Medžio rūšis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių medienos ir viso miško vertę, todėl ją verta suprasti kiekvienam savininkui. Skirtingos medienos rūšys turi labai skirtingą vertę, priklausomai nuo jų savybių, paklausos rinkoje ir panaudojimo galimybių. Rūšis yra vienas iš kelių vertę lemiančių veiksnių - apie visus juos skaitykite tekste nuo ko priklauso miško kaina. Lietuvos miškuose auga įvairios medžių rūšys, ir kiekviena turi savo vertę bei panaudojimą. Suprasti, kuri rūšis kiek verta, naudinga vertinant savo mišką - tai padeda įsivaizduoti, ko tikėtis.
Spygliuočiai ir jų vertė
Spygliuočiai (pušis, eglė) yra pagrindinė komercinė mediena Lietuvoje ir sudaro didelę dalį šalies miškų bei jų vertės. Pušis - viena vertingiausių ir paklausiausių rūšių. Eglė - taip pat labai paklausi statybinė mediena. Brandus pušynas ar eglynas dažnai yra vertingiausias miškas, nes jame daug paklausios spygliuočių medienos. Verta paminėti, kad pušis ir eglė, nors abi spygliuočiai, turi šiek tiek skirtingas savybes ir panaudojimą. Pušies mediena vertinama dėl tvirtumo ir universalumo, plačiai naudojama statyboje ir balduose. Eglės mediena lengvesnė ir šviesesnė, taip pat labai populiari statyboje, ypač konstrukcinei medienai ir apdailai. Abi rūšys Lietuvoje yra pagrindinė komercinė mediena, todėl miškas, kuriame vyrauja pušys ar eglės, paprastai yra geros vertės.
Ąžuolas - viena brangiausių medienos rūšių. Ąžuolo atvejis ypač įdomus. Kokybiškas, brandus ąžuolas gali būti vienas vertingiausių medienos šaltinių, nes jo mediena labai paklausi aukštos kokybės baldams, parketui ir apdailai. Tačiau ąžuolas auga lėtai ir Lietuvoje jo santykinai nedaug, todėl ąžuolynai yra retesni ir vertinami individualiai. Beržas - užima tarpinę poziciją. Tai nereiškia, kad minkštųjų lapuočių miškas bevertis - jis vis tiek turi vertę, tik mažesnę nei spygliuočių ar ąžuolo. Beržas nusipelno atskiro dėmesio. Tai dažniausias lapuotis Lietuvos miškuose, ir kokybiškas beržas turi gana gerą paklausą - jis naudojamas faneros, baldų gamybai, o beržo malkos itin vertinamos kaip kuras. Todėl beržynas, ypač kokybiškas, nėra mažavertis, nors ir nepasiekia spygliuočių ar ąžuolo kainų.
Lietuviškų medžių palyginimas: tankis, kietumas ir panaudojimas
Medienos rūšies vertę lemia jos fizinės savybės ir paklausa rinkoje. Spygliuočiai (pušis, eglė) paklausūs dėl plataus panaudojimo statyboje ir stabilaus poreikio. Svarbu suprasti, kad rūšis veikia vertę kartu su kitais veiksniais - amžiumi, kokybe, tūriu. Brandus, kokybiškas pušynas vertingesnis nei jaunas ar prastas; tas pats galioja visoms rūšims. Pateiksime praktinį pavyzdį, kad būtų aiškiau. Tarkime, turite du vienodo dydžio brandžius miškus. Viename vyrauja pušys, kitame - drebulės. Nors abu brandūs ir vienodo ploto, pušynas bus reikšmingai vertingesnis, nes pušies mediena paklausa ir kaina didesnė. Ši hierarchija yra orientacinė - konkretaus medyno vertę visada lemia ne tik rūšis, bet ir amžius, kokybė bei tūris. Vis dėlto ji padeda suprasti, kodėl vieni miškai vertingesni už kitus.
