Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi verygą mažą šilumos laidumo koeficientą, nes oras yra prasčiausias šilumos laidininkas.
Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriamos tokios pat klasės kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones.
Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.
Kaip išsirinkti storį ir kokius faktorius įvertinti
Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai. Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio taip pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti.
Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 °C daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių. Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant.
Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc. Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878. Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti. Daugiau informacijos -„Klijuojančios putos, polistireninio putplasčio klijai“.
Polistireniniame putplastyje oras uždarytas į 0,2-0,5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oru užpildytos poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai. Polistireninio putplasčio elgsena ugnyje priklauso nuo panaudojimo sąlygų bei medžiagos savybių. Lietuvoje polistireninis putplastis naudojamas su degimą slopinančiais priedais. Pilkasis polistireninis putplastis, dažnai vadinamas neoporu (žymimas N arba NEO) yra vadinamojo polistireninio putplasčio (EPS) atmaina, savo sudėtyje turinti grafito. Būtent grafitas nulemia pilką spalvą ir ženkliai padidina termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis pagal kietumą, tvirtumą ir šilumos savybes skirtomas į kelias skirtingas markes: EPS50, EPS60, EPS70, EPS80, EPS100, EPS150, EPS200.
Pilkojo EPS gamyba suteikia papildomų savybių: grafito priedai sumažina šilumos laidumą, tačiau visos kitos savybės išlieka tokios pat kaip baltojo putplasčio. Pilkasis putplastis (neoporas) yra labiau atsparus vandens įmirkiai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tiesioginio saulės poveikio pavojus gali būti. Geoporas - specialiai pilkasis putų polistirenas, su papildomomis savybėmis, tokiomis kaip labai mažas vandens įgeriamumas ir šiek tiek geresnės mechaninės savybės. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pavadinimas nurodo skirtingas medžiagas - visų pavadinimai dažnai reiškia tą pačią termoizoliacinę medžiagą. Vis tik pagrindinis terminas, kurį naudoja kalbininkai, yra polistireninis putplastis (EPS).
Storio pasirinkimo praktika Lietuvos teisės ir normų kontekste
Polistireninis putplastis - tai medžiaga, kuri izoliuoja šilumą ir yra sukurta vokiečių mokslininkų Vokietijos kompanijoje BASF. Jos angliškas pavadinimas - Expanded Polystyrene (EPS). Polistireninį putplastį sudaro oras 98 %, uždarytas į nedidelio skersmens stireno kapsules. Kadangi oras yra blogas šilumos laidininkas, tai garantuoja puikias termoizoliacines savybes. Vilčių įgyvendinti - vandens įmirkio mažinimas ir sandarumo išlaikymas, siekiant užtikrinti ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą. Lietuvos statiniuose šiluminė varža ir U koeficientai yra svarbūs, kai skaičiuojama viso pastato energijos suvartojimo klasė.
Šilumos perdavimo koeficiento U vertė priklauso nuo šilumos laidumo koeficiento λ ir plokštės storio. Todėl renkantis storį svarbu įvertinti λ, apkrovą, bei konstrukcijos eksploatacines sąlygas. Lietuvos teisės reglamentuoja, kad šiltinamos sienos turi atitikti minimalią šiluminės varžos reikalavimus, įskaitant senų fasadų atnaujinimą, vienas iš pagrindinių kriterijų - atsparumas šalčiui ir gebėjimas netirti mikroorganizmų. Daugelyje atvejų rekomenduojama rinktis aukštesnio klampumo EPS tipus (pvz., EPS70, EPS80), kai reikalinga didesnė gniuždomoji atsparumas ir geresnės mechaninės savybės.
Kaip praktinę gairę galima pateikti pavyzdinę skaičiuotę: 10 cm storio EPS plokštė (EPS70) dažnai turi šilumos laidumo koeficientą λ apie 0,035-0,040 W/(m·K) priklausomai nuo gamintojo. Jei pagrindas yra akyto betono blokelis, įvertinus papildomus šilumos nuostolius, bendroji šiluminė varža R gali būti apie 2,5-3,0 m²K/W, o minimalus reikalavimas Lietuvoje dažnai siekia apie R ≥ 5 m²K/W priklausomai nuo statinio paskirties ir regiono. Todėl diskutuojama, ar 10 cm storio plokštė užtenka - dažnai siūloma rinktis 12-14 cm storio EPS arba naudoti pilką neoporo (Geoporas) variantą, kuris suteikia didesnę šiluminę varžą esant toms pačioms sąlygoms. Tačiau būtina atsižvelgti ir kainos, bei montavimo specifiką.
Techniniai aspektai ir sauga
Šiltinimo plokštės turi būti klijuojamos ir tvirtinamos taip, kad užtikrintų ilgaamžiškumą. Svarbu užtikrinti, kad šiltinamoje sistemoje nebūtų vandens įsėdimo taškų, siūlių neužpildyti šilumą reguliuojančiomis siūlėmis, o sandūros būti atsparios. Taip pat būtina naudoti apsauginius dangtelius, uždarus užklijavimo zonas bei saulės apsaugos priemones, kaip uždangalai vasarą ar tinklai, jeigu fasadai dažyti tamsiais dažais ar veikiami intensyvaus saulės spindulių. Pilkasis neoporas turi būti naudojamas laikantis gamintojo rekomendacijų, nes ilgalaikiam tiesioginiam saulės poveikiui jis gali deformuotis.
Gaisrinių reikalavimų atžvilgiu polistireninis putplastis dažniausiai yra uždengtas apsauginėmis nedegiosiomis medžiagomis ir įrengiamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Degimo slopinimo priedai, tokie kaip heksabromciklododekanas, dažnai įdedami gamyboje, tačiau galutinis vertinimas grindžiamas visos termoizoliacinės sistemos degumo charakteristikomis. Polistireninis putplastis gali būti lengvai perdirbamas ir, esant tinkamoms sąlygoms, gali būti pakartotinai naudojamas, o Lietuvoje įmonės siekia gaminti be atraižų ir atliekų.
Pastatų šiltinimas Nr7. Sienų armavimas SAKRET BAK
tags: #putu #polistirolo #storis