Būvęs kareivinių kompleksas, kuriame jis yra, statytas apie 1950 m. Tada jame dar nebuvo įvesta kanalizacija, jai atsiradus, vonią kiekvienas įsirengė ten, kur išmanė, šiame bute ji buvo koridoriuje, nišoje. Šių namų šeimininkai jau iš pat pradžių, dar nepasikonsultavę su interjero dizaineriu, buvo nusiteikę išsaugoti tai, ką galima ir verta, ne tik dėl nedidelio biudžeto, bet ir norėdami sukurti ypatingą namų dvasią.
„Mane labai žavi interjero elementai, turintys istoriją. Tačiau ne visi gali gyventi su tarpeliais tarp grindų lentų ar sutrūkinėjusiomis lubomis“, - aiškina dizainerė. Jauni žmonės į tai žiūri paprasčiau, nes daug kas spėjo pagyventi užsienyje, pamatyti pasaulio, ir tai, kas vertinama ten. Interjero kūrėja su šių namų gyventojais, jauna šeima, daug diskutavo, kurias autentiškas detales palikti, o kur reikalingos naujausios technologijos ir modernūs sprendimai: „Pagrindinis klausimas buvo rasti vietą vonios kambariui. Jį iškėlėme į virtuvę, jame atsirado vietos ir dušo zonai, ir patogiam praustuvui. Virtuvė perkelta prie kitos sienos.“
Interjero idėja kilo tarsi savaime. Jau pirmą kartą čia atėjusią dizainerę sužavėjo aukštos, itališkas vilas primenančios laiko paženklintos lubos, vietomis nutrintos, su negiliais įtrūkimais, primenanti marmurinę jų faktūra ir nepakartojama pilkų atspalvių gama. Daug ką šeimininkas padarė savo jėgomis. Lubos buvo nuvalytos ir nulakuotos matiniu laku, kad nebyrėtų, grindys nušlifuotos, perklotos, kad sumažėtų tarpai ir nuvaškuotos balto pigmento vašku. Tarp kambarių išliko aukštos senovinės durys, savininkas pats jas nuvalė, o dažyti buvo atiduotos specialistams. Lauko durys suprojektuotos ir pagamintos pagal išlikusių senų vidinių durų pavyzdį. Beveik visi nestandartiniai sprendimai priimti susidūrus su problemomis ir ieškant būdų, kaip jas spręsti. Taip virtuvėje atsirado atidengtų plytų siena.
„Kadangi sienos čia buvo labai nelygios, ir prie jų sunkiai galėjome primontuoti virtuvės baldus, pasiūliau užuot tinkavus (beje, tai daug kainuoja), numušti seną tinką ir palikti atviras plytas.“ Kalbėdama apie interjero stilių, ji pažymi, kad šiame bute gyvenantys žmonės jaučiasi jaukiai ir patogiai, interjero elementai įkvepia ir traukia akį, pats interjeras dera prie pastato ir vietos, kuriame jis stovi, o atskiros detalės kelia mielus prisiminimus. Visa tai ir yra svarbiausia, o rezultatas - laisvas ir funkcionalus interjeras.
Keli baldai (stalas, spinta, kėdės) ir krištolinis šviestuvas atkeliavo iš šeimininko močiutės namų. Visos dekoro detalės apgalvotos, nėra atsitiktinių. Šiame projekte jo autorė sau leido daugiau eksperimentuoti spalvomis. Aukštos lubos, dideli langai ir puikus erdvės suplanavimas suteikė galimybę taikyti drąsesnius sprendimus. „Man patinka šiek tiek ironijos interjere. Pavyzdžiui, kad labai prabangus šviestuvas neatrodytų per daug pompastiškai, svetainei parinkau plastikinį skaidrų šoninį staliuką, o šalia elegantiško kavos staliuko atsirado auksinis kelmas.“
„Man patinka šiek tiek ironijos interjere.“ Bendras biudžetas buvo gana ribotas, ir didelio baldų, kitų detalių pasirinkimo galimybių nebuvo. Tačiau tokiais atvejais gali maksimaliai išnaudoti fantaziją ir ieškoti sprendimų „out of box“. Beveik visi minkšti baldai nupirkti sendaikčių parduotuvėse už kelis šimtus eurų, suremontuoti ir pertraukti tinkamos spalvos gobelenu. Šeimoje turėjo greitai atsirasti kūdikis, tad nutarta negaišti ir virtuvės komplektą pirkti nebrangiais baldais prekiaujančiame prekybos centre. Vos po penkių dienų jis jau stovėjo savo vietoje. Iš stalviršio likučių šeimininkas sumeistravo palangę ir nedidelį staliuką pusryčiams (nupirko dizainerės pasiūlytas metalines kojas ir pritvirtino prie stalviršio).
