Užtikrinti šilumą namuose ir išvengti kosminių kainų už šildymo paslaugas - aktualu tiek gyvenančiam daugiabutyje, tiek nuosavame name. Ekspertai vieningai sutaria, kad siekiant ekonomiškiausio sprendimo reikėtų rinktis kokybiškas šiltinimo medžiagas ir pasirūpinti, kad jomis būtų išklotos ne tik sienos, bet ir namo pamatai - būtent pro požeminę pastato dalį netenkama net apie 20 proc. visos šilumos. Kuo toliau, tuo labiau populiarėja namo šiltinimas putų polistirenu. Ši medžiaga puikiai pritaikoma ir plytiniuose, ir mediniuose tiek senos, tiek naujos statybos ar renovuojamuose pastatuose.
Putų polistirolas yra ilgaamžis, nebrangus, be neigiamo poveikio sveikatai ir ekologiškas - neišskiria nuodingų medžiagų eksploatavimo bei naudojimo metu. Polistirenas pasižymi ir puikiomis termoatsparumo savybėmis. Apšiltinti pamatus, kai kurių ekspertų nuomone, yra kur kas lengviau nei sienas, nes nereikia dėti apdailų. Pirmiausia reikėtų nukasti visas žemes nuo pamatų ir juos paruošti - ištepti pamatų sieną bitumo ir benzino mišiniu arba padengti bitumine prilydoma danga. Bitumas dažnai naudojamas hidroizoliacijai, tačiau turi ir neigiamų savybių - ganėtinai greitai susidėvi ir, veikiamas žemos temperatūros, praranda elastingumą. Hidroizoliacijai puikiai tinka kaučiuko pagrindo medžiagos, kurios ilgą laiką išlieka elastingos.
Putų polistirolo viršūnės ir rūšys
Putų polistirolas yra universalus pasirinkimas dėl savo mažo šilumos laidumo koeficiento, kai oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Yra kelios pagrindinės putų polistirolo rūšys, kiekviena pasižymi skirtingomis savybėmis ir tinkama skirtingoms konstrukcijoms: EPS (baltas), EPS NEO (grafitinis), XPS (ekstruzinis polistirenas). EPS yra klasikinis ir plačiai naudojamas fasadams, grindims ar perdangoms. EPS NEO su grafito priedais turi didesnę šiluminę varžą ir leidžia pasiekti tą patį efektą su plonesniu sluoksniu. XPS turi itin mažą vandens įgeriamumą ir didesnį atsparumą gniuždymui, todėl rekomenduojamas pamatams, cokoliams ir kitoms vietoms su didelėmis apkrovomis.
EPS100 ir EPS80 skirti grindims ant perdangų ar pamatams, turintiems didesnę apkrovą, o EPS50 ir EPS70 - sienoms ir fasadams. Baltas EPS70 dažnai naudojamas fasadams; EPS80 ir EPS100 - grindims, stogams, pamatams, o EPS100 gali būti naudojamas pamatų šiltinimui dėl didelio gniuždymo stiprio. XPS tinka ten, kur būtinas didelis atsparumas drėgmei ir didesnės apkrovos. Pilkas EPS NEO suteikia papildomą šiluminę varžą dėl grafito įterpimo, o įprastą baltą EPS reikėtų rinktis atsižvelgiant į konkrečių konstrukcijų poreikius.
Kur ir kaip klijuoti plokštes, kokie įrankiai ir skaičiavimai
Rinkdamiesi putų polistirolo plokštės, atkreipkite dėmesį į jų plotį, storį ir gniuždymo stiprį. Plokščių storis dažnai nustatomas remiantis terminiais apskaičiavimais, o rekomenduojamas storis - bent 50 mm, tuo tarpu grafito plokštės gali būti naudojamos storesniems sluoksniams, bet prireikus gali būti mažesnis dydis. Prieš klijant būtina paruošti paviršių - nuvalyti dulkes, įtartinai atšokusias dalis ar senus dažus, nuleisti elektrinius elementus ir įvertinti sienos būklę. Gruntas naudojamas giluminis, tiksliai paskirstant plokštes ir klijus, užtikrinant gerą sukibimą.
