Rekomenduojama lauko sienų šiluminė varža: kaip pasiekti efektyvų sandarumą ir šilumos išsaugojimą

ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS - KAS SVARBIAU? tuo šilčiau" ir tai atrodo tiesa. tarpas. kad šilta tikrai nebus. Panagrinėkime dar vieną faktą. resursus. (lubas, sienas, langus). oro baliono. kurį vėl reikia šildyti. tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. ir kondukciniu būdais, t. y. varžą. efektyvumą? šiuo klausimu. konstrukcijas. konstrukcijas. sandarumas. daugiau kaip 100 proc. sutaupoma tik 3 proc. sandarus ir "nekvėpuos"? jos laidumą vandens garams. sluoksnį. garai, ir oras. medžiagų. tūkstančius kartų. patalpose? žmogaus kvėpavimui. ir sveikatos problemomis.

Šiame straipsnyje nusakomos pagrindinės tendencijos ir praktinės gairės, kaip pasirinkti ir įgyvendinti tinkamą sienų šiluminę varžą bei užtikrinti aukštą pastato sandarumą. Toliau pateikiama išsamus paaiškinimas, ką reiškia šiluminė varža, kaip ji matuojama ir kokie faktoriai ją stipriai veikia: nuo medžiagų laidumo koeficiento iki šiltinimo sluoksnio storio ir sandarumo spragų užpildymo.

Kodėl svarbi šiluminė varža ir sandarumas?

Ko gero, kiekvienam supratusiam reiškinio esmę, išvada, kad šio efekto priežastis nėra tik didesnė šiluminė varža, o tai, kad storesnis šiltinimo medžiagos sluoksnis šiek tiek sumažina šilto oro nutekėjimą per konstrukcijas. Tačiau tik sandarus pastatas leidžia maksimaliai išsaugoti šilumą. Sandarumas užtikrina, kad šiluma nekintų per per dideles spragas, o šiltinimo sluoksnis sumažina šilumos nuostolius per konstrukcijas.

Normatyvai ir tikslai

Struktūriniai reikalavimai Lietuvoje nustato, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turi turėti tam tikras šiluminės varžos reikšmes: stogas - 6,24 m2K/W, sienos - 5,25 m2K/W, grindys - 4,54 m2K/W. Tačiau realiai šiltinimo medžiagų storis dažnai „duoda“ daugiau dėl jų relatyviai didelio vandens garų laidumo ir siekio sumažinti šilumos nuostolius.

Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, o stogo - 0,10 m2K/W. Nuo 2018 metų sienų varža buvo pakelta iki 0,11 m2K/W, o stogo - 0,09 m2K/W, siekiant atitikti ES reikalavimus naujiems pastatams. Tačiau tikroji svarba yra užtikrinti tiek sandarumą, tiek šiluminę varžą, o abiejų derinys sukuria į rinką efektyviausius namus.

Kokį šiltinimo sluoksnį pasirinkti?

Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą šilumos laidumo koeficientą (λ). Kuo mažesnis λ, tuo geriau užtikrina izoliaciją. Pavyzdžiui, A+ energinės klasės pastatus sienoms šiltinti galima naudoti poliuretano putas (λ = 0,021 W/mK) apie 23,1 cm storio sluoksnį, o mineralinę vatą (λ = 0,039 W/mK) - apie 42,9 cm storio sluoksnį. Tačiau svarbiausia išlieka pasirinkti tinkamą derinį: atsparumą drėgmei, garų laidumą, akustines savybes, degumo klasę ir konstravimo pobūdį.

Negalima išskirti vieno veiksnio kaip pačios svarbiausios - sandarumas ir efektyvus šiltinimo sluoksnis veikia kaip vieninga sistema, kuri padeda pasiekti aukštesnę energinę klasę ir mažesnes išlaidas šildymui.

Ką švelninti pirmiausia - sandarumą ar šiluminę varžą?

Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš patalpų. Toliau labai svarbu užpildyti visus spragas ir jungtis bei užsandarinti langų bei durų siūles, vamzdžių ir kabelių įvadas, aplink rozetes. Taip pat svarbu užsandarinti sienų, grindų, lubų ir kitų konstrukcijų sandūras, kad šilumos nuostoliai būtų sumažinti iki minimumo.

Infografika: langų, sienų ir stogo įtaka šilumos nuostoliams

Kokios konstrukcijos turi būti apšiltintos?

Rekomenduojama pradėti nuo perdangos apšiltinimo, nes virš 50% šilumos nuostolių dažnai vyksta per perdangą. Jei palėpė nešildoma - svarbiausia apšiltinti perdangą virš kambario. Jei palėpė šildoma - svarbu apšiltinti stogą. Po perdangos ir palėpės tinkamai užpildytas oro tarpas gali būti sėkmingai išnaudotas tolesniems darbas. Jei sienos, langai ir durys yra sandarūs ir apšiltinti, gali būti galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.