Daugelis Lietuvos miškų yra mišrūs - juose auga kelių rūšių medžiai. Tokio miško vertę lemia rūšių derinys: kuo daugiau vertingų spygliuočių ar ąžuolo, tuo vertingesnis miškas. Vertinant mišrų mišką, atsižvelgiama į kiekvienos rūšies kiekį ir vertę. Būtent todėl tikslų vaizdą duoda tik konkretaus medyno įvertinimas, atsižvelgiantis į visą rūšių sudėtį. Mišrūs medynai turi ir privalumų - jie dažnai atsparesni ligoms bei vėjavartoms, o įvairovė gali būti naudinga ekologiškai.
Vertės požiūriu svarbiausia, kokia dalis tenka vertingoms rūšims. Pavyzdžiui, mišrus medynas, kuriame 70 procentų pušų ir 30 procentų beržų, bus vertingesnis nei toks, kuriame vyrauja drebulės. Medžių rūšis stipriai veikia medienos ir miško vertę. Vertingiausi paprastai yra kokybiškas ąžuolas ir spygliuočiai (pušis, eglė), kurie sudaro didelę dalį Lietuvos miškų vertės. Minkštieji lapuočiai (drebulė, alksnis) vertinami mažiau, o beržas užima tarpinę poziciją. Praktinė išvada savininkui paprasta: žinoti, kokios rūšys auga Jūsų miške, naudinga, nes tai duoda apytikslį supratimą apie vertę. Tačiau neverta patiems bandyti tiksliai apskaičiuoti - rūšis yra tik vienas iš veiksnių, ir tikslų rezultatą duoda tik profesionalus miško vertinimas, atsižvelgiantis į visą medyno sudėtį, amžių ir kokybę. UAB „Miškų darbai“ įvertins Jūsų miško medieną pagal visas augančias rūšis ir aktualias kainas - nemokamai. Pateikite užklausą ir sužinokite realią vertę.
Drėgmė, džiovinimas ir svorių skaičiavimas
Sluoksniuotai klijuota mediena (klijuotos medienos konstrukcijos) gaminama iš techniškai džiovintos, dažniausiai 12 % drėgnumo medienos. Prireikus, sluoksniuotai klijuotos medienos konstrukcijas nesudėtinga apdirbti, panaudojant įvairias technologijas. Medienos drėgnumas nustatomas pagal jos laikymo sąlygas. Po metų laikymo sandėlyje, kur visiškai nepatenka krituliai (lietus, sniegas, rūkas) ir purslų vanduo, medis išdžiūsta vidutiniškai iki 21%. Norėdami sumažinti drėgmės procentą iki minimumo 17%, sukurkite sausą ir karštą aplinką. Angare su plieninėmis sienomis ir stogu vasaros karštyje temperatūra siekia +55, o tai pagreitina džiūvimą, o žiemą Rusijos sąlygomis sandėlyje papildomai palaikoma padidinta temperatūra. Ant tarpiklių dedamos lentos ir sijos, susidariusiuose plyšiuose vaikšto oras. Silikagelis gali būti naudojamas drėgmei sugerti; siekiant maksimaliai padidinti sausiklių efektyvumą, sandėlis po vėdinimo sandariai uždaromas. Neapdorotoje medienoje yra 24-45% drėgmės. Jis džiovinamas nuo pjovimo momento iki subalansuotos (natūralios drėgmės) būsenos. Tačiau šlapiame (šviežiai nupjautame) gali būti iki pusės vandens. Norint kokybiškai išdžiovinti, saugojimas gali užtrukti iki metų.
