Šiuolaikiškos izoliacijos sprendimai gali būti pritaikyti ne tik atnaujinant savo būstą. Xtratherm SAFE-R CB - nepaprastai efektyvių savybių izoliacinė medžiaga, pagaminta iš fenolio putų. Plokštės abi puses dengia stiklo pluošto audinys. SAFE-R CB, kitaip nei kai kurios kitos medžiagos, pasižymi didesniu atsparumu ugniai ir žemesniu šilumos laidumo lygiu - iki 0,020 W/mK. SAFE-R CW - ypač geromis savybėmis išsiskirianti fenolio putų šilumos izoliacinė plokštė, linkusi pasižymėti aukštu atsparumu ugniai - B-s1,d0, beveik nepraleidžia šilumos. Jos laidumo koeficientas - iki 0,020 W/mK. Xtratherm SAFE-R FB - puikiai pasitarnaus, kai norima izoliuoti karkasines konstrukcijas, kadangi jos savybės išskirtinės. Ji pagaminta iš fenolio putų. Xtratherm SAFE-R GT pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Tai - fenolio putų šilumos izoliacinė plokštė pritaikyta tinkuojamiems ir klijuojamiems (klinkerio apdailos medžiagoms) fasadams. SAFE-R GT - ypatingų savybių fenolio putų šilumos izoliacinė plokštė. Xtratherm SAFE-R PR yra išskirtinių savybių fenolio putų šilumos izoliacinė plokštė. SAFE-R PR savybės išskirtinės.
Poliuretano PIR plokštės FFPIR ALK šilumos izoliacinės plokštės pagamintos iš standžių poliuretano putų (PIR) šerdies ir iš abiejų pusių padengtos daugiasluoksne aliuminio folija. Plokštės pasižymi itin mažu šilumos laidumo koeficientu, todėl reikia iki dviejų kartų plonesnio izoliacinio sluoksnio, nei montuojant kitas izoliacines medžiagas. Aliuminio folijos sluoksnis veikia ir kaip garų barjeras, todėl užtikrinamas konstrukcijos sandarumas. Itin sandarios plokštės. Yra nedidelio svorio, todėl neapkraunama pastato konstrukcija. FF-PIR plokštės yra su išdrožomis, jos naudojamos sienų ir stogų apšiltinimui viduje ir išorėje. FF-PIR plokštės yra sandarios, todėl užtikrina ir viso pastato sandarumą. PIR plokštės yra atsparios drėgmei, todėl ventiliuojamam fasadui nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių ar kitų medžiagų, šiose plokštėse nevyksta vidinė konvekcija. Gautos konstrukcijos nereikia vėdinti, nes drėgmė FF-PIR plokštėse nesikaupia. FF-PIR ventiliuojamo fasado sistema atitinka priešgaisrinius reikalavimus, nes PIR veikiamas liepsnos anglėja ir stabdo ugnies plitimą.
1. 2. FF-PIR plokštės pradedamo klijuoti nuo sienos kampo. Geresniam efektui pasiekti, plokštes galima pjauti 45 laipsnių kampu. 3. 4. Antroji eilė montuojama taip pat, kaip pirmoji. 5. Ant FF-PIR plokštėmis apšiltinto fasado tvirtinamas medinis karkasas apdailai. Mediniai tašai tvirtinami vertikaliai, 60 cm vienas nuo kito, ankeravimo varžtais, tvirtinamais kas 60 cm. 6. Jeigu medinės apdailinės dailylentės bus tvirtinamos horizontaliai, pakanka vienos eilės karkaso. 8. Trisluoksnio mūro konstrukcija įrengiama, kai namo išorės apdailai pasirenkamos apdailinės plytos.
Dėl A++ klasės reikalavimų, tokios sienos storis didėja, todėl rekomenduojame rinktis kiek įmanoma efektyvesnes šilumos izoliacijos plokštes. Putų polistirolo izoliacija yra pagrindinis vėdinimo ir oro kondicionavimo vamzdžių bei įvairių vandens vamzdžių izoliacinių medžiagų būdas. Dabar pateikiamos polistireninio putplasčio izoliacinių medžiagų charakteristikos, taikymo sritis ir konstrukcijos taškai.
