Rusio grindų betonavimo technologija ir eiga: detalėmis iki ilgaamžių ir lygumo

Grindų betonavimas yra paprasčiausias būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu.

Straipsnyje apžvelgiama, kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis, taip pat kaip atliekama pramoninių grindų betonavimas su aukščiausiais reikalavimais. Privataus namo grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu, tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Tačiau betono džiūvimo laikotarpis ir drėgmės pasišalinimas iš patalpų gali būti ilgesni.

Grindų pagrindas ir ruošos darbai

Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis grintas pašalinamas, pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis, jis tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginamas. Geotekstilė gali būti klotoma ant žvyro, kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas; jeigu drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę (dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė).

Ant gruntinio pagrindo pravedama inžinerija - kanalizacija, vandentiekis ir elektros instaliacija pravedama po sutankintu žvyro sluoksniu. Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės, o ant jų - armavimo tinklas arba formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo. Vamzdeliai klojami spiralės ar gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai 10-20 cm. Kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorius, kurie jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - apie 1,5 karto didesniu slėgiu nei naudojamas eksploatacijoje.

Šilumos izoliacija ir armavimas

Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Po betonavimo reikalingas apie 4 savaičių natūralus džiūvimo laikotarpis. Grindys dažniausiai šiltinamos EPS 70 putplasčiu, jo pakanka buitinėms grindims. Ant polistireninio putplasčio dedama armatūra: metalinė, stiklo pluošto ar kompozicinė. Fibro pluoštas naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis (iki 5-6 cm storio) - jis tolygiai pasiskirsto ir sumažina mikroįtrūkimų riziką.

Pramoninėms grindims standartinis užpildas - smėlis ir žvyras. Grundinis atsparumas ir šilumos laidumas užtikrinamas armatūros tinkleliu arba fibros pluoštu. Pagrindinis tikslas - išvengti įtrūkimų ir užtikrinti ilgaamžę konstrukciją.

Galinė grindų danga po betonavimo

Ant išbetonuotų grindų galima montuoti įvairias dangas: vinilinę, laminatą, parketą, kiliminę dangą ir kt. Vinilas ypač jautrus pagrindo nelygumams, todėl prieš klijuojant reikia užtikrinti visiškai lygų paviršių. Laminatas taip pat turi būti parenkamas šildomoms grindims, kai yra vamzdinis šildymas. Jei šildymas yra infraraudonųjų spindulių plėvele, galima kloti laminatą ar vinilą, priklausomai nuo dangos tolerancijos šildymui. Parketą rekomenduojama rinktis su paklotu arba klijuojant tiesiai ant betono, o daugiasluoksės parketlentes - dėl mažesnės jautrumo temperatūrų svyravimams.

Grindų betonavimo kaina ir veiksniai, lemiantys ją

Grindų betonavimo kaina susideda iš daugybės sudedamųjų dalių: atvežimo į objektą, arimo, vibravimo įrangos nuomos, žvyro lyginimo, šaltinimo ar šildymo įrengimo. Taip pat kainos priklauso nuo pagrindo paruošimo sudėtingumo, šiltinimo sluoksnio storio, armavimo tipo ir darbo jėgos. Žiemos sezonas didina riziką ir kainą - būtina palaikyti tam tikrą temperatūrą, naudoti šildytuvus, o medžiagos dažnai kainuoja daugiau dėl sezoniškumo. Taip pat kainą gali įtakoti plotas, sluoksnio storis, taikomos technologijos ir reikalavimai dėl kompensacinių siūlių.

Įprasti grindų sluoksnio storis skaičiuojamas pagal paskirtį: gyvenamieji pastatai - 100-120 mm su armavimu; pramonės grindys su nedidelėmis apkrovomis - 150-180 mm su fibra ar armatu; sandėliai su sunkvežimiais - 180-250 mm; dideliems apkrovoms - 250-400 mm. Tačiau galutinė kaina visada nustatoma individualiai po objekto įvertinimo.

Pramoninės grindys: projektavimas ir technologijos

Pramoninių grindų projektavimas prasideda nuo objekto charakteristikų analizės, geologinių tyrimų ir apkrovų modeliavimo. Svarbu nustatyti viršutinio sluoksnio storį, naudotinos medžiagos, betono sudėtį ir visą konstrukciją. Be tinkamo projekto gali atsirasti įdubimai, plyšiai ar įtrūkimai. Kokybė priklauso nuo projekto, betono sudėties ir gydymo proceso.

