džiūvimo fasadas dažnai yra impregnuotas ir nereikia dažyti ilgą laiką.

Taip pat patariama kruopščiai planuoti šiltinimo su polistirolu etapą: pasirinkti tinkamą storį, atsižvelgti į stogo svarbą bei šilumos nuostolių pasiekiamumą per stogą. Šiltinimo plokštės turi būti montuojamos nuo kampų ir užtikrintas jų tvirtinimas smeigėmis. Plokščių siūlės neturi būti viena virš kitos, siekiant išvengti šilumos tiltelių. Taip pat svarbu uždengti langų ir durų angas, o laikinai langams naudoti plėvelę ar lipnią juostą, kad nebūtų užteršta darbo vieta.

Polistirolo plokštės yra lengvos, lengva jų sandėliavimas ir transportavimas, todėl jų pasirinkimas daugelyje projektų yra ekonomiškai naudingas. Svarbu laikytis STR 2.01 vėdinamų išorinių sienų termoizoliacinių sistemų gairių, užtikrinant jų sandarumą ir patikimą ventiliaciją. Vėdinamos išorinių sienų sistemos sudaro šilumos izoliaciją, jos tvirtinimo elementus, 25-40 mm vėdinamą tarpus ir fasado apdailos elementus. Būtent tokia sistema užtikrina efektyvų termobrandos kreivumo valdymą ir ilgaamžiškumą.

tags: #sienos #siltinimas #polistirolu