Žmonės, su kuriais kalbėjomės, yra savo srities profesionalai. Jie apie savo profesiją ar verslą, kuriame dirba, žino jei ne viską, tai labai daug. Jie reiklūs ne tik kitiems, bet ir sau. Iš šių bendrų pastebėjimų galime pradėti pasakojimą apie verslininką, kurio profilis dera su aprašytais lyderių portretais.
Ankstyvoji vaikystė ir šeimos aplinka
Verslininko vaikystė gimtojoje Marijampolėje prabėgo skurdžiame name be patogumų: šildomame krosnimi, be karšto vandens, su lauko tualetu. Žiemą šulinys namo kieme neretai užšaldavo, tad Arvydui, tada dar vaikui, pirmiausia tekdavo pramušti ledą, kad galėtų pasemti kibiru vandens. Bet pakeisti gyvenimą jam pavyko dar negreitai.
Pereinamasis laikotarpis ir gyvenimo sąlygos Vilniuje
Vilniuje sukūręs šeimą su žmona ir dviem mažametėmis dukromis jis penkerius metus gyveno ankštame 18 kv. m bendrabučio kambaryje. Dušas buvo rūsyje, tualetas - koridoriaus gale, o metalinės lovos, kuriose jie miegojo, dėl vietos stokos buvo sustatytos dviem aukštais. Pamažu Arvydo ir Ritos Avulių gyvenimas gerėjo: šiek tiek prasigyvenusi šeima iš bendrabučio persikėlė pirmiausia į dviejų kambarių, vėliau - į dar erdvesnį butą. Na, o 1992-aisiais, žengęs pirmus sėkmingus žingsnius versle, A.Avulis nusipirko žemės sklypą ir pradėjo statytis namą.
Būsto reikšmė ir interjeras
„Būstas yra ilgalaikis pirkinys, ypač jei tas pirkinys būna pavykęs, - sako A.Avulis. - Sklypo namui statytis ieškojau kokius metus, ir kai galų gale radau (tai buvo sklypas su senu nameliu), ilgą laiką bijojau kitiems prasitarti, kad už jį mokėjau 50 tūkst. JAV dolerių: 1992 m. tai buvo didžiuliai pinigai. Pirkau ne namą, o vietą, tad jį iš karto nugriovėme ir pradėjome statytis savąjį. Jau tada jaučiau, kad viską lemia vieta.
Per tuos metus Avuliai savo būstą ne kartą pertvarkė, keitė baldus, interjerą, o šiandien jaučiasi turintys savo namuose viską, ko reikia patogiam gyvenimui. Pasak A.Avulio, namai turi būti ir jaukūs. Iš savo svečių šeima dažnai girdi, kad jų namuose jauku ir gera. Už tai jie dėkingi interjerą kūrusiai garsiai prancūzų interjero dizainerei Anne Toulous, kuri namams įkvėpė prancūziškos Provanso dvasios.
Namo terasoje su vaizdu į pušyną Avuliai dažnai pusryčiauja ir vakarieniauja, ypač šiltuoju metų laiku. Miško ramybė padeda užmiršti įtampą, atpalaiduoja. Nors prieš dvidešimt metų buvo populiaru statytis milžiniškus namus, tikintis, kad juose gyvens ne tik tėvai su seneliais, bet ir savo šeimas sukūrę vaikai, Avuliai šiai tendencijai nepasidavė. Jų namas yra dviejų šimtų kvadratinių metrų. Dėl tol, kad nestatė didesnio, A.Avulis šiandien tik džiaugiasi: suaugusios dukros jau paliko tėvų namus, tad jie su žmona vėl liko gyventi dviese.
Namų pertvarkymai ir praktiškumas
„Jei namas būtų didesnis, turbūt dabar jame jaustumės nejaukiai“, - sako pašnekovas. Dukroms pradėjus savarankišką gyvenimą Avuliai būstą dar kartą pertvarkė. „Būstas yra vienas svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl jį reikia labai gerai apgalvoti.
Su šia nuomone sutiktų ir statybos bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. K.Vanagas taip pat pabrėžia, kad renkantis būstą bene daugiausiai dėmesio reikia skirti tinkamos vietos paieškoms. Dairantis sklypo namui statytis vadovui buvo svarbiausia, kad jis nebūtų pernelyg nutolęs nuo Kauno centro (nuo Ringaudų iki Rotušės aikštės - apie 8 km), kad būtų afsaltuoti keliai, sutvarkytos komunikacijos.
„Taip pat kreipiau dėmesį į tai, kad būsimo namo kiemas būtų į pietus ir pro didelius langus visada šviestų saulė. Nors galėjo visai nesikišti, K.Vanagas aktyviai rūpinosi 220 kv. m namo statyba, o savaitgaliais nusivilkęs kostiumą netgi pats tapdavo pagalbiniu darbininku: padavinėdavo statybininkams plytas ar čerpes, atlikdavo kitus darbus. Kaip ir „Hanner“ vadovas A.Avulis, K.Vanagas norėjo, kad kieme būtų įrengtas atviras baseinas. Vyras įsirengė ir pirtį - ją kuria bent kartą per savaitę, o baseine maudosi tol, kol žiemą užšąla vanduo.