Kubinis svoris ir jo svarba projektuose. Kubinis svoris ir jo reikšmė: bendra užsakovo krovinio masė yra kiekvienos rietuvės svoris, padaugintas iš vienetų. Kubinių metrų medienos masė yra antraeilis veiksnys vartotojui; didžiausią svarbą turi faktiniai kubiniai metrai, paimti iš sandėlio po užsakymo apmokėjimo. Tačiau vadybininkui ir pristatymą atliekančiam vairuotojui svarbus bendras svoris: kuo daugiau kubelių medienos užsako klientas, tuo didesnės sunkvežimio degalų sąnaudos. Šviežiai pjautos medienos tankis, pavyzdžiui, maumedžio, yra apie 830 kg/m3. Medinio elemento tūris, pavyzdžiui, 150x150x6000 (aukštis ir plotis lygūs, pjūvis kvadratinis) yra 0,135 kubo. Padauginus pasirinktos rūšies medienos tankį iš kubinių metrų, gauname svorį. Natūralus drėgnumas - džiovinimas ore, lygus drėgmei 19…23%. Po kameros džiovinimo tas pats kubinis metras lentos pašviesėja dar 50 kg: savitasis svoris bus tik 450 kg/m3. Skirtumas tarp neklijuotos ir klijuotos medienos yra sausų klijų likučių masė, kurios sluoksnis prasiskverbė į medieną. Nesunku suskaičiuoti, kad išleidęs 30 kg klijų ant beržo strypo, kurio kubinis metras ką tik išimtas iš džiovinimo kameros, išdžiovinus iki 20 kg, tapytojas pasieks apie 620 kg/m3.
Specialios klijuotos medienos savybės
Specialios klijuotos medienos sijų formos žymiai išplečia galimybes projektuojant ir statant pastato konstrukcijas ir leidžia rinktis optimalius sprendimus įvairių tipų pastatams. Klijuota sluoksninė mediena - tai obliuota džiovinta mediena, padengta klijų pagrindu, kuris neleidžia vandeniui prasiskverbti į medienos plaušą, todėl jis išsipučia. Medienos drėgnumas nustatomas pagal jos laikymo sąlygas. Po metų laikymo sandėlyje, kur visiškai nepatenka krituliai, medis išdžiūsta iki 21%. Ant tarpiklių dedamos lentos ir sijos, susidariusiuose plyšiuose vaikšto oras.
Rinkoje dominuojančių medienos rūšių charakteristikos
Pušies mediena pasižymi tankiu apie 490-520 kg/m³ ir Jankos kietumu apie 1990 N; ji populiariausia dėl prieinamumo, universalumo ir palankios kainos. Natūrali pušies mediena nėra itin atspari drėgmei, bet impregnuota pušis puikiai tinka lauko darbams. Eglės medienos tankis apie 430-470 kg/m³; lengvesnė už pušį, geresnės šilumos izoliacijos savybės. Spalva šviesesnė, raštas vienodesnis, o sakingumo lygis žemesnis. Ąžuolo mediena tankis 670-760 kg/m³, Jankos kietumas ~6000 N; laikomas aukso standartu grindų, laiptų, baldų ir durų gamyboje. Maumedžio mediena tankis 590-680 kg/m³, Jankos kietumas ~5200 N; kiečiausia Europos spygliuotė. Beržo medienos tankis apie 620-670 kg/m³; šviesus paviršius dažnai naudojamas fanerose, parkete ir moderniuose balduose. Uosio mediena apie 650-700 kg/m³; derina kietumą su lankstumu; gražus pluošto raštas. Juodalksnis - apie 490-530 kg/m³; rausva spalva ir lengvas apdirbimas. Liepa - Minkštesnė už alksnį; tradicinis drožėjų pasirinkimas. Natūraliai drėgmei atsparios rūšys: maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginio apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Pušis yra kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę ir tinka lauko konstrukcijoms. Eglė lengvesnė, šviesesnė, mažiau sakota, dėl to geriau izoliuoja šilumą. Panaudojimo sritys ir pasirinkimo gairės
Tinkamos medienos rūšies pasirinkimas lemia galutinį rezultatą, todėl verta pradėti nuo patikimos žaliavos. Nesvarbu, ar statote terasą, ar renkate medieną karkasui, „Medžio turas“ komanda padės išsirinkti optimalų sprendimą. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g.