Klijai - putų polistirolui priklijuoti prie sienos ir prie plokštės tvirtinimui su armavimo tinklu. Yra universalūs klijai, skirti atlikti abu darbus. Rekomenduojama sunaudoti apie 10 kg sauso mišinio. Plokštės uždėtos ir prispaudžiamos, o po džiūvimo jos tvirtinamos papildomais tvirtinimo elementais (grybais). 6-8 tvirtinimo elementai vienam kvadratiniam metrui yra įprasta norma. Armavimo tinklas dedamas per visą dengiamą plotą, įskaitant langų kampus, tolygiai užtikrinant sklandų paviršiaus lyginimą.
Jei planuojate dengti plokštes plonasluokiu tinku, kampai ir briaunos turi būti armuoti papildomais tinklo juostelėmis, o tinkas panaudojamas taip, kad būtų išvengta pleišėjimo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad plokštės nestumtųsi ir nesulūžtų dėl mechaninių įtempimų.
Garų izoliacija ir išorės darbas
Nuo pirmos dienos svarbu užtikrinti garų izoliaciją, ypač kai šiltinimo plokštės dedamos išorėje. Garų izoliacija arba plėvelė turi būti užklota per visą paviršių, kad vandens garai nepatektų į šiltinimo sluoksnį, o drėgmė nebūtų sugėrima į sienos gylį. Kiekvienas šiltinimo etapas turi būti pavedamas, o plokštės turi būti tvirtinamos taip, kad siūlės būtų kuo mažiau neuždarytos. Jeigu langai arba kampai yra atviri, reikia papildomų juostų ir kampų, kad būtų užtikrintas vientisas izoliacijos sluoksnis.
Be to, būtina užtikrinti, kad plokštės neišsikištų už šiltinimo viršutinę ar apatinę ribas, nes kraštai pralaidūs vandeniui ir drėgmei. Langų kampams reikalingos papildomos juostos su armavimo tinklu.
Kodo ir techninės specifikacijos: kaip pasirinkti ir kokias klaidas vengti
Šiltinant išorines sienas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema būtina laikytis STR 2.01.10:2007 reikalavimų. Sienos turi būti sausos, švarios, o pirmoji plokščių eilė turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokolių šiltinimas, pirmąją eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio > 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Sandarumas - būtina sąlyga; sandarios šiltinimo sistemos gali atitikti reglamentines nuorodas.
Plokščių klijavimo metu svarbu užtikrinti, kad 40% (o esant plytelių apdailai - 60%) plokštės paviršiaus būtų padengta klijais, kad nesiskverbtų šiluma ir nebūtų šilumos tiltelių. Sandūrose įtrūkimus užpildyti atraižomis arba montažinėmis putomis. Kampų armatūra - kampiniai tinklais arba juostelės, o plokščių jungtys neturi būti vienoje vertikalėje. Sienų paruošimas turi būti kruopštus: grubus paviršius sulyginamas, plokščių kampai sujungti, o viršutinis tinkas turi būti atsparus džiūvimui ir poveikiui UV spindulių.
Vėdinamosios sistemos ir plaukiojantys sprendimai
Vėdinama termoizoliacinė sistema leidžia šiltinti pastatus visus metus, o jos apdaila tvirtinama prie metalinių profiliuočių. Tarp šilumos izoliacijos ir fasado yra tarpinė, o plyšiai tarp plokščių užpildomi, kaip ir plonasluoksnio tinko atveju. Vėdinamos sistemos apačioje ir viršuje būtinos vėdinimo-angų angos. Tinkavimas turi būti tolygus nuo viršaus iki apačios be pertraukų. Plonasluoksnis tinkas neturi būti dažomas tamsiais dažais, nes gali įkaisti ir sukurti deformacijas bei plyšius.
