Samotine plyta murinimas: savybės, panaudojimas ir mūro technologijos

klausa Kaitrai atsparios šamotinės plytos gaminamos iš ugniai atsparaus molio. Plytos skirtos krosnių pakuroms, katilams ir kitam mūrui kur reikalingas didelis atsparumas aukštai temperatūrai. Šamotinės plytos kaisdamos plečiasi, tad mūrijant pakuras ar kitas kaistančias vietas būtina numatyti tarpelį plėtimuisi. Sujungimuose, kur medžiagos turi skirtingą plėtimosi koeficientą, rekomenduojame naudoti keramikinę vatą (4 pav.).

Šamotinės plytos - pagrindinės savybės. Atsparumas gniuždymui: >=20 N/mm; Spalva: Auksinė smėlio; Struktūra: Grūdėta; Svoris: 3,4 kg; Leistini nuokrypiai: ±3 mm ilgio, ±2 mm storio, ±2 mm pločio; Maksimalus plytų kiekis 100 vnt. Norint užsakyti didesnį kiekį, dedame 100 vnt. Plytų šilumos laidumas ir šiluminė talpa yra svarbūs parametrai, leidžiantys nustatyti medžiagos pasirinkimą gyvenamųjų pastatų statybai, išlaikant juose reikiamą šilumos lygį.

Šilumos laidumas ir šiluminė talpa. Šilumos laidumas yra procesas, vykstantis medžiagos viduje, kai šiluminė energija perduodama tarp dalelių ar molekulių. Energijos nuostoliai ir šilumos išsiskyrimas medžiagose atsiranda ne tik dėl šilumos perdavimo proceso, bet ir spinduliavimo metu. Kiekvienas pastato komponentas turi tam tikrą šilumos laidumo indeksą, gautą empiriškai laboratorijoje. Šilumos sklidimo procesas yra netolygus, todėl grafike atrodo kaip kreivė. Šilumos laidumas yra fizikinis dydis, kuris tradiciškai apibūdinamas koeficientu. Jei pažvelgsite į lentelę, galite lengvai pastebėti indikatoriaus priklausomybę nuo šios medžiagos eksploatavimo sąlygų.

Kaip rinktis šilumos izoliacijai. Kaip gairės, renkantis, lentelėje nurodomos trys sąlygos: įprasta - esant vidutinio klimato ir vidutinei oro drėgmei patalpoje, „sausa“ medžiagos būsena ir „šlapia“ - tai yra, veikiant oro sąlygomis su padidėjusiu drėgmės kiekiu. Nesunku pastebėti, kad daugumos medžiagų koeficientas didėja didėjant aplinkos drėgmei. „Sausa“ būsena nustatoma esant temperatūrai nuo 20 iki 50 laipsnių virš nulio. Paprastai statybai optimaliai tinka ypač porėtos struktūros stiklo vata, putplastis ir akytasis betonas.

Plytos klasifikacija ir jų savybės. Išskiriami šie plytų tipai: Raudona, klinkeris, silikatas, keramika, šamotinė plyta. Šiame straipsnyje ypatingai išryškinama šamoto plyta - degta molio blokas, kurio šilumos laidumas yra beveik toks pat kaip įprastos kietos molinės plytos. Židiniai ir krosnys dažnai mūryti iš šamoto plytų dėl jų didelio atsparumo karščiui ir ilgaamžiškumo. Tačiau jų kaina aukštesnė už įprastų molinių plytų, o matmenys gali būti skirtingi priklausomai nuo prekės ženklo (dažniausiai 23 x 11,4 x 6,5/5,5 cm).

Šamotinių plytų savybės ir jų kilmė. Šamotinės plytos - ugniai atsparios plytos, gaminamos iš specialaus molio, vadinamo šamotu. Šis molis prieš gamybą yra degamas labai aukštoje temperatūroje, o vėliau smulkinamas ir maišomas su kitomis medžiagomis. Tokia technologija suteikia plytoms ypatingą atsparumą karščiui ir staigiems temperatūros pokyčiams. Būtent dėl šių savybių jos tapo nepakeičiamos vietose, kur nuolat veikia liepsna ar labai aukšta temperatūra.

