Individualių namų savininkai ir (ar) valdytojai, kurie pasikeitė gyvenamųjų namų stogus ir turi sukaupę asbesto atliekų, gali kreiptis į savivaldybę su prašymu sutvarkyti asbesto atliekas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022-2023 m. laikotarpiu įgyvendino projektą „Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje namų ūkiuose susidariusių asbesto atliekų sutvarkymas“, kurio tikslas - surinkti, išvežti ir saugiai pašalinti asbesto atliekas. Projekto pabaiga reiškia, kad prašymai asbesto atliekų tvarkymui iš gyventojų nebepriimami.
Gyventojai prieš atliekų išvežimą turi tinkamai supakuoti asbesto atliekas: asbestinis šiferis turi būti sudėtas ant padėklų ir sandariai apvyniotas plastikine pakavimo plėvele; asbesto šiferio laužas turi būti supakuotas į sandarią plastikinę tarą ir sudėtas ant padėklų bei sandariai apvyniotas. Supakuotos atliekos turi būti padėtos taip, kad technika galėtų iškrauti/pakrauti krovinį. Plačiau apie projektą klaipėdiečiams buvo žinoma ir peržiūrėta informacijos apie finansavimą iš valstybės dotacijų, kuriomis buvo siekta užtikrinti saugų asbesto likvidavimą.
Kaunas kaip pavyzdys: šiemet startuoja nauja programa, skirta kompensuoti asbesto atliekų surinkimo, transportavimo ir saugaus šalinimo paslaugas. Spalio mėnesį Kaune pradėta įgyvendinti iniciatyva ir planuojama, kad valstybės lėšos padengtų kelių šimtų tonų asbesto atliekų išvežimą. Nedideliais kiekiais - ne daugiau kaip 10 šiferio lakštų arba 100 kg asbesto vienam asmeniui - atliekos priimamos didelių gabaritų surinkimo aikštelėse; didesniems kiekiams reikia kreiptis į seniūniją.
Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2019 m. vykdo aplinkosauginę akciją dėl nemokamo asbesto atliekų sutvarkymo: per metus iš biudžeto lėšų išvežta ir sutvarkyta virš 100 tūkst. asbesto atliekų; dalyvaujant projektuose panaudota apie 60 tūkst. eurų. Savivaldybė siūlo du paketus - vieną, kuriuo gyventojai gali gauti pažymą ir paties pristatyti atliekas į Lapių sąvartyną, bei kitą, kuriuo Kauno regiono atliekų tvarkymo centras jas saugiai utilizuoja. Ši paslaugų sutartis galioja iki 2025 ar 2026 metų, priklausomai nuo susitarimų.
Skuodo rajone, 2024 metais, buvo pradėta paraiškų priėmimo kampanija dėl kompensacijų asbesto atliekų sutvarkymui; iš valstybės biudžeto buvo skirta 200 tūkst. eurų, o vėliau papildomai - 100 tūkst. eurų iš Aplinkos ministerijos nepanaudotų lėšų. Gautos paraiškos registruotos eilės tvarka, rezervinis sąrašas sudaromas, o finansavimas teikiamas kelioms savivaldybėms.
Kalvarijos savivaldybė planuoja kompensuoti dalį asbesto atliekų tvarkymo išlaidų: atliekos turi būti pristatytos į didelių gabaritų surinkimo aikštelę Šilo gatvėje, Kušliškių kaime, Kalvarijos seniūnijoje. Asbestas yra pavojinga medžiaga, todėl atliekos turi būti perduodamos tvarkytojams tam skirtose aikštelėse; prašyme būtina nurodyti vardą, pavardę, telefono numerį, adresą ir atliekų kiekį tonomis.
Skuodo, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pavyzdžiai rodo, kad asbesto likvidavimas dažnai derinamas su valstybės ir savivaldybių finansine pagalba. Lietuvos miestų statybos istorijoje asbesto šiferis plačiai paplito sovietmečiu ir dabar kelia didelį sveikatos bei aplinkos pavojų: kalbama apie plaušelių į orą plitimą, o asbesto šalinimo programa vyksta jau dešimtetus metų.
