Senų pamatų hidroizoliacijos metodai ir medžiagos

Ilgą pastato amžių užtikrina geri pamatai, o aukštą gerų pamatų kokybę - patikima jų apsauga nuo grunte esančios drėgmės. Kitais žodžiais tariant, hidroizoliacija. Naujų pastatų pamatų hidroizoliacijos sistemos daugeliui meistrų jau puikiai pažįstamos. Šiuo atveju pastato projektuotojas, atsižvelgdamas į vietą, kurioje stovės pastatas, ir į grunto sudėtį, numato reikiamą hidroizoliacijos tipą.

Pamatai gali būti hidroizoliuojami ir teptinėmis cementinėmis elastingomis hidroizoliacijomis - UAB „SCHOMBURG Baltic“ specialistai tokiais atvejais dažniausiai rekomenduoja AQUAFIN-RB400, turinčią labai gerą sukibimą su betonu. Tokią izoliaciją galima, neprarandant padengimo kokybės, dengti žemose temperatūrose, užtikrinant mažą produkto išeigą. Nepraleisdama grunte tvyrančios drėgmės į pamato konstrukciją, tepamoji hidroizoliacija išlieka laidi garams. „Didžiausias šio tipo hidroizoliacijų privalumas, - atkreipia dėmesį G.J.Vitkus, - yra visiškas galutinės konstrukcijos monolitiškumas.

Kitas puikus pamatų hidroizoliacijos pasirinkimas - tai bituminės hidroizoliacijos tipo COMBIDIC-2K-Classic. Sudėtingesnė padėtis iškyla tvarkant senų, paveldinių pastatų pamatus. Šie pastatai dažnai yra miestų senamiesčiuose, apsupti kitų pastatų, teritorija aplink juos būna sutvarkyta, paklota trinkelių danga, įrengti želdiniai, nuo pastatų statybos pradžios praėjus dešimtmečiams, žemės aplink juos lygis būna ženkliai pakilęs. Tokių pamatų dažnai neįmanoma kaip reikiant atkasti iš išorės, tad juos reikia tvarkyti iš pastato vidaus. Pamatai ir cokolinis aukštas būna pažeisti atmosferinio poveikio, vandens, druskų ir kitų teršalų. „Tokiu atveju remontas pradedamas nuo senų pažeistų tinkų ir kitų nestabiliai besilaikančių dangų pašalinimo, - pradeda vardyti G. J. Vitkus, - tada remontuojami plotai apdorojami druskų modifikatoriumi ESCO-FLUAT. Po šio žingsnio paruošti paviršiai dengiami adhezija gerinančiu sluoksniu THERMOPAL SP, šluotele nutaškant daugiau kaip 50 % paviršiaus. Tada paviršius dengiamas vieno komponento cementine hidroizoliacija AQUAFIN-1K, kuri veikia kaip gruntas prieš pagrindinę vertikalią hidroizoliaciją, ir hidroizoliacija AQUAFIN 2K/M-Plius arba AQUAFIN-RS300. Į siūles tarp blokų ar įtrūkimus geriausiai tinka remontinis drėgmei atsparus mišinys ASIOCRET M30. „Tačiau dirbant šiomis medžiagomis geriausia orientuotis pagal schemą“, - pataria UAB „SCHOMBURG Baltic“ vadovas G. J.

1, 2, 3, 4, 9, 5,10, 6,7, 8. Taip sutvarkius vertikalias sienas, jas galima tinkuoti sanuojančiais tinkais tipo THERMOPAL-ULTRA. Sekanti užduotis - apsaugoti sieną, esančią virš žemės lygio. Užtvėrus kelią drėgmei iš konstrukcijų į rūsio patalpas, pamate esanti drėgmė juo kils į viršų ir ardys pastato sieną ir iš išorės, ir iš vidaus. „Drėgmė visuomet migruoja link šilumos, - pasakoja G. J. Vitkus, - tad vasarą ji ardys fasadą, o žiemą, šildymo sezono metu, - vidaus patalpas. Siekiant to išvengti, mes rekomenduojame įrengti horizontalų hidroizoliacinį barjerą, tam naudojant hidroizoliacinį tirpalą AQUAFIN-F ar gelį AQUAFIN-i380. Kurį iš šių produktų pasirinkti - tariamės su rangovais, kaip bus paprasčiau atlikti darbus.

Senų pamatų hidroizoliacija dažnai yra sudėtingesnė dėl vietinių sąlygų: paveldiniai pastatai dažnai reikalauja veiksmingų sprendimų iš vidaus. Už tai neretai būna taikoma kombinuota strategija, kai naudojami keli įvairūs metodai su skirtingomis medžiagomis, įskaitant pamatų hidroizoliaciją iš išorės ir iš vidaus, išorės mineralinę plokštę, sumpinimą su plėvele bei kitas priemones. Remiantis patirtimi, didžiausios klaidos dažniausiai kyla montuojant, o ne renkant medžiagas.

