Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų - 59,37 procento. VRK duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų, o dar 11,59 proc. balsavo iš anksto. „Norisi labai padėkoti visiems rinkėjams, kurie taip aktyviai balsavo. (…) Džiaugsmingas yra aktyvumas, o kai jis yra didelis, tenka palaukti eilėse“, - spaudos konferencijoje sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais: atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004) iki 53,9 proc. (2002). L. Petronienės teigimu, šiųmetinis balsavusiųjų skaičius dar gali didėti, nes nepriskaičiuoti balsavusieji užsienyje ir balsavusieji po 20 val. gali spėti atvykti iki rinkimų pabaigos.
„Kadangi vyksta ir rinkimai, ir referendumas, tikrasis aktyvumas bus nustatytas pagal rastus biuletenius - galiojančius ir negaliojančius atitinkamai prezidento rinkimų ir referendumo“, - sakė ji. VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai. Daugiausia rinkėjų sąraše šiemet - 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai. Visuomenės apklausos rodo, kad į antrąjį turą greičiausiai patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuo iš konkurentų - konservatorių kelta premjerė Ingrida Šimonytė arba nepartinis teisėjas Ignas Vėgėlė. Pagal Rinkimų kodeksą laikomas išrinktu kandidatas, kuris turi daugiau nei pusę balsų, arba puse rinkėjų turi daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, t. y. ne mažiau kaip 795 000 78 balsai. Jei pirmame ture nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo skaičiaus balsų, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas tarp dviejų daugiausiai balsų gavusių kandidatų.
Be to, rinkimuose vyko privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Siūlyta Konstitucijos pataisa išbraukti sakinį, kuris užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę. Formuluotė buvo keičiama: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“ Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
BNS 1997-1998 m. vykę prezidento rinkimai išsiskiria mažiausiu iki šiol Lietuvos istorijoje skirtumu tarp pirmąją ir antrąją vietą užėmusių kandidatų: V. Adamkus pralaimėjo A. Paulauskui vos 0,74 proc. balsų persvara. Balsuoti atėjo beveik 2 mln. žmonių. Rinkimų kampanijos epizodai išliko gyvi: teismai, plakatai, šmeižtas, apskritųjų kampanijų spalvos ir asmenys. Apie tai - naujausioje ciklo apie kovas dėl aukščiausio šalies posto dalyje.
Tuo metu Lietuvą tvyrė laukinio kapitalizmo laikmetis: „laukinio kapitalizmo metas, kurio privatizavimas nebuvo ypač sėkmingas“. 7 kandidatai išsikėlė siekti prezidento posto. Formalūs lyderiai iš pradžių buvo Landsbergis, Paulauskas ir Adamkus. Landsbergio kandidatūrai į prezidentus skirta daugiau nei 2,4 mln. litų, o jis nepateko į antrąjį turą. Paulauskas buvo laikomas „naujos kartos“ politi,k, ir jam aidėjo palaikymas vis dar. Adamkus rinkimų kampaniją pradėjo pirmiausia kaip centristinės krypties kandidatas ir turėjo ilgametę užsienyje įgytą patirtį, kuri sudarė painesnį įvaizdį Lietuvoje.
Anot vieno iš kampanijos dalyvių, V. Adamkui trūko ilgesnio buvimo Lietuvoje, dėl ko skaudžiai atsiliebdavo diskusijose dėl vidaus politikos. Paulauskas teigė, kad konservatorių iniciatyvos Prokuratūros pertvarka ir įstatymų keitimas kėlė didžiausią „teisinį nihilizmą“. Jo žmona ir šeimos reputacija buvo nuolat puolama. Nors A. Paulauskas pirmame ture užėmė pirmą vietą su 45,3 proc., V. Adamkus liko antras su 27,9 proc., o V. Landsbergis - 15,9 proc. Žala reputacijai ir spaudimas viešumoje buvo ryškūs, bet Paulauskas išliko įtvirtintas rinkimų savybės.
Psichologinių ir komunikacinių strategijų kūrimas buvo būtinas: A. Paulauskui buvo kuriamas įvaizdis, naudojant psichologus ir apklausas, kurių pagalba buvo formuojamas rinkėjų palankumas. Šūkis „Nusipelnėme gyventi geriau“ tapo kertiniu elementu. Įvairiose fokus grupėse buvo išanalizuotos patrauklios ir nepatrauklios kandidatų savybės, taip pat modeliavimo metodai, kurie padėjo sukurti norimą lyderio įvaizdį.
A. Paulauskas prisiminė, kaip jį stengėsi neleisti į rinkimus - šių laikų pažeidimai, spatinimas ir šmeižtas buvo įprasta taktika. Tačiau pačioje pabaigoje Paulauskas sėkmingai laimėjo pirmąjį turą ir užėmė pradinę poziciją, o Adamkus pralaimėjo nuosekliai formuojamai rinkimų kampanijai. Rinkimų kampanijos metu pasižymėjo įtemptas politinis klimatas: persekiojimai, savivaldos neatidavimo, plakatai, šmeižtas, strateginės diskusijos ir kampanijos detalių kūrimas. Šios įvykiai paliko gilų įspūdį Lietuvai ir įkvėpė naujas politines diskusijas. Anot S. Žuko, Adamkus galėjo būti laikomas „amerikonišku“ kandidatu, tačiau ilgesnis buvimas užsienyje sukėlė diskusijų dėl jo vidaus politikos įžvalgų. Paulauskas tapo žibantis kandidatas su žymiu resilienciiumi ir ryškiu įvaizdžiu, kuris išliko atmintyje iki šiol.
tags: #rinkimines #kampanijos #1997 #geriau