Svarbu atkreipti dėmesį į teisinius niuansus: nemažai gyventojų klaidų pateikiant mokėjimo prašymus, deklaruojant tinkamas išlaidas ir įvykdant tinkamą atsiskaitymą su tiekėjais. Bankiniai pavedimai turi būti atliekami iš pareiškėjo sąskaitos; naudojant ŽŪMIS sistemą, reikia teisingai nurodyti išlaidas ir galimą paramos sumą. Taip pat svarbu nurodyti, kiek asbesto atliekų buvo tiksliai išvalyta, nes neatitikimai tarp realizuoto kiekio ir paraiškoje nurodyto kiekio gali stabdyti finansavimą.
Be valstybinės ar savivaldybės finansavimo, kai kurios savivaldybės siūlo gyventojams nemokamai naudotis licencijuotų įmonių paslaugomis: Kauno mieste gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų paketų - supirkti asbesto atliekas patiems arba naudotis „Kauno švaros“ paslaugomis, kai gyventojas guli pažymą seniūnijai ir gali pristatyti atliekas į Lapių sąvartyną. Sutartis galioja iki 2025-2026 metų laikotarpiui, o Kauno ribos apima miesto teritoriją.
- Darbo eiga: į seniūniją kreiptis dėl pažymos; su pažyma asbesto atliekas pristatyti į Lapių sąvartyną; VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras jas nemokamai utilizuoja.
- Kainodara: didžiųjų atliekų kainos Lietuvoje gali būti fiksuotos - pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse asbesto surinkimo įkainis gali būti apie 0,17 Eur už kilogramą; tikslūs įkainiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.
- Procesas: paraiškos generuojamos ir tikrinamos, atsiskaitymai vykdomi per finansų įstaigas, o svarbiausia - laikytis teisės aktų apie pavojingų atliekų tvarkymą.
Geografinė įvairovė Lietuvoje rodo, kad asbesto šiferio likvidavimas yra aktualus didžiosiose ir mažesniuose miestuose: Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Skuodas, Kalvarija ir kt. ŽMonėms svarbu planuoti išlaidas, kreiptis į savivaldybes, gauti reikalingas pažymas ir naudoti licencijuotas įmones, kad asbesto šalinimas vyktų saugiai, teisėtai ir be papildomų finansinių sunkumų.
Vidaus politikoje ir aplinkosaugos kontekste svarbiausia - informuoti gyventojus apie galimybes gauti kompensacijas ar nemokamas paslaugas, sudaryti aiškius reikalavimus supakavimui ir pristatymui į specialias aikšteles, taip pat užtikrinti, kad atliekos būtų tinkamai perdirbamos ar utilizuojamos, siekiant sumažinti sveikatai kenksmingų plaukams kilusias rizikas.
Apibendrintas rezultatų vaizdas rodo, kad savivaldybių iniciatyvos padeda sumažinti poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, tačiau proceso sėkmė priklauso nuo gyventojų sąmoningumo ir teisingo paraiškų bei įmokų tvarkymo. Šalies mastu svarbu tęsti ir plėsti finansavimą asbesto šiferio atliekų surinkimui, transportavimui ir šalinimui, užtikrinant, kad kiekvienas gyventojas galėtų be tarifu prisidėti prie švarios ir saugios aplinkos.
Ekspertų įžvalgos apie teisinius ir finansinius aspektus
Asbesto atliekos Lietuvoje - pavojingosios medžiagos, kurioms reikia ypatingos priežiūros ir reguliavimo. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje dar yra beveik 90 tūkst. pastatų su šiferio stogais, o programos kompensavimas vyksta jau dešimtmečiu. NMA duomenimis, paraiškų skaičius kartais viršija skirtas lėšas, todėl svarbu tinkamai planuoti biudžetus, užtikrinti atsiskaitymą ir laikytis nurodytų procedūrų.
Taip pat svarbu, kad gyventojai žinotų, jog asbesto atliekos turi būti pristatomos per tam skirtas aikšteles ir laikantis įstatymų, o už jų šalinimą atsako savivaldybė arba licencijuotos įmonės. Nedelsiant būtina informuoti gyventojus apie galimybes dalyvauti programose, kurios padeda lengviau įgyvendinti šias svarbias aplinkosaugos iniciatyvas.
tags: #savivaldybe #kompensuoja #islaidas #uz #asbestinio #siferio