Štai kaip sustabdyti kylančią drėgmę, kuri gadina jūsų svajonių namus (DPC ir DPM paaiškinimai)

Toliau reikia apšiltinti patalpas nuo grindų ir pamato, nes šiluma per grindis ir pamatus dažnai prarandama. Kai kuriais atvejais grindų danga gali būti išardoma ir įrengiamos termoputos arba ekovatos spragos. Pamatų šiltinimas gali būti daugiau darbo reikalaujantis, tačiau būtinas tam, kad išvengti šilumos nuostolių per gyventus statinius.

Ar šiltinimas brangus?

Šiltinimas nėra toks brangus, kaip gali pasirodyti. Daugeliu atvejų investicija į šiltinimą atsiperka jau per pirmus dvejus metus sumažėjus energijos sąnaudoms. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo mažiau šilumos nuostolių, todėl tinkamai atlikti darbai - geriausia priemonė taupyti lėšas, skirtas namo šildymui.

Renkantis medžiagas ir specialistus

Rinkdamiesi šiltinimo medžiagą, svarbu atsižvelgti į laidumo koeficientą, atsparumą nusėdimui, drėgmei, pelėsiui, akustines ir ekologines savybes bei degumo klasę. Taip pat svarbu įvertinti, kur bus įrengiama pastato šiluminė varža - ar tai bus gyvenamasis pastatas, ar gamybinės/paskirties objektas, atsivers didesnė apkrova ir galimas garsas. Efektyvi fasado šiltinimo sistema turi būti suderinta - naudojant vieno gamintojo sistemą ar bent kelias suderintas dalis; tai sumažina klaidų tikimybę. Fasadų šiltinimas dažnai apima mineralinę vatą arba polistirolą, o dekoro sluoksnis priklauso nuo pasirinktos sistemos reikalavimų.

Grafikas: duomenys apie šiluminį varžą priklausomai nuo pasirinktos izoliacijos medžiagos ir jos storio

Pastatų atitvarų šiluminė technika yra vienas svarbiausių energinį efektyvumą užtikrinančių veiksnių. Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali sudaryti iki 35%, o per stogą - about 25%. Todėl tinkamai suprojektuotos ir įrengtos atitvaros yra esminės siekiant sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti patalpų mikroklimatą. STR 2.05.01:1999 reglamentas nustato šiluminės technikos normas ir leistinąsias vertes bei skaičiavimo metodikas.

Naujos statybos Lietuvoje nuo 2016 metų turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę; nuo 2026 metų B klasės namų statyba faktiškai neteks galimybės. Tačiau rekomenduojama projektuoti A arba A+ klases namus, nes nuo 2030 metų tai taps privaloma visoje ES. Taip pat svarbu atlikti termovizijos tyrimą po pirmos žiemos, siekiant identifikuoti galimus šilumos nuostolius ir juos pašalinti.

Rąstinių namų specifika

Rąstinių namų sienos, nors ir storesnės, ne visuomet atitinka STR keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Todėl papildomas sienų apšiltinimas dažnai yra būtinas net ir storesniems rąstų sienoms, ypač gyvenamuose pastatuose. Optimalus rąstų storis priklauso nuo namo paskirties, dydžio ir norimo estetinio vaizdo. Mažesniems namams gali pakakti 68-90 mm storio rąstų, o didesniems - 120-160 mm ar storesnių. Tačiau beveik visais atvejais reikalingas papildomas sienų apšiltinimas, siekiant atitikti STR reikalavimus.

Nesandarumas ir šilumos nuostoliai neturėtų būti siejami tik su sienų varža - sandarumas turi didžiausią įtaką energetinei efektyvumui. Todėl reikia kruopščiai užpildyti visus jungiamuosius sunkumus ir užtikrinti gerą oro tarpo izoliaciją bei vėjo garų plėvelių sandarumą.

Paveikslėlis: rąstinių namų sandarumo ir šiltinimo schema

Atsižvelkite į teisinius aspektus

Lietuvoje galiojančios nuostatos reglamentuoja statinio energetinį naudingumą, naudodamos STR 2.05.01:1999. Taip pat svarbu suprasti garantijų mechanizmus - Lietuvos civiliniame kodekse ir statybos įstatyme nurodoma garantijų trukmė ir atsakomybės už sutrikimus laikotarpiai. Tai svarbu pasirinkant tiek statybininkus, tiek šiltinimo medžiagų tiekėjus.

Energinio naudingumo perspektyvos

Nuo 2016 m. nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A energinę klasę arba aukštesnę. Numatoma, kad 2030 m. visoje ES tai taps privaloma. Todėl šiuolaikiniai projektai orientuojasi į itin aukštą sandarumą ir itin gerą šiluminę izoliaciją. Pasitelkti PHPP programą gali padėti įvertinti energijos suvartojimą jau pradiniame projekto etape, o atlikti termoviziniai tyrimai po pirmos žiemos rekomenduojama praktika, siekiant identifikuoti galimus šilumos nuostolius.

tags: #rekomenduojama #lauko #sienu #silumine #varza