Pramoninių grindų projektą sudaro skaičiuojamoji dalis, darbo brėžiniai, pagrindiniai technologiniai pagrindai, naudojamos medžiagos, darbų technologija ir kokybės kontrolės priemonės. Pasak Grinduva įmonės atstovų, bendradarbiaujama su projektuotojais siekiant užtikrinti techninę reikiamą kokybę ir terminus. Gamyboje naudojamas prekinis betoną, dažniausiai C25/30 klasė; lauke - C30/37. Betono tiekimas vyksta siurbliu arba klotuvu į darbo zoną, o paviršius tvirtinamas lazerinėmis lyginimo mašinomis.

Betono priedai ir armavimas

Betono priedai apima plastifikatorius ir superplastikatorius, orą siurbiantys priedai, lėtiklius, greitiklius, putokšlius. Plastifikatoriai sumažina vandens kiekį 5%, o superplastikatoriai - iki 12%, taip pagerinant ritinį darbą ir slankumą. Orą siurbiantys priedai reguliuoja porėtumą bei didina atsparumą šalčiui. Fibra (polipropileno arba plieninė) naudojama siekiant didesnės laikančiosios jėgos ir greitesnio darbo tempo. Fibros tipas parenkamas pagal projekto reikalavimus: plieninė armatūra ir polipropileno fibra yra dažniausiai naudojamos, o pluoštų kiekis nustatomas pagal sluoksnio storį ir apkrovą.

Betono armavimas gali būti tinklelis iš metalo ar stiklo pluošto, o fibros suteikia papildomą stiprumą ir mikroįtrūkimų kontrolę. Tinklas dažnai surišamas viela 150x150 mm arba 100x100 mm langų. Fibros naudojimas leidžia greičiau dirbti ir sumažina kaštus, tačiau kai kuriose konstrukcijose būtina naudoti kelių sluoksnių armatūrą.

Pagrindas ir hidroizoliacija grindų betonavimui

Grunto pagrindą paruošimas yra esminis. Jei grindys ant grunto, reikia tiksliai įvertinti gruntą, išvalyti plotą, ištikslinti aukščius lazerinėmis priemonėmis. Viršutinį dirvos sluoksnį iškasa silpnu asmenimis plotus, užpila smėliu, žvyru ar skalda ir sutankina. Įrenginėjama hidroizoliacija - hidroizoliacinė plėvelė 120-200 mikronų, kurios sujungimai turi būti perdengti. Jei yra tikslus betono sluoksnis - tai turi užtikrinti, kad vanduo neperlektų į viršutinį sluoksnį.

Laikikliai, klojimas, džiovinimas ir apdaila

Klojant grindis, tinklai judami ant atramų, armatūra turi būti iškelta nuo paviršiaus. Prieš pilant betono sluoksnį, pirmiausia išdėstoma perimetro brėžinį ir formuojami išlyginimo zonų aukščiai. Betoną pilama nuo patalpos kraštų, su formomis, lyginama lygintojais, o po to darbininkai užtrinami. Po pirmojo išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Jeigu įrengiamas antras sluoksnis - tai daroma tik iki pirmojo sluoksnio rišimosi pradžios. Deformacinių siūlių įpjovimą atlieka pjovimo diskas, o vėliau siūlės užpildomos hermetiku.

Tinkama temperatūra ir drėgmė yra itin svarbios sąlygos, nes betonas džiūsta lėčiau esant žemai temperatūrai, o šiluma gali sukelti ankstyvą džiūvimą. Žiemą būtina užtikrinti ne mažesnę kaip +5 °C temperatūrą, o idealu - +10 °C. Džiūvimas užtrunka kelias savaites: apie 4 savaites iki sezono užbaigimo, o uždaros patalpos gali būti uždarytos keletą savaičių.

Dažniausiai naudojamos medžiagos ir jų poveikis grindims

  • Smėlis ir žvyras - pagrindiniai užpildai, kurių kokybė lemia sukietėjusio betono savybes. Rekomenduojama naudoti plaunamą smėlį dėl geresnio sukibimo ir paviršiaus tvirtumo.
  • Cementas - pagrindinis rišiklis. Priklausomai nuo klasės ir mišinio - nustatoma tvirtumas ir kvėpavimo savybės.
  • Fibra - pluoštas, kuris sumažina mikroįtrūkimų atsiradimą ir pagerina paviršiaus vientisumą.
  • Plastifikatoriai ir superplastikatoriai - pagerina mišinio slankumą ir dar labiau mažina vandens poreikį, užtikrina geresnę darbo konsistenciją.
  • Oro siurbiantys priedai - reguliuoja porėtumą, didina atsparumą šalčiui ir cheminiams poveikiams.
  • Skystieji kietikliai - užpildo poras, sukelia kristalų formavimąsi, sumažina drėgmės įgeriamumą ir užtikrina lengvą valymą.

Rekomendacijos ir praktiniai patarimai

  1. Pradedant betonavimą, nustatykite klasę: namams - C20/25 ar didesnė, o pramonei - atsižvelgiant į apkrovas.
  2. Patikrinkite pagrindą ir įvertinkite gruntinę bei inžinerinę įrangą prieš pradedant darbus.
  3. Nustatykite kompiuterinį planą, projektą ir jo laikymąsi, kad vistiek būtų išvengta deformacijų ir įtrūkimų.
  4. Atlikite tankinimą teisingu įrankiu ir teisingu greičiu. Po to užtrinkite paviršių glotninimu.
  5. Laikykitės optimalaus vandens cemento santykio, naudokitės šlapiais ir sausais danga sluoksniais, priklausomai nuo projekto.
  6. Užtikrinkite tinkamą džiūvimą: uždėkite drėgną plėvelę ar audeklą ir palaikykite reikiamą drėgmę visą laiką (šio laikotarpio metu galima vaikščioti tik ribotai).
  7. Baigus džiūvimą, klijuokite grindų dangas. Vinilas reikalauja lygios, švarios paviršiaus; laminatas - šildomoms grindims tinkamas su šilumos laidų paklotu; parketui - daugiasluoksė paviršiaus sistemos.

Dirbanti ekspertų patirtis ir praktika

Pramoninių grindų projektavimas ir įrengimas prasideda nuo projekto ir kyla į meniu - „protas, technologija ir medžiagos“‑ pagrindinė sistema, kuri užtikrina kokybę. Grinduva patirties vadovas pabrėžia: „Betonas yra medžiaga, kuri nemėgsta skubos. Mes pajėgūs per pamainą išbetonuoti iki 1500 kvadratinių metrų plotą.“ Per 27 darbo metus įmonė turi patikimą tiekėjų tinklą, o daugelis darbuotojų dirba 10-20 metų, net išmokti dirbti užsienyje (Čekijoje, Vokietijoje, Anglijoje).

Pramoninės grindys dažnai liejamos su gamykloje paruoštu betonų mišiniu - C25/30 ar C30/37 klasės, priklausomai nuo aplinkos ir eksploatacijos sąlygų. Šioms grindims taikomi griežtesni reikalavimai: didelės taškinės apkrovos, judėjimas su transportu, ilgaamžiškumas be įtrūkimų. Daugelyje projektų naudojama pluošto armavimo sistema - fibros pluoštai pagerina atsparumą smūgiams ir tirpių junginių poveikiui.

Dažnai užduodami klausimai

  • Ar užtikrinate reikiamas medžiagas betonavimo darbams? Taip, tiekiame visas būtinas medžiagas ir užtikriname jų kokybę bei tinkamą matmenį. Mūsų tikslas - garantuoti kokybę ir sutaupyti laiką bei resursus.
  • Kokio storio turi būti betono sluoksnis? Dažnai taikomas 7 cm sluoksnis patalpoms, o dideliems apkrovoms - storesnis sluoksnis. Tačiau galutinis storis nustatomas pagal projekto reikalavimus ir pastato paskirtį.
  • Ką daryti, kai darbas vyksta žiemą? Reikia užtikrinti temperatūrą ne žemesnę kaip +5 °C, o idealu - +10 °C ar aukštesnę; naudojami šildytuvai, drėgmės išlaikymo priemonės, o kai kurios medžiagos gali būti švelniai brangesnės dėl sezono.
Infografika: Grindų betonavimo technologijos grandinės schema

Kaip paruošti, glaistyti ir poliruoti betoną

tags: #rusio #grindu #betonavimas