Praktiniai patarimai dėl darbo secijų ir įrankių
Nuo sienos paruošimo, plokščių klijavimo, armavimo tinklo diegimo iki galutinio tinkavimo - kiekvienas etapas turi būti atliekamas tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Sausas oras yra būtinas, o temperatūra atitinkamai keičiama - plokščių klijai turi išdžiūti laikantis instrukcijų. Plokščių uždėjimo laikotarpiu būtina naudoti uždangalus, kai fasadai kaitinami saulės spinduliuose. Jei lietus arba didelė drėgmė - darbus reikia pristabdyti arba užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo vandens poveikio. Papildomi įrankiai: geležinis šepetys, glaistyklė, šluota, statybiniai maišai, volelis, gruntai, kibiras, grąžtas, tinklo kampai, lipni juosta, plaktukas ir kt.
Prieš pradėdami darbus, įsitikinkite, kad siena yra švari ir sausą - pašalinti seną tinką, nuvalyti vietas su įtrūkimais. Taip pat svarbu, kad konstrukcija būtų apsaugota nuo drėgmės ir šviesos, o langų angai įvynioti į plėvelę arba polyetileną.
Koks storis reikalingas ir kaip skaičiuoti?
Apskaičiuojant putų polistirolo storį, svarbu įvertinti šilumos izoliacijos poreikį, klimato sąlygas ir namo konstrukciją. Plokščių storis gali svyruoti nuo 40 iki 150 mm, tačiau tipinės rekomendacijos dažnai rodo apie 50 mm sluoksnį kaip bazinį taikant daugelį projektų. Rasos taško poslinkis gali būti valdomas, pasirinkus išorinę izoliaciją ir išvengiant ilgo drėgmės buvimo, todėl svarbu išoriniam apšiltinimui skirti dėmesį.
Rinkdamiesi putų polistirolą, žiūrėkite į šias savybes:
- Gniuždymo stipris - didesnis gali būti reikalingas storesniems sluoksniams arba pamatams.
- Vandens įgeriamumas - XPS ir grafito papildomų priedų pasirinkimas gali būti geresnis ten, kur drėgmės lygis didelis.
- Šilumos laidumo koeficientas - mažesnis reiškia geresnę izoliaciją.
- Ekologiškumas ir draugiškumas aplinkai
- Paruošimas: sienų įvertinimas, paviršiaus valymas, gruntas.
- Plokščių klijavimas ir tvirtinimas: klijai, tinklas, kampai, langų kampų sujungimai.
- Garų izoliacija ir plonesluoksnis tinkas: užtikrinti tinkamą sandarumą ir ilgaamžiškumą.
- Vėdinimo sistemos užtikrinimas: tarpai ir ventiliacijos angos.
- Baigiamieji darbai: tinkavimas, dažymas, apdailos plytelės - laikytis environ.
Sienų šiltinimas žingsnis po žingsnio – 1 dalis
Apžvalga ir patarimai pamatams, sienoms ir patalpų šilumos taupymui
Šiltinimas putų polistirolo plokštėmis yra vienas iš populiariausių sprendimų, kai siekiama sumažinti šilumos nuostolius. Putplasčio plokštės yra lengvai montuojamos, suteikia gerą šilumos izoliaciją ir yra lengvai derinamos su kitomis medžiagomis - tiek išorėje, tiek vidaus šiltinime. Tačiau būtina laikytis tinkamų technologijų - paruošimo, klijų įdėjimo, tinkavimo ir vėdinimo sistemų, kad išvengti kondensato, pelėsių ir defektų. Be to, svarbu pasirinkti tik kokybiškas plokštes ir tinkamai derinti su kitomis konstrukcinėmis dalimis, nes universalus sprendimas retai veikia visoms konstrukcijoms.
Kiti raktiniai momentai
- Jungčių ir siūlių užpildymas - naudojamos atraižos arba montažinės putos.
- Aplink kampus ir briaunas - papildomas armavimo tinklinio kampų naudojimas.
- Retesniems projektams - galimas vėdinamos sistemos arba plonasluoksnio tinko derinimas su tinku.
- Jeigu šiltinamas fasadas vasarą ar esant žemei temperatūrai, naudokite atitinkamus klijus, uždangalus ir stebėkite džiūvimo laiką.
tags: #putu #polistirolo #apsiltinimas