Drėgmės valdymas ir praktiniai pavyzdžiai
Brėžiniuose užrašyti milimetrai turi būti išversti į metrus, kitaip rezultatas bus nepatikimas. Faktas tas, kad vienas kubinis metras strypų (pvz., 150x150x6000) gali būti apie 7 kopijos su likučiu. Tokiu atveju sausos akacijos svoris siekia apie 700 kg. Šviežiai pjautos medienos tankis priklauso nuo rūšies: maumedis apie 830 kg/m³, spygliuočiai apie 430-470 kg/m³ (eglė), o ąžuolo tankis yra itin didelis - 670-760 kg/m³. Natūralus drėgnumas Lietuvoje dažnai siekia 19-23%, o už džiovinimo proceso - sumažėjimą iki 17-21%. Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula). Tai pat būtų galima išskirti, kaip atskirą rūšį, tam tikros medienos sausuolius.
Todėl siūlome susipažinti su tam tikrais moksliniais skaičiais bei profesionalų komentarais ir pasirinkti tinkamiausią medieną savo svajonių būstui ar bet kuriam kitam statiniui iš rąstų. Sienojus ruošiamas iš aukščiau paminėtų medienos rūšių medžių kamieno, kurį sudaro - žievė (žiauberis), žievė (luobas), brazdas, medienos sluoksnis susidedantis iš balanos, branduolio bei šerdies. Optimalus rievės plotis: paprastosios pušies - 0,5-6 mm, eglės - 0,5-7 mm, uosio - daugiau nei 1 mm. Medienos spalva priklauso nuo klimato sąlygų, medžio amžiaus, augimo sąlygų bei laiko poveikio. Mediena medžiaga ne vienalytė, branduolys yra purus, tačiau labai bijo drėgmės, bet gerai laiko šilumą, o balana yra hidrofobiška ji mažiau atspari šalčiui. Pagrindinė, rąstiniams pastatams naudojamos statybinės medžiagos (rąstų), savybė yra medienos drėgnumas - medienoje esančio vandens (drėgmės) ir visiškai sausos medienos masių santykis, išreikštas procentais (vadinamu medienos drėgnium). Medienos drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro drėgnumo ir temperatūros. Mediena nustoja džiūti arba drėktis, kai nusistovi sorbcinė pusiausvyra. Augančiame medyje, drėgmė pasiskirsčiusi nevienodai. Skerspjūvyje spygliuočių balana yra 3-3,5 karto drėgnesnė už branduolį. Šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20%.
Gamyboje vartojamos trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti - transportinis drėgnis (20-22%), eksploatacinis drėgnis (medienos gaminio drėgnis eksploatacijos metu), gamybinis drėgnis (jis paprastai būna 1-2% mažesnis už eksploatacinį). Rąstiniams pastatams statyti rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20%. Drėgmė iš branduolio “išeina” per rąstų galus. Yra tokia nuomonė, kad drėgmė iš pačio rąsto greičiau pasišalina iš balaninės dalies. O norint, kad drėgmė greičiau išeitu iš branduolio, tam įtakos turi ir technologinė išdroža, kuri daroma šlapio rąsto (sienojaus) viršutinėje dalyje, nuo sąsparos iki sąsparos. Tokiu būdu toji išilginė išdroža turi įtakos ir mažesniam rąsto trūkinėjimui ir greitesniam drėgmės pasišalinimui iš rąsto branduolio.
Kaip žinome iš fizikų, skystis nepasiduoda gniuždymui. Keičiantis gniuždymo jėgai skysčio/drėgmės kiekis nemažėja. Kai iš balanos pasišalina drėgmė, balana pradeda trauktis, o branduolys, kuriame vis dar yra likusi drėgmė, nepasiduoda gniuždymui, to pasekoje balana pradeda trūkinėti. Tam reiškiniui suvienodint ir daroma ta pati išilginė išdroža. Svarbus dalykas yra medienos nuodžiūvis. Tai linijinių matmenų ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei. Jis prasideda tik nuo to momento, kai išgaruoja visa laisvoji drėgmė. Nuodžiūvis ne visada pastebimas ir vyksta tik išgarinant higroskopinę drėgmę, kai drėgnis tampa mažesnis negu 30%. Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir menkas, kartais ir visai nematomas - išilgai pluošto.