Gyvenimo ritmas ir šeimos plėtra
Šiemet gimnaziją baigianti devyniolikmetė Vanagų dukra taip pat ketina kelti sparnus iš namų. K.Vanagas neslepia, kad likę dviese su žmona jie svarsto galimybę statytis naują namą - tam jau įsigijo ir sklypą.
Kelionių organizatorių darbo ir poilsio ribos
Visada keliauti labai mėgę kauniečiai sutuoktiniai Artūras ir Birutė Kalkiai vieną dieną susimąstė, kad iš širdžiai mielo pomėgio galima ir neblogai uždirbti. Tai buvo prieš dvidešimt metų, kai Kalkiai įkūrė įmonę „Kauno grūda“. Šiuo metu tai vienas didžiausių kelionių organizatorių šalyje, vienas kelionių autobusu rinkos lyderių. Iš tiesų būti A.Kalkio, „Kauno grūdos“ generalinio direktoriaus, vietoje norėtų daugelis: jam ne tik nereikia taupyti brangiems kelialapiams, bet atostogaudamas jis dar ir uždirba.
„Man sunku pasakyti, kur atostogos, o kur darbas. Mat bendrovei rengiant naują kelionių maršrutą kartu su pirmąja grupe į žvalgytuves paprastai vyksta ir patys vadovai. „Turime įsitikinti, ar viskas padaryta gerai, ar tinkamai parinkti viešbučiai, kokie gidai, be to, mes nuolat ieškome naujų kelionių maršrutų“, - pasakoja A.Kalkis. Pats verslininkas tokių kelionių atostogomis nevadina, nes jaučiasi atsakingas, kad klientai būtų patenkinti, nuolat sprendžia įvairius darbinius klausimus.
„Šimtaprocentinio atsipalaidavimo tuo metu tikrai nėra. Kai jau nebegali pakelti nuovargio ir pasiilgsta saulės, A.Kalkis su žmona skrenda kelioms dienoms kur nors į pietus: tiesiog padrybsoti paplūdimyje kuriame nors Turkijos, Kanarų ar Egipto kurorte. Svarbiausia, pasak pašnekovo, kad būtų šilta ir skrydis nebūtų tolimas. Apskritai nurodyti šalį, kurioje dar nėra buvęs, A.Kalkiui darosi vis sunkiau. Į tolimesnes keliones užsienin kaunietis verslininkas vyksta keturis-šešis kartus per metus. Be to, turėdamas tokią patirtį jis kelionių atžvilgiu tapo labai reiklus. Kuri aplankyta šalis jam yra padariusi didžiausią įspūdį? Vadovas susimąsto: „Įdomiausia keliauti ten, kur dar nebuvai. Todėl aš stengiuosi rinktis vis naujas kryptis.
IT ir technologijų vaidmuo verslo vadovų gyvenime
Šiandien pasaulyje vis daugiau kalbama apie tai, kad internetas bei technologijos užvaldė jaunąją kartą ir kad ši priklausomybė gali tapti vienu didžiausių šio amžiaus iššūkių. Bendrovės „Atea“, kuri yra didžiausia Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėja, prezidentui Arūnui Bartusevičiui internetas dažniausiai reikalingas darbui, o pramogoms - retai. „Vis dažniau tenka dirbti neįprastu metu ir netradicinėje darbo vietoje. Štai ir vakar man teko daug bendrauti elektroniniu paštu sutarčių derinimo klausimais dešimtą valandą vakaro, jau iš namų. Klausimai dabar turi būti sprendžiami iš karto, atidėlioti negalima, nes kitą dieną jau numatyti kiti reikalai.
Na, o kiek jo laiko suryja socialiniai tinklai? „Aš esu labai pasyvus socialinių tinklų vartotojas. Nelabai matau prasmės į juos aktyviai įsitraukti, neturiu poreikio viešinti savo asmeninį gyvenimą. Kokios dar technologijos jam labai svarbios? Kaip ir daugeliui, vienas būtiniausių dalykų A.Bartusevičiui - telefonas. Juos vadovas gana dažnai keičia, išbando vis naujus, o šiuo metu apsistojo ties naujausio modelio „Apple iPhone 4S“. „Šiuo metu jis man pats patogiausias. Telefoną naudoju viskam, kas įmanoma, toli gražu ne tik pokalbiams: ir laiškams, ir dokumentams tvarkyti, ir elektroniniu parašu naudojuosi. Prie būtiniausių dalykų jis priskyrė ir kompiuterį (darbe naudojasi „Lenovo“, namie - stacionariu HP), nors dabar, kai daug ką galima padaryti telefonu, nešiojamąjį kompiuterį sako kur nors pasiimantis vis rečiau.
Automobilių kultūra ir asmeninis pasirinkimas
„Tanagros“ autocentro direktorius Vytenis Skardžius apie automobilius žino viską, ypač apie jų techninę pusę. „Man pats geriausias - BMW 530“, - sako V.Skardžius. Šiai markei neabejinga visa autocentro vadovo šeima. Iki praeitos savaitės Skardžiams priklausė net trys BMW automobiliai: BMW 530, BMW 320 ir BMW 330. Tiesa, vieną jų, BMW 530, jis ką tik pardavė, bet žada pirkti naują.
