Perdanga - horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, kaip, pavyzdžiui, rūsį. Perdangos yra remiamos ant išorinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos klijuoto medžio sijos, metalinės sijos bei kolonos. Perdangos konstrukcija „suriša“ namą, pridėdama papildomo standumo ir stabilumo. Rūsio perdanga - horizontali konstrukcija, skirianti rūsį nuo medinio aukšto virš jo.
Konstrukciniai tipai ir jų paskirtis
- Tarpaukštinė perdanga - lubų/grindų konstrukcija tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų. Karkasiniame skydiniame name ji visada medinė. Viškalbėje tarpaukštinės perdangos turi būti laikomosios galios ir garso izoliacijos parametrai, nes ji atskiria gyventas patalpas.
- Viršutinio aukšto perdanga / pastogės perdanga - lubos, atitveriančios viršutinį namo aukštą nuo palėpės. Dažnai formuojamos su stogo santvarų horizontaliosiomis sijomis; dėl mažesnių palėpės apkrovų ši perdanga dažnai paprastesnė.
- Medinės perdangos - karkasinėje skydinėje statyboje naudojamos sijos su jų dengiančiu (lentu, plokšte) sluoksniu ir papildomais sluoksniais; grindų danga dažnai dedama tiesiai ant OSB plokštės.
- Gelžbetoninės perdangos - tradicinės arba monolitinės, kur reikia klojinių ir armavimo, tačiau dažnai brangesnės ir sunkiau įrengiamos.
Medienos pasirinkimas ir svarbiausios savybės
Medienos pasirinkimas skirstomas į lapuočių (ąžuolas, klevas, riešutas ir kt.) ir spygliuočių (pušis, eglė). Kiekviena medienos rūšis turi skirtingą kietumą, tankį ir išvaizdą. Svarbiausios medienos savybės perdangoms: drėgmė, higroskopiškumas, tankis (naudojamai perdangai - apie 480 kg/m3), šiluminės ir akustinės savybės, gniuždymas, kietumas ir gebėjimas laikyti vinis bei medsraigčius. Be to, svarbus sluoksniuotumas ir gebėjimas laikyti jungiamuosius elementus.
Medinės perdangos įrengimo etapai ant mūrinės sienos
- prasideda nuo apatinio apvado, kuris tvirtinamas prie pamato ar kito pagrindo; tarp betono/mūro ir medienos dedama hidroizoliacinė plėvelė (dažnai ruberoidas). - rostverkas priima apkrovas ir siunčia jas į pamatą; tvirtinimo vietos - pagal projektą; gali būti ankeruojamas su ankerine mase arba mechaniniais tvirtinimais. - išlaminti laikantis konstrukcijos mazgų, jungiant viršutines ir apatinę gegnes su viršutine laikančiąja sija. Naudojami srieginiai strypai, faneros plokštės suvaržomos, o tvirtinimui reikalingos vinių typai (rievėti, srieginiai) ir plokštelės. - sijų tvirtinimas leidžia perdangą įrengti viename lygyje; difuzinė plėvelė prikalama prie gegnių išilginiu grebėstu; tarp tašelių ir plėvelės rekomenduojama kloti izoliacinę juostelę; grebėstams čerpiniam stogui - 50x50 mm tašeliai.
Apšiltinimas ir garso izoliacija
Mediniai namai pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, todėl perdangos šiltinimas dažnai nėra būtinas, tačiau norint papildomos šiluminės ar garso izoliacijos galima naudoti ekovatą arba kitą tinkamą medžiagą. Minimalus rekomenduojamas izoliacijos storis - 100 mm, bet galima užpildyti pilnai. Svarbu, kad perdanga skirtų dvi patalpas ir tarpai užpildytų garso izoliaciją, kad vaikščiojimo skleidžiamas triukšmas negalėtų atsiristi į viršutinį aukštą.
Dėl garso izoliacijos tarpaukštinėms perdangoms svarbių rodiklių: Rw (oro garso izoliacija) ir Lw (smūgio garso izoliacija). LR STR 2.01.07:2003 reglamentuoja garso klasės reikalavimus gyvenamiesiems pastatams: C ar aukštesnė oro garso klasė ir ne mažesnė nei E garso klasė projektavimo etape. Siūloma naudoti kompozitines konstrukcijas siekiant efektyvaus garso izoliacijos ir laikomosios galios derinio.
Perdangos tipai pagal paskirtį
- Medinės perdangos - dažniausiai naudojamos dėl paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių.
- Sijinės perdangos - dažnai pasirenkamos dėl lengvumo ir ekonomiškumo, jų pagrindas - medinės arba plieninės sijos; perduoda apkrovas į laikančias sienas.
- Kompozitinės (medis+betonas) perdangos - sprendimas, kai reikia didesnės laikomosios galios ir vieningos garso izoliacijos, metalinių jungčių dėka medinės sijos sutvirtinamos prie betono sluoksnio, suteikdamos synergiją.
Glaustai apie praktinį įrengimą
Norint įrengti saugiai, pažymėtina, kad būtina tiksliai apskaičiuoti apkrovas, įvertinti baldų, žmonių, įrangos svorį; dažnai perdangos klojimas reikalauja krano arba kitų mechanizmų, ypač monolitinių gelžbetoninių plokščių montavimui. Medinės perdangos gali būti pigesnės, tačiau turi būti tikslingai sumontuotos laikantis reikalavimų dėl tarpo tarp sijų (ne didesnis nei 600 mm) ir išlaikyti pakankamą tarpo atsvarą. OSB plokštės dažnai dedamos kaip grindų danga, 22 mm storio su atitinkamais pločių tarpikliais, o špirštais - sumontuojama kilnojama grindų sistema su aptvarais.
Taip pat svarbu naudoti tinkamus tvirtinimo elementus: vinys pakeičiamos į medvaržčius arba įpjautines vinis, kad perdanga neprasidurtų į riebius plokštės kraštus. Tarp sienos ir perdangos plokščių turi būti paliktas tarpas, o tarpai tarp OSB plokščių turi turėti 3 mm tarpus, o nuo sienų - 6-12 mm.
Dažniausios klaidos ir sprendimai
- Nereikalingas perdangos šiltinimas, kai įrengiamas gerai ventiliuojamas palėpės ar mansardos sprendimas; tačiau dėl garso izoliacijos galima naudoti ekovatą ar pan.
- Pataikant per didelį tarpsnį tarp sijų - gali atsirasti girgždėjimas; sprendimas - sumažinti tarpus, įrengti seserinę lentą.
- Netinkama ankeravimo technika - būtina laikytis projekto reikalavimų ir naudoti atitinkamus ankerio tipus bei tvirtinimo medžiagas.
Specialūs pavyzdžiai ir patarimai
Žinome atvejus, kai Norvegijoje ir Švedijoje buvo įrengtos akustinės priešgaisrinės perdangos su papildomais sluoksniais, kai reikia didesnės garso izoliacijos ir atsparumo. Vienas iš sprendimų - tarp parketo ir OSB dedama plaukiojanti gipso kartono plokštė ir 2 cm kieta vata, o iš apačios - papildomas gipso kartono sluoksnis. Skirtingų tipų grindų dangos turi skirtingus svorius ir tvirtinimo reikalavimus, todėl rekomenduojama atidžiai rinktis pagal projekto poreikius.