Medienos deformacijų tipai yra sraigtinis, išilginis, skersinis, kraštinis. Jeigu vertinti atsparumą deformacijom, patikimumą naudojant metalinius tvirtinimus, tai eglė niekuo nenusileidžia pušiai. Medienos tankis - tai kūno masės ir jo tūrio santykis. Buvo atliktas bandymas su skirtingomis pjautinės medienos rūšimis, kurių pusgaminiai buvo įkišti į žemę iki pusės. Po 8-ių metų tyrimo, 14 rūšių medieną suskirstė į keturias grupes. Patvariausias branduolys maumedžio - 9.1, ąžuolo - 5.2, uosio branduolys - 4.9. Vidutinis patvarumas yra europinio kenio, eglės ir buko bei kenio, eglės ir maumedžio balana - nuo 3.8 iki 3.1 balo. Mažas patvarumas nuo 2.5 iki 2, tai buko, ąžuolo, klevo ir beržo balana. Ir mažiausią patvarumo indeksą nuo 1.8 iki 1 parodė - centrinei beržo daliai, alksnio, subrendusiai pušiai bei alksnio, uosio ir liepos balana.
Medienos rūšys rąstiniam pastatui
Renkantis medienos rūšį rąstiniam pastatui, įvairių šalių meistrai, pritaikydami mokslinius skaičiavimus ir ilgametę patirtį, bando atsakyti į klausimą - kokia mediena yra tinkamiausia tokių statinių gamybai? Lietuvoje daugiausia statoma iš pušies ir eglės, taip pat yra nuomonė, kad pušis iš savęs yra “donoras”, o eglė ištraukia energiją. Pušis daugiau kvėpuoja dėl gero oro ir drėgmės pralaidumo bei atsparumo gniuždymui, o eglė dyla šiek tiek greičiau. Pušis lengvesnė nei kedras ar maumedis, bet turi geresnį mechaninį atsparumą. Eglė dažnai naudojama perdangos balkiams, sijoms, stogo ilginams ir kitoms konstrukcijoms.
Dėmesį verta skirti ir šilumos izoliacijai: natūralios pušies rąstų sienos turi aukštesnį šilumos pralaidumą, o eglės sienos - mažesnį. Palyginus kišeninį atsparumą drėgmei, kedras ir maumedis pasižymi itin aukštais rodikliais, todėl jų naudojimas lauko konstrukcijoms ir terasinėms lentoms yra populiarus. Kedrų mediena pasižymi ypatinga atsparumu drėgmei, mažu suspaudimo koeficientu ir mažomis deformacijomis, taip pat eteriniai kedro aliejai laikomi naudingi žmogaus organizmui.
Skirtingų rūšių tinkamumas priklauso nuo paskirties: ąžuolas, uosis ir bukas vertinami dėl kietumo ir pluošto raštų, todėl dažnai pasirenkami aukštos klasės baldų ir grindų gamybai. Pušis ir eglė dominuoja statybų sektoriuje dėl kainos ir pakankamo stiprumo, o lauko terasoms tinka maumedis arba termo mediena. Rinkdamiesi medieną, svarbu įvertinti ne tik rūšį, bet ir drėgmės režimą, laikymo sąlygas ir technologinį jos apdirbimą.
Praktinės įžvalgos savininkams
Antraštėje minėta išvada supaprastinta: žinoti, kokios rūšys auga Jūsų miške, naudinga, nes tai duoda apytikslį supratimą apie vertę. Tačiau tiksliai apskaičiuoti vertę gali tik profesionalus miško vertinimas, atsižvelgiantis į visą medyno sudėtį, amžių ir kokybę. UAB „Miškų darbai“ įvertins Jūsų miško medieną pagal visas augančias rūšis ir aktualias kainas - nemokamai. Pateikite užklausą ir sužinokite realią vertę.
- Spygliuočiai dažnai turi didesnę rinkos paklausą dėl universalumo.
- Kieti lapuočiai (ąžuolas, uosis, bukas) suteikia aukštą kokybę baldams ir grindims.
- Beržas turi tarpinę vertę ir yra dažnas Lietuvos miškuose.
Susisiekite su „Medžio turas“ komanda: +370 637 54567 arba Užupio g. santraukoje.