Šioje publikacijoje apžvelgiama raudonųjų Katedros aikštės grindinio plytelių reikšmė Vilniuje: jų istorinė kilmė, saugojimo ir atstatymo planai bei tai, kaip šios plytelės susijusios su miesto identitetu ir kultūrine atmintimi. Pasakojime aptariama, kaip privačios įmonės prisideda prie naujo stiklo, bei kaip įvairios plytelių rūšys žymi sienos linijas ir istorijos pėdsakus. Taip pat pateikiama, kokie pokyčiai laukia ateityje, kai technika ir restauracijos darbai įsijungs į dinamiką.
Istorinis kontekstas: sienos kelias ir plytelių simbolika
1503 m. LDK kunigaikštis Aleksandras prisakė pastatyti Vilniaus miesto sieną, ir per daugiau nei 20 metų sienos statybos tikslų pavyko įgyvendinti. Siena turėjo apginti nuo totorių, tačiau XVII a. viduryje Vilnius buvo užimtas, o daugumoje vietų siena buvo išgriauta; liko tik Aušros vartai. Dar 2000 m. aikštė buvo rekonstruota, o kasinėjimų metu tiksliai identifikuota miesto gynybinė siena, po kurios išdėstytos raudonos plytelės - žymi sienos linijas prie Katedros įėjimo ir Pilies gatvės link.
Raudonosios plytelės įvardijamos kaip signalo elementas - jos žymi sienos linijas, o jų vietose kartais įkomponuotos buvusios vartų linijos. Tuo pačiu metu baltuoja ir juodos granito plytelės vadinamos „Zimbabwe black“; raudonosios - „Chinese pink“. Šių plytelių kilmė - istorinių apmąstymų dalis, kai atmintyje išlieka LDK ir carinės Rusijos laikai bei pokario pokyčiai.
Stebuklo plytelė ir Gitenio Umbraso kūryba
Vienas iš svarbesnių akcentų - Gitenio Umbraso „Stebuklas“: dvi granitinės plytelės, kurias aplink tikina randant su galimybe sugalvoti norą. Daug kas iš vietinių ir turistų ten stoja sugalvoti norą. Sugalvoji norą, apsisuki triskart ir GARANTUOTAI išsipildys. Gražiausias mano matytas vaizdas buvo, kai sunkiai paeinančių ir vienas kitą palaikančių pensininkų pora sustojo prie plytelės. Plačiau apie stebuklą ir jo reikšmę - žymusis ženklas Katedros aikštėje.
Betoninę plytelę saugo leidyklos vadovas ir rašytojas Jeronimas Laučius. Antra plytelė yra nusidėvėjusi ir eksponuojama. Ant stogo esantys skulptūros sukėlė daug diskusijų: iš priekio - Šv. Kazimieras, antra - Šv. Vladislovas, ir viduryje - Šv. Elena. PASTATYTOS jos XIX a. pradžioje, o sovietmečiu jos buvo nugriautos; 1997 m. skulptūras atkūrė skulptorius Stanislovas Kuzma.
Nuo potvynių iki kasinėjimų: Katedros aikštė kaip gyvas istorijos veidrodis
Katedros aikštė buvo ir liks reprezentatyvi Vilniaus vieta: nuo čia prasidėjo svarbiausi istorijos etapai. Paskutinis didelis potvynis Vilniuje įvyko 1931 m. lenkmečiu, kai vanduo pasiekė 8 m 25 cm, o aikštėje plaukė valtys. Šio potvynio įspaudai atsispindėjo ir varpinės sienose, kurių tinkas po potvynio pakeistas. Varpinės laikrodis - laikrodis su 340 metų kilme, dabartinėje forma veikia su skaitmeniniu mechanizmu, bet vis dar su vos keliomis minučių vėlavomis.
Katedros aikštės istorija siekia laikus, kai aikštė buvo pagrindinė Vilniaus turgaus ir susitikimų vieta, kurioje vykdavo mugės ir kitokia prekyba. XVIII a. pabaigoje aikštė tapo kaupimosi vieta - krautuvėlės ir kromeliai, o XIX a. pradžioje, nugriovus Valdovų rūmus, aikštė tapo turgaviete. Istorija įrašyta ant grindų: trinkelės formuoja senojo Vilniaus atmintį, ir „ta pati siena“ išliko kaip kultūrinis simbolis.
Šiuolaikinės restauracijos ir ateities planais
Vilniaus miesto savivaldybė žada, kad pataisymai įvyks netrukus: šalia Katedros aikštės plytelės bus tvarkomos po to, kai laukia sunkiasvorė technika. Netrukus pradės darbus ir staloto aikštės dalyse - išjudėjus plytelėms, jų derinimas su nauju stiklu. Dvi privačios įmonės - „Gravera“ dovanos naują stiklo danga, o „Stiklo linija“ atliks montavimo darbus. „Stebuklo“ plytelė išlieka simboline, o restauratoriai dirba su atstatytu paveldu: atveria viršutinius sluoksnius, kad būtų įmanoma pamatyti pastato istoriją.
Vilniaus restauratoriai dirba su Katedros varpine, o vokiečių, lietuvių ir kitų šalių įtaka apšvietė aikštę su nauja grindų danga. Pavyzdžiui, „Valdovų rūmų“ sutvarkymo darbus planuoja užbaigti per metus - nuo grindų iki lubų. Istoriškai aikštė davė pavyzdį kitoms savivaldybėms, o trinkelės skaido ir skaudžius prisiminimus, bet kartu kuria naują istoriją.
Kur čia stebuklai ir kur jų ieškoti?
Aukštasis turtingas pasisakymas rodo, kad Katedros aikštės plytelės - tai ne tik paviršius, bet ir kultūrinė atmintis. Žmonės tikisi, kad stebuklo plytelė išliks gyva vieta, kur galima užsukti ir pagalvoti norą. Katedros aikštė yra vienas iš svarbiausių Vilniaus centrų, kuriame susilieja kūryba, istorija ir modernus restauravimas.
Statistinė dalis ir įdomybės
- Rudonųjų plytelių vietose atsekamos sienos linijos ir buvusių vartų kontūrai.
- Juodos granito plytelės vadinamos „Zimbabwe black“; raudonosios - „Chinese pink“.
- Skulptūrų atkūrimas 1997 m. iššaukė didžiulį žiniasklaidos susidomėjimą.
- Laikrodžio mechanizmo atnaujinimas - skaitmeninis, tačiau laikrodis vis dar „skuba“ kas kelias minutes.