Kaip jau minėta, virtuvės patalpoje teko įrengti vonios kambarį, tad vietos ten liko nelabai daug, bet viskas, ko reikia, tilpo: pastatomos ir pakabinamos pilkos spalvos spintelės išdėstytos prie vienos sienos, o nišoje išsiteko nedidelis stalas pusryčiams. Plati neaukšta palangė tarnauja ir kaip jauki vieta pasėdėti, ir kaip papildoma daiktų saugojimo erdvė.
Svetainėje simetriškai viena priešais kitą sustatytos sofos (abi išsiskleidžia, nes šeimininkai mėgsta svečius), tarp jų patiestas kilimas, keletas kavos stalelių. Prie priešais langus esančios sienos įkomponuotas išskleidžiamasis apvalus valgomasis stalas su kėdėmis, šalia jo - aukštas, puošnus senovinio stiliaus veidrodis. Miegamajame stovi specialiai šiai patalpai pagaminta lova be galvūgalio. Nišoje įkomponuota sena spinta.
„Interjere labai vertingi ne tik estetiški, bet ir emociškai svarbūs daiktai. Visada siūlau žmonėms paieškoti brangių daiktų iš praeities. Šiais laikais interjero dizaineriai siūlo išties labai platų interjero sprendimų pasirinkimą.“
Plytų vaidmuo šiuolaikiniame interjere
Raudonos plytos interjere - vienas iš dominuojančių akcentų. Plyta moderniame interjere asocijuojasi su šimtametėmis tradicijomis ir suteikia gyvenamajai erdvei solidumo bei svorio. Faktas yra tas, kad mūsų šalyje plytų apdaila pradėta naudoti palyginti neseniai, o vakarų šalyse plytų apdaila yra gana dažnas reiškinys. Ši apdaila gali būti naudojama įvairiems stiliams išgauti, tačiau plytų mūras plačiausiai naudojamas palėpėse, skandinaviško stiliaus, industrinio stiliaus ir kaimo vietovėse. Modernaus stiliaus kryptyse tiks atskiri elementai. O šiame straipsnyje mes pasidalinsime visomis galimybėmis, kur, būtent plytų apdailą, galima išnaudoti savo namo ar buto interjere.
Plytų mūras interjere
- Fragmentas. Mūras - nedidelė sienos dalis, pabrėžianti namo sienų tvirtumą. Ši technika naudojama, pavyzdžiui, skandinaviškame stiliuje.
- Akcentas. Mūrinis akcentas išryškina tą sienos dalį į kurią norima atkreipti dėmesį. Tai gali būti televizoriaus skydelio vieta, sienos dalis už lovos, židinio zona ar kažkas kita.
- Siena. Visa plytų siena interjere taip pat gali būti dekoratyvi. Dažniausiai išskiriama akcentinė sienos dalis, pvz., šalia sofos ar už lovos.
- Elementas. Iš plytų galima statyti atskirus architektūrinius elementus - arka ar laisvai stovinčios sienos dalis, pagrindas barui. Plytos naudojamos zoninėms pertvaroms gaminti studijos tipo apartamentuose.
Pagrindinis plytų trūkumas yra didelis svoris ir tūris. Mažose patalpose plytos gali „suvalgyti“ vizualinį plotą. Tokiose situacijose rekomenduojama naudoti plytų imitacijų medžiagas. Raudonos plytos interjere dažnai siejamos su skandinavišku ar industriniu stiliumi, o baltos ar pilkos spalvos plytų deriniai gali suteikti erdvei švarų, neutralią nuotaiką.
Plytos spalvų psichologija ir jų taikymas
- Pilka plyta interjere. Šviesiai pilka išplės erdvę ir sušvelnins ryškumą, tamsiai pilka suteiks intymumo ir modernumo jausmą, nors vizualiai gali sumažinti patalpos plotą.
- Balta plyta. Dažnai naudojama minimalistiniuose ir skandinaviškuose stiliuose. Balta plyta suteikia erdvei jausmą ir paviršiaus įvairovę be papildomų dekoracijų.
- Raudona plyta. Dažnai laikoma dominuojančia akcentine spalva; gali užgožti kitus elementus, tad svarbu derinti visą kaitažą detalių balansui.
Kada ir kur naudoti plytų apdailą
- Prieškambaris / tambūras - plytų siena gali vizualiai atskirti įėjimo zoną nuo likusios patalpos ir sukurti jaukų įspūdį.
- Virtuvė - dažnai plytų siena virš stalviršio, naudojamos lengvai „šlifuotos“ dekoratyvinės plytos, lengva priežiūra.
- Miegamasis - siena prie lovos galvūgalio suteikia žavesio, gali būti mišri su kitomis medžiagomis arba dalies sienos iš plytų.
- Vonios kambarys - plytos tinka atspariai drėmei, galima naudoti plytų imitaciją ar plytelių variantus, kad išlaikyti praktinį požiūrį.