V.Skardžius linkteli galvą: ir jam ne kartą tekę girdėti, kad juodais dideliais BMW važinėja tik pižonai arba banditai. Pašnekovo nuomone, patikimiausi yra BMW ir „Subaru“ automobiliai: jie patogūs, o tinkamai prižiūrimi genda itin retai. Savo klientams profilaktiškai patikrinti automobilį V.Skardžius rekomenduoja bent kartą per du mėnesius, net jei automobilis nekelia rūpesčių, na, o jis pats naudojasi galimybe savo BMW tikrinti maždaug kartą per mėnesį. „Negalima važiuoti tol, kol ratai pradeda byrėti.
Baldų ir drabužių verslo pavyzdžiai - vadybos stilius ir estetika
Erdviuose „Siguldos baldų“ direktorės Dalios Markevičienės namuose (bendras namo sostinės Rato gatvėje plotas - apie 700 kv. m) nepamatysite daug baldų. Šių namų šeimininkams nepatiktų jais perkrauta erdvė. Tačiau absoliučiai visi baldai, kuriuos čia galima pamatyti, - nuo mažyčių žurnalinių staliukų iki masyvių minkštų baldų, - savi. Pasak D.Markevičienės, yra labai gražių ir kokybiškų užsienio gamintojų minkštųjų baldų, o štai korpusinius baldus, ypač virtuvės, geriausia esą rinktis lietuviškus, nes mūsų gamintojai šioje srityje niekuo nenusileidžia arba yra netgi pranašesni už vakariečius.
Apie tai liudija ir pastaraisiais metais „Siguldos baldus“ užtvindę užsakymai iš užsienio. Lietuvių įmonė aktyviai gamina baldus tiek visuomeniniams pastatams, tiek privatiems namams. Pavyzdžiui, pernai pagamino baldus penkių žvaigždučių viešbučiui „Dom Hotel le Meridien“ Kelne (Vokietija), atidarė virtuvės baldų saloną Ženevoje, Šveicarijoje. Šiuo metu lietuviai įgyvendina ir milijoninį privatų užsakymą - vienam šveicarų milijardieriui įrenginėja jo ištaigingus namus.
Lietuvos drabužių rinkos lyderės „Aprangos“ grupės vadovas Rimantas Perveneckas po drabužių parduotuves gali vaikščioti valandų valandas. Tai jam nepabosta, o matuotis vis skirtingus drabužius, priešingai nei dažnam vyrui, R.Perveneckui anaiptol nėra kančia. „Drabužių verslas yra mano gyvenimo prasmė ir hobis. Būdamas užsienyje R.Perveneckas visada užsuka į geriausias drabužių parduotuves ir būtinai ką nors nusiperka. Nieko keista, kad verslininko namuose drabužinės visuomet perpildytos. Keičiantis kolekcijoms R.Perveneckas visada atnaujina garderobą, tad nemažai drabužių išdalija.
Apibendrinant - lyderių panašumai su Vytautu Skardžiumi
Minėtieji tekstai apie verslo vadovus atskleidžia bendras savybes, kurios tikėtinos ir Vytauto Skardžiaus vaidmenyje kaip Senukai prekybos tinklo vadovo: praktinis požiūris į būstą ir būtinybę gerai apgalvoti ilgalaikius pirkinius; reiklumas tiek sau, tiek komandai; technologijų naudojimas darbui, o ne pramogoms; aiškus santykis su šeima ir gebėjimas derinti verslą bei asmeninį gyvenimą; susidomėjimas kokybe - tiek automobiliuose, tiek baldų ar drabužių srityse. Tokios savybės formuoja ir gerą vadovo profilį - gebėjimą priimti sprendimus, rūpintis detalėmis ir išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo reikalavimų ir šeimos vertybių.
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Ankstyvoji patirtis | Skurdūs vaikystės namai, išmokyta vertinti pastovumą ir vietą |
| Gyvenimo pagerėjimas | Pereinamasis laikotarpis bendrabutyje, vėliau nuosavas būstas |
| Būsto pasirinkimas | Dėmesys vietai, saulės orientacijai, patogumui ir jaukumui |
| Poilsis ir darbas | Vadovų atostogos dažnai derinamos su darbo reikalais, svarbus komfortas ir artumas |
| Technologijos | Naudojamos daugiausia darbui: telefonai, kompiuteriai, el. paštas |
| Stilius ir kokybė | Reiklumas maistui, drabužiams, baldams; investicijos į kokybę |
Vadovų portretuose išryškėja ir kitos detalės, kurios gali būti aktualios norint suprasti Vytauto Skardžiaus kaip Senukai prekybos tinklo vadovo sprendimus: praktinis požiūris į investicijas ir nekilnojamąjį turtą, dėmesys šeimai ir gyvenamojo būsto funkcionalumui, technologijų integravimas į kasdienį darbą bei aiškus prioritetas kokybei tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime.
tags: #senukai #prekybos #tinklo #vadovas #vytautas #skardzius