Polistireninio putplasčio plastiko izoliacinė medžiaga turi uždarų elementų struktūrą, mažą vandens sugėrimą, gerą atsparumą žemai temperatūrai ir gerą atsparumą užšalimui, todėl plačiai naudojama šaldymo įrangoje ir šaldymo įrangoje, pavyzdžiui, šaldikliuose, šalto oro vamzdžiuose, šaldytuvuose ir kt. Koks teisingas pavadimas? Iš tiesų visi pavadinimai reiškia tą pačią termoizoliacinę medžiagą. Šios medžiagos pavadinimas keitėsi ir buvo naudojami skirtingi pavadinimai. kol kalbininkai sutarė ir pasiūlė naudoti vieną pavadinimą - polistireninis putplastis. Polistireninis putplastis - tai medžiaga, efektyviai izoliuojanti šilumą ir yra sukurta vokiečių mokslininkų Vokietijos kompanijoje „BASF“. Jos angliškas pavadinimas - Expanded Polystyrene trumpinant žymima - EPS. Polistireninį putplastį sudaro oras 98 %, uždarytas į nedidelio skersmens stireno kapsules (dar vartojamos sąvokos - granulės, akelės, poros ir t.t.). Oras yra uždaromas į uždaras 0,2-0, 5 mm skersmens granules, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. Kadangi oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis garantuoja puikias polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Oras iš uždarų granulių nesisklaido, todėl termozioliacinis poveikis išlieka pastovus. Bazinė polistireno medžiaga yra stirolas. Polimerizacijos metu stirolo molekulės jungiasi viena su kita į grandines. Polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunama plėtriojo polistireno medžiaga. Ir stirolas, ir pentanas yra angliavandeniliai. Pirmiausia iš naftos produktų pagaminama organinė medžiaga EPS granulės. Pagrindinė sudėtinė dalis yra stirenas, neprisotintasis aromatinis angliavandenilis. Stirenas - natūrali medžiaga, jo yra akmens anglies dervos sudėtyje, nedideliais kiekiais randamas net maisto produktuose - vaisiuose, daržovėse, riešutuose, gėrimuose, mėsoje. Šiandien stirolas taip pat išgaunamas iš naftos. Stirolas plačiai naudojamas gumos, plastiko, stiklo pluošto, vamzdžių, automobilių detalių, maisto talpų ir t.t. gamyboje. Kad EPS granulės išsiplėstų, naudojamas pentanas. Pentanas yra besplavis, labai lakus, vandenyje beveik netirpus skystis, kurio virimo temperatūra yra 30 laipsnių C. Pentanas yra sudėtinė naftos dalis, tačiau susidaro ir žmogaus bei gyvūnų organizmuose per natūralius biocheminius procesus ir patenka į atmosferą su iškvepiamu oru. Vartotojus pasiekiančiame polistireniniame putplastyje pentano nebėra. Gaminant EPS žaliavą, pridedama ugnį slopinančių priedų, dažniausiai tai - heksabromciklododekanas, kuris netirpsta vandenyje, atsparus hidrolizei. Granulių išpūtimas - vandens garais šildant EPS žaliavą, iš jos išsiskiria pentanas, kuris plėsdamasis suformuoja poras. EPS lakštų formavimas - pagaminti blokai reikiamą laiką sandėliuojami, vėliau supjaustomi į lakštus. Statyboje dabar plačiai naudojamas ir naujos kartos pilkasis polistirenas, sutrumpintai žymimas EPS N (neoporas). Gamybos procese žaliavos granulėse yra įterptos infraraudonuosius spindulius sugeriančios ir refleksuojančios medžiagos (grafito dalelių), kurios suteikia daugiau nei 20% geresnių šilumos izoliacinių savybių negu to paties tankio baltasis polistireninis putplastis. Nuo kitų polistireninių putplasčių skiriasi tuo, kad jame yra grafito priedų, skirtų šilumos pralaidumui sumažinti. Pažymėtina, kad visos kitos savybės (atsparumas gniuždymui, lenkimui, įgeriamumas, degumas ir kitos.) yra tokios pat kaip ir baltojo polistireno. Pilkasis polistireninis putplastis (neoporas), ilgesnį laiką veikiamas tiesioginių saulės spindulių, gali įkaisti ir deformuotis - todėl reikia vengti tiesioginio saulės spindulių poveikio. Polistireninio putplasčio paudojimo neriboja jokia žemutinė temperatūra. Polistireninis putplastis naudojamas visų rūšių gyvenamuosiuose, viešosios paskirties, pramoniniuose ir kituose pastatuose. Tinka naudoti naujų ir modernizuojamų pastatų išorinėms atitvaroms bei visoms kitoms konstrukcijoms šiltinti, sandarinti, oro ir mechaