Nuo 2021 iki 2024 metų Europos Sąjungos eksportas į Rusiją susitraukė 65 proc., o importas - 78 proc., rodo Eurostato duomenys. Lietuvos prekyba su 2022 m. karą Ukrainoje pradėjusia šalimi mažėjo dar labiau. Palyginti 2021 ir 2024 metus, nominaliai eksportas į Rusiją labiausiai sumažėjo Maltoje (-100 proc.), Liuksemburge (-97 proc.), Suomijoje (-91 proc.), Danijoje (-83 proc.) ir Čekijoje (-82,7 proc.).
Tiesa, remiantis duomenimis, trys ES šalys eksportą į Rusiją buvo išauginusios. Banko „Citadele“ ekonomistas A. teigė, kad „į šiuos duomenis patenka ir infliacija, o nuo 2021 iki 2024 metų ji buvo didelė. Didelės įtakos eksporto augimui galėjo turėti tiesiog žaliavų ir eksporto kainų padidėjimas.“ Lyginant ES šalių importo pokyčius į Rusiją, didžiausias sumažėjimas fiksuojamas Liuksemburge (-100 proc.), Švedijoje (-98 proc.), Maltose (-98 proc.), Airijoje (-96 proc.) ir Vokietijoje (-96 proc.). Vienintelė valstybė, kur importas iš Rusijos pastaraisiais metais padidėjo (14 proc.), yra Vengrija.
Tačiau ekspertai pažymi, kad realiai pokyčiai nėra vien tik dėl sankcijų, o dalis kritimo „vaikšto tarpininkų keliuose“: „apie 80 proc. eksporto į Rusiją iš Lietuvos sudarė reeksportas. Dabar reeksportas ir toliau dominuoja.“ Taip pat pastebima, kad „vidinis“ Lietuvos eksporto į Rusiją rodiklis neatspindi viso Lietuvos verslo vaidmens, ypač logistikos srityje. Eiliniai duomenys rodo, jog daugiau nei 80 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją iki karo sudarė reeksortą, o dabar tikroji prekybos dalis su Rusija gali būti mažesnė nei atrodo.
Kokios prekės ir kur keliauja?
Anot ekonomistų, trejų metų laikotarpyje ES eksporto į Rusiją skaičiai sumažėjo dėl sumažėjusių prekių eksporto į Rusiją (mechaninės mašinos, transporto priemonės, elektronika, plastikas ir vaistai), o kartu padidėjo eksporto į NVS valstybes. Palyginus trečiuoju 2022 ketvirčiu ir 2024 metais, rudiškas nikelio dalis ES importe sumažėjo 21 p.b., naftos - 17 p.b., o trąšų, gamtinių dujų bei geležies ir plieno eksportas išaugo atitinkamai 13 p.b., 3 p.b. ir 2 p.b.
Anksčiau iš ES į Rusiją daugiausia buvo eksportuojamos šios prekės: mechaninės mašinos, transporto priemonės, elektronika, plastikas ir vaistai. Lyginant 2022 m. trečiąjį ketvirtį su 2024-aisiais, mašinų į Rusiją eksportuota 65 proc. mažiau, transporto priemonių - 80 proc., elektronikos - 68 proc., plastiko - 52 proc. mažiau.
2024 metais Lietuvoje mokesčiai už iš Rusijos importuotas prekes sumažėjo: 2022 m. mokesčių suma siekė 528 mln. eurų, o 2021 m. - 1,1 mlrd. eurų. Tokie duomenys rodo, kad prekyba Lietuvoje su Rusija ėmė keistis, o tikroji priklausomybė mažėja. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad importo pokyčiai dažnai susiję su energetiką leidusiais sprendimais (Orlen, dujos) ir infliacija, o eksporto sumažėjimą pristabdo rekonstrukcinių kanalų naudojimas ir rekonstrukcijos įtaka NVS šalims.
Lietuvos kilmės eksportas ir logistika
Lietuvos bankas ir statistika rodo, kad Lietuvoje kilmės eksportas į Rusiją žymiai sumažėjo, o eksporto dalis į Baltarusiją iš pradžių augo (Baltarusija - 1,1 mlrd. eurų eksporto laikotarpiu, 43 proc. augimas tuo metu). Taip pat didėjo eksporto srautai į Kazachstaną, Kirgiziją ir Uzbekistaną, nors reali rinka labiausiai orientuojasi į Rusiją. Pasak N. Mačiulio iš Swedbanko, yra daug sudėtingų schemų, kaip ES pagamintos prekės gali pasiekti Rusiją per tarpininkus, todėl vienos ES valstybės atsakomybių aiškinti sunku.
Politinė diskusija apie viešą įmonių informacijos paskelbimą apie prekybą su Rusija įgauna pagreitį: kai kurie siūlo viešinti įmones, kurios prekiauja su Rusija ir Baltarusija, kad vartotojai galėtų rinktis tirkai pagal jų kilmę. NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigia, kad valia bus vertinama, ir gali būti ieškoma išeičių, jei kiltų teisinių vingrybių. Tuo tarpu A. Mazuronis siūlo viešinti žinomų įmonių vadovų ir akcininkų požiūrį, mat visuomenė galėtų reaguoti į reputacines rizikas.
Russia-Ukraine War LIVE: CCTV Captures Moment Russian Strike Hits Kharkiv; Fires Rage Across Ukraine
Istorijos dėl Lietuvos eksporto pokyčiai 2012-2014 metais
2014 m. I pusmetyje Lietuvos eksporto apimtys siekė 39,5 mlrd. Lt, išvestojo sektoriaus įtaka buvo susijusi su naftos produktais, grūdais, baldais, maisto pramone ir tekstile. Eksporto geografija formavosi pagal naftos produktų ir grūdų eksportą, o reeksporto vaidmuo sumažėjo po politikos pokyčių. Žemės ūkio sektorius prisidėjo prie eksporto augimo, ypač javų, tačiau įtaką buvo turi ir rinkų pokyčiai: eksportuota daug į Iraną, o Rusija ir Italija buvo svarbiausios rinkos žemės ūkio produkcijai.
Tačiau 2012-2013 metų duomenys rodo, kad Lietuva eksportavo daugiau į Rusiją ir Baltarusiją, o Lietuvos kilmės prekių dalis išaugo ne taip sparčiai. 2013 m. sausio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (14,6 proc.) ir importavo iš Rusijos (41,8 proc.). Tokie pokyčiai lėmė didesnį eksporto priklausomumą nuo artimųjų šalių, o 2012 m. gruodžio mėn. eksporto kainos išaugo, o importas sumažėjo dėl naftos, transporto priemonių ir kitų prekių kainų svyravimų.
Techniniai duomenys ir ateities perspektyvos
2012 m. Lietuvos prekių eksporto istorijoje fiksuotas rekordas, eksporto augimas viršijo 14,5 proc. 2011 m. Duomenys rodo, kad naftos produktų ir grūdų eksporto įtaka buvo esminė Lietuvos prekybos struktūroje. 2013 m. I-II ketvirčiuose Lietuvos eksporto augimą skatino drabužių eksportas, sūrių eksporto augimas ir žemės ūkio produkcijos plėtra. 2013 m. sausio mėn. Lietuvos didžiausioji eksporto kryptis - Rusija, Latvija, Vokietija, Estija. Importo kryptys - Rusija, Lenkija, Vokietija, Latvija. Lietuva buvo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys nuo 2013 m. kovo 21 d., o 2012 m. gruodžio mėn. ekonominiai rodikliai parodė, kad Lietuvos eksportas augo nepaisant nuosmukių kitose srityse.