Seimo narys Algimantas Skardžius ir vėjo energetikos ryšiai su žemės nuoma Čiūtelių kaime

Automobilio garantinis aptarnavimas daugeliui vairuotojų siejasi su saugumu ir pasitikėjimu. Natūralu tikėtis, kad oficialiai atstovybei patikėta transporto priemonė bus profesionaliai patikrinta, suremontuota ir grąžinta tokios pačios būklės, kokios buvo perduota. Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Byloje vartotojas naują automobilį pristatė į oficialų servisą dėl garantinio stabdžių sistemos patikrinimo. Atliekant bandomąjį važiavimą gatvėje, serviso darbuotojas pateko į eismo įvykį, o automobilis buvo apgadintas. Vis dėlto teismas tokiai pozicijai nepritarė. „Jeigu automobilis turi gamyklinį ar kitą kokybės trūkumą, vartotojas gali naudotis garantijos suteikiamomis teisėmis. Tačiau jeigu automobilis buvo sugadintas jau po jo perdavimo pirkėjui - net ir garantinio aptarnavimo metu - vien garantijos taisyklės tokios situacijos nebereglamentuoja“, - sako M. Šioje byloje teismai nustatė, kad automobilis pirkėjui buvo perduotas tinkamos kokybės. Vėliau atsiradę pažeidimai nebuvo susiję su gamykliniu broku ar garantiniu defektu - juos sukėlė eismo įvykis, įvykęs dėl serviso darbuotojo veiksmų. Todėl toks ginčas, pasak M. Nors vartotojas šioje byloje nelaimėjo reikalavimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir susigrąžinti visą automobilio kainą, tai nereiškia, kad jis lieka be apsaugos. Servisas atsako už savo darbuotojų veiksmus, todėl tokiais atvejais can būti reiškiamas reikalavimas atlyginti patirtą žalą. „Teismas iš esmės pasakė, kad servisas negali išvengti atsakomybės. Tačiau ji kyla ne todėl, kad buvo pažeista garantija, o todėl, kad buvo padaryta žala svetimam turtui. Tokiais atvejais vartotojas turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo“, - komentuoja M. Baigys. Praktikoje tai gali apimti automobilio remonto išlaidas, prekinės vertės sumažėjimą, pakaitinio automobilio išlaidas ar kitus dėl įvykio patirtus nuostolius. Pasak M. Baigio, tokiose situacijose nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais patvirtinama, kad pretenzijų servisui nebeturima. „Jei tai yra žalos atlyginimo klausimas, vartotojas turi teisę reikalauti visiško savo nuostolių atlyginimo. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra reikšminga, nes primena, kad vien automobilio sugadinimo garantinio aptarnavimo metu faktas savaime nesuteikia pirkėjui teisės atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti visą už automobilį sumokėtą kainą. Kita vertus, tai nereiškia, kad vartotojas turi susitaikyti su bet kokiu serviso pasiūlymu. Patikėjęs automobilį profesionaliam paslaugos teikėjui, vartotojas turi pagrįstą lūkestį jį atgauti saugų, techniškai tvarkingą ir nepraradusį vertės dėl serviso veiksmų. Todėl serviso padaryta žala turi būti įvertinta realiai, o jos atlyginimas - pakankamas. „Tokiose situacijose svarbiausia ne emocinis sprendimas, o tiksliai pasirinktas teisinis kelias. Reikalavimas grąžinti visą automobilio kainą gali atrodyti logiškas vartotojui, tačiau teisiškai jis nebūtinai bus pagrįstas. Tuo tarpu tinkamai suformuluotas reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti gerokai efektyvesnis“, - apibendrina M.