Dar keli praktiniai patarimai ir žinotinos gairės:

• Neparuoštas paviršius: pamatų betonas turi būti sausas, be alyvos dėmių, dulkių ar atsilupusių dalių.
• Per plonas sluoksnis: bituminė mastika ant vertikalaus paviršiaus turi būti tepama bent dviem sluoksniais, bendras storis - ne mažiau 3 mm.
• Kampų ir sandūrų apdorojimas praleistas: privaloma įrengti sustiprinantį juostelės sluoksnį prieš pagrindinę hidroizoliaciją.
• Prasiskverbimų neįvertinimas: kanalai, vamzdžiai ir kabeliai pereinantys per pamatą turi būti hermetiškai apdirbti.
• Drenažo nebuvimas: net geriausiai įrengta mastika nepakeičia drenažo sistemos, kai gruntinio vandens lygis aukštas.
• Techninė priežiūra: hidroizoliacijos darbų kontrolė vykdoma tri etapais prieš pradedant darbus, jų metu ir baigus.

Senų pamatų šiltinimas dažnai įtraukiamas į projektą kaip dviejų ar daugiau žingsnių procesas: išorinis šiltinimas plokštėmis, hidroizoliacija, siūlių užpildymas, o taip pat interjero variantai, kai būtina atsivesti papildomą šilumos izoliaciją. Ekspertai rekomenduoja pradėti nuo pamatų būklės diagnostikos ir drėgmės lygio įvertinimo, rinkti medžiagas pagal konkrečias sąlygas, ir laikytis griežtos montavimo technologijos laikysenos. Taip pat svarbu nepamiršti, kad pamatų šiltinimas iš vidaus gali būti rizikingas dėl drėgmės kaupimosi.

Dažnai rekomenduojamas kombinacinis požiūris: išorė - bituminės ar akmens apdailos sprendimai, o vidus - kokybiška APAC ar PUR putos, kurios užtikrina vientisą barjerą su geru garų laidumu. Lietuvoje dažnai naudojamas 10-20 cm storio ekstrūzuotas polistirenas (XPS). Putplasčio plokštės - ekonomiškiausias variantas, o mineralinė vata - puikiai praleidžia garus, tačiau drėgmeje gali prarasti izoliacines savybes. Poliuretano putos - idealios seniems pamatams su nelygiu paviršiumi. Svarbu įsisąmoninti, kad visų medžiagų gyvenimo trukmė gali viršyti 50 metų, jei laikomasi teisingos montavimo technologijos.

Šiltinimo ir hidroizoliacijos derinimas reikalauja konkrečių žingsnių: pamatų paruošimas, gruntavimas, pirmasis hidroizoliacijos sluoksnis, šiltinimo plokščių montavimas, antrasis hidroizoliacijos sluoksnis, apsauginis sluoksnis ir atgalinis užpildymas. Priklausomai nuo tipo, gali būti naudojamos Firestone EPDM membranos, Bauder plokštės, SOUDAL Soudatight LQ, Ceresit CR65 ir kitos modernios priemonės siekiant maksimalaus sandarumo ir ilgaamžiškumo.

Siekiant kokybiško rezultato, būtina atlikti techninę priežiūrą ir laikytis griežtos darbų plano. Kaip paminėta: „Pamatus reikia ne tik apšiltinti, bet ir įrengti tinkamą pamatų hidroizoliaciją. Mes patariame rinktis šiolaikiškas, ilgaamžės ir bandymais patikrintas medžiagas.“

Priklausomai nuo vietos ir grunto pobūdžio, gali būti taikomas įvairių tipų hidroizoliacijos sprendimas. Pavyzdžiui, prilydoma bituminė danga naudojama išorinei hidroizoliacijai ar vidaus sienų apsaugai, o bent dviejų sluoksnių mastika - vidaus pamatų hidroizoliacijai. Taip pat siūlomos bent kelios alternatyvos - nuo natūralaus molio Bentonito membranų iki į betoną įmaišytų priedų, kurie užtikrina apsaugą nuo vandens visame tūryje.

Video įrašo įterpimas gali būti naudingas ilgesnėms instrukcijoms, todėl siūlomas šis žymėjimas:

Apšiltinimo kainos ir nauda priklauso nuo ploto, išlaidų ir pasirinktos medžiagos. Atsižvelgiant į išlaidas, gali būti įmanoma sumažinti energijos sąnaudas iki 15 % ar daugiau, o laikui bėgant investicijos atsiperka. Pamatų šiltinimas iš vidaus dažnai turi rizikų, todėl vertėtų pasikonsultuoti su ekspertais arba naudoti patikrintus sprendimus. Lentelė žemiau nurodo pagrindinius šilumos izoliacijos metodus ir jų ypatybes.

Taigi, hidroizoliacijai pasirenkama sistema turi būti pagrįsta konkrečiomis sąlygomis: gruntinio vandens lygis, pamatų tipas, statinio paskirtis ir finansiniai ištekliai. Svarbiausia laikytis nuoseklios, darbų kokybę užtikrinančios technologijos ir iš anksto įvertinti galimas klaidas, kurios dažnai kyla dėl netinkamo paviršiaus paruošimo ar netinkamos medžiagos pasirinkimo.

Apšiltinimo ir hidroizoliacijos sprendimai turi veikti kaip vieninga sistema: tik taip užtikrinama ilgaamžiškumas ir apsauga nuo drėgmės. Pradėkite nuo planavimo, diagnozės ir tiksliai suplanuokite darbus su patikimu tiekėju arba įsigykite patikimus sprendimus ir atlikite darbus patys su reikiamu įrankių rinkiniu.

tags: #senu #pamatu #hidroizoliacija