Kur naudojamos šamotinės plytos. Dažniausios sritys: krosnys ir židiniai, pirtys, lauko kepsninės ir rūkyklos, pramoniniai katilai ir degimo kamerų konstrukcijos. Jei krosnį planuojate kūrinti tik malkomis ir ne daugiau kaip du kartus per dieną, tokią krosnį galima mūryti paprastomis molio plytomis; tik jei planuojamas nuolatinis karštis ar dideli temperatūros svyravimai, derinimas su šamotu yra būtinas.

Derinimas su įprastomis plytomis ir tarpų plėtimasis. Svarbu žinoti, kad šamoto šiluminio plėtimosi koeficientas labai skiriasi nuo molinių plytų, todėl kai planuojama pakurą mūryti atskirai iš šamotinių plytų, o likusią krosnies konstrukciją - iš molinių plytų, reikia vengti tiesioginio šamoto mūro siūlių kontakto su molinėmis plytomis. Netolygiai išsiplėsdamos, šios medžiagos pažeis krosnies mūro vientisumą ir gali sukelti įtrūkimus. Taip pat svarbu atsižvelgti į skirtingus matmenis: šamoto plytų dydžiai gali būti 23 x 11,4 x 6,5/5,5 cm, priklausomai nuo prekės ženklo.

Laikymo ir mūro technologijos. Jei krosnis sumūryta vien iš šamoto plytų, šiluma pasiskirsto tolygiai visomis kryptimis ir patalpoje. Tačiau šamotas įkaista lėčiau už molinę plytą, o molis įkaista greičiau, todėl šamoto plytos turi būti naudojamos ten, kur reikia didelio atsparumo nuo ilgalaikio karščio ir staigių temperatūros pokyčių, pavyzdžiui pirtyse ir pramonės įrenginiuose. Jeigu krosnyje planuojamas mūrys tik iš molinių plytų ir tik trumpam laiko tarpsniui, šamotų naudojimas gali būti nereikšmingas.

Galinės rekomendacijos mūryti. Kai mūrymas atliekamas, svarbu naudoti specialų karščiui atsparų skiedinį. Dažna klaida - naudoti įprastą mūro skiedinį visam mūro ribojimui. Netinkamas skiedinys ar tarpai plėtimuisi gali sumažinti šamotinių plytų efektyvumą. Taip pat svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl šamoto plytų ir molinių plytų derinimo, siekiant išvengti apkrovos netolygumo ir įtrūkimų šalinant tarpus.

Rišimo įvairovė ir mūro technika. Plytų mūro formavimas susideda iš trijų etapų: skiedinio dengimas, plytos padėjimas, ir tolygus skiedinio pasiskirstymas po plyta. Mūro storis priklauso nuo rišimo varianto: „pusę plytos“, „viena plyta“ ar „pusantros plytos“. Pirmasis rišimo būdas užtikrina didžiausią apatinį siūlių uždengimą, antrasis - simetrišką ¼ ilgio perdengimą, trečiasis - asimetrišką ¼ perdengimą. Sienų sankirtose rekomenduojama pradėti „sausą rišimą“, o tada pereiti prie rišimo su skiediniu. Taip pat svarbu pradėti mūryti kampuose, iš karto įžeminti žymeklius, užtvirtinti virvę 2-3 mm nuo mūro krašto, bei laikytis siūlių dydžio tarp 8-12 mm.

Rišimo įvairove kampuose ir stulpelių mūro. Kampų rišimas rodo, kaip plytos išsidėsto kampuose, o mūro „stulpeliais“ naudojamas nedidelėse statybinėse konstrukcijose: sandėliukuose, vasaros virtuvėse ar ūkiniuose pastatuose. Pirmiausia įmanoma suformuoti 2-4 plytų aukščio mūrą, tada tęsti nauju kampu. Taikant trumpesnį rišimą, būtina kontroliuoti tiesumą ir laiką, o vėliau pereiti į kitą kampą. Iliustracijos rodo skirtingų rišimo eilų storio variantus ir kampų mūro schemas.