1. Šioje istorijoje nagrinėjama situacija apie Seimo nario A. Skardžiaus susijungimą su vėjo jėgainių parkų plėtra ir žemės nuomos klausimais Čiūtelių kaime.
2. 1996-2005 metų laikotarpiu buvo vykdomi konkursai dėl prisijungimo prie valstybinio elektros tinklo ir didelių įsipareigojimų už elektrą mokėjimo užtikrinimo, kurie skatino vėjo jėgainių parkų atsiradimą šalyje, įskaitant Šilutės rajoną.
3. 2005-2007 metais Skardžių šeima įsigijo žemės sklypą Čiūtelių kaime ir jį išnuomojo įmonei Energijos versmė, kuriai vėliau buvo suteikta teisė statyti vėjo jėgaines.
4. Naujoji energija, paskirtis - įgyvendinti Čiūtelių kaime projektą, buvo įsteigta prieš konkursą, o jos steigėja - Nijolė Butovskienė ir Dainius Jurėnas.
5. LAIEA (Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija) veikė kaip lobistinė struktūra, padedanti įtvirtinti teisės aktus ir subalansuoti interesus tarp vėjo energetikos verslininkų ir valstybės, o A. Skardžius buvo jos valdybos narys ir prezidentas.
6. 2013 metais Čiūtelių kaime buvo įrengtas vėjo jėgainių parkas; bendrovė Naujoji energija priklauso pasikeitus teisiniams akcininkams, tačiau žemės nuoma išlieka vienu iš pagrindinių įstatymo faktorių.
7. Nuomos sumsos seka parodo, kad Skardžiaus šeima gauna 24 000 eurų per metus, o tai yra didesnė suma nei vidaus žemės savininkams, atsižvelgiant į augančią elektros supirkimo kainą.
8. Seimo Ekonomikos komitetas ir Energetikos komisija svarsto pakeitimus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, kurių tikslas - skaidri ir viešai konkurencinga jūrinio vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje.

1960-2000-ųjų politikos ir verslo rizikų analizė rodo, kad vėjo jėgainių parkų plėtra buvo glaudžiai susijusi su nuomos sutarčių sąlygomis ir žemės sklypų įsigijimu. Seimo narys A. Skardžius dalyvavo rengiant teisės aktus ir siūlymus, kurių tikslas - atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau tuo pačiu metu jo šeimos verslo interesai išlieka aktyvūs.

Taigi, klausimas apie interesų skaidrumą ir tinkamą teisinį reguliavimą lieka aktualus, kai politikai yra tiesiogiai susiję su verslininkais, kurie skatina ar remia ar dalyvauja atsinaujinančių išteklių energetikoje.

Teisiniai pagrindai ir šalies gairės

Teisinis kontekstas aiškiai rodo, kad žemės nuomos sandoriai ir su jais susijusios pajamos gali teikti politinį ir ekonominį priesinį interesą, kuris turi būti atskirtas nuo viešųjų sprendimų. LAIEA atstovauja interesams, kurie gali turėti įtakos įstatymų projektams, o tuo pačiu metu Seimo narys dalyvauja jų rengime ir teikia pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų.

Siekiama, kad valstybė įvertintų galimą poveikį aplinkai ir atliktų tyrimus prieš skelbiant konkursus Baltijos jūroje be išimčių teisių, kaip siūlė STT.

Priežastys ir pasekmės gyventojams

Gyventojai dažnai reikalauja sąžiningo terminių nuomos įkainių, todėl bendrovės, valdančios vėjo jėgaines, turi užtikrinti, kad gyventojai gaus adekvačią kompensaciją už nuomą. 15min duomenys rodo, kad kai kurie miestelio gyventojai gautų iki kelių tūkstančių eurų per metus už žemės sklypų nuomą, o Skardžių šeima gauna žymiai didesnę sumą, atsižvelgiant į elektros supirkimo kainos pokyčius.

Tokios situacijos kelia klausimus apie skaidrumą ir galimą interesų konfliktą, kai politikas dalyvauja sprendimų priėmime, kurie tiesiogiai paliečia jo šeimos finansinę naudą.

Ką reiškia praktikoje?

• Teisinė galimybė reikalauti žalos atlyginimo už serviso klaidas, kurios padaro žalą turtui, yra svarbesnė už galimą teisines priemones nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, kai pavojus kyla dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
• Vėjo jėgainių parkų plėtra Baltijos jūroje dabar integruojama per pataisas, kurios aiškiai reglamentuoja projektų teisinį pagrindą, įvertinimus ir viešą konkursą be išimčių teisių.
• Žemės nuomos sutartys tarp Seimo narių ir vėjo energetikos įmonių atspindi sudėtingą interesų tinklą, kurį būtina nuolat stebėti ir koreguoti siekiant viešumo ir teisinio lygiavertiškumo.

Tokio pobūdžio tyrimai rodo, kad politikų įsitraukimas į verslo sektorius gali turėti poveikį sprendimų priėmimui.

tags: #seimo #narys #algimantas #skardzius