Kodėl kai kuriose vietose mūriama šamoto plytomis? Šamoto plytos turi gelsvą ar šviesiai rudą atspalvį ir atsparios aukštai temperatūrai bei nuolatinėms degimo sąlygoms. Jei krosnies pakura nuolatos kūrenama anglimis, būtina naudoti šamoto plytas, o planuojant kūrenimą tik malkomis - tinka ir įprastos molinės plytos. Tačiau šamoto plytos yra brangesnės, o kitos krosnies dalys, esančios tolimoje nuo pakuros, įkaista mažiau. Taip pat svarbu vengti tiesioginio šamoto plytų siūlių kontakto su molinėmis plytomis dėl skirtingų plėtimosi koeficientų.

Teoriniai ir praktiniai matmenų apsvarstymai. Į šiuos matmenis reikia atsižvelgti, kai planuojama pakurą mūryti atskirai iš šamotinių plytų, o likusią krosnies konstrukciją - iš molinių plytų. Jei krosnį planuojama kūrenti tik malkomis ir ne daugiau kaip du kartus per dieną, galima naudoti molines plytas, kai tarpai tarp plytų užpildomi skiediniu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šamotas įkaista lėčiau už molinę plytą, o molis - greičiau, todėl šamotas rekomenduojamas ten, kur reikalingas didelis atsparumas ilgiems karščio periodams.

Teorinės žinios apie medžiagų atsparumą šalčiui ir lyginamasis kontekstas

Šamotinės plytos naudojamos ten, kur įprastos plytos prarastų savybes eksploatuojant aukštą temperatūrą. Pažymėtina, kad priešingai nei kai kurios medžiagos, plytos užtikrina ilgaamžiškumą, o jų šilumos laidumas leidžia stabiliai palaikyti šiluminį balansą pastate. Tarp kitų statybinių medžiagų porėtos struktūros dažnai turi geresnį šilumos sulaikymą, o šilta keramika - aukštesnius šilumos laidumo koeficientus.

Skirtumai tarp plytų tipų diagramose. Lentelėje matyti, kad klinkeris turi aukštesnį šilumos laidumo koeficientą (iki ~0,9 W/m·K), silikatas (~0,8 W/m·K), keramika (~0,45-0,75 W/m·K), o šamotinių plytų koeficientas dažnai priklauso nuo poringumo (0,3-0,4) ir porėtų konstrukcijų (apie 0,22). Porėtos plytos, šilta keramika ir blokeliai gali užtikrinti gerą šilumos išsaugojimą, tačiau šilta keramika ir porėtos plytos dažnai yra brangūs ir trapūs pasirinkimai, todėl jų taikymas priklauso nuo projektinių poreikių.

Pramoninis ir namų statybas atskiriantys bruožai. Mediniai pastatai turi žemą šiluminę talpą ir gali būti pažeidžiami drėgmės bei ugnies, todėl plytos dažnai laikomos tvirtesne pasirinkimo alternatyva. Kita vertus, išskirtinai šilta keramika ir porėtos plytos gali konkuruoti su mediena dėl šilumos išsaugojimo, tačiau kainuoja daugiau ir yra trapios.

Rišimo ir mūro praktika: santrauka

Šamotinių plytų naudojimas priklauso nuo to, ar mūro konstrukcija turi atlaikyti itin aukštą temperatūrą. Jei planuojama nuolatinė ir intensyvi ugnis, šamotines plytas naudoti būtina. Jei ne, užtenka molinių plytų, ypač kai mūro konstrukcija nėra veikiama didelių temperatūros svyravimų. Svarbu užtikrinti tarpus tarp plytų plėtimosi, naudoti tinkamą skiedinį ir laikytis gamintojo rekomendacijų dėl derinimo su kitomis plytų rūšimis. Taip pat būtina įgyvendinti teisingą rišimą, kampų formavimą ir sienų sankirtas su vidinėmis sienomis.

Netinkamai parinktos plytos gali greitai suskilti ar net pradėti kelti pavojų. Todėl svarbu įvertinti, ar šamotinių plytų naudojimas yra būtinas konkrečiame projekte, ir atsižvelgti į ilgaamžiškumo, saugumo bei ekonominius aspektus. Vis dėlto šamotinių plytų pritaikymas - tai būtinas sprendimas ten, kur atsparumas aukštai temperatūrai ir ilgaamžiškumas yra prioritetai.

tags: #samotine #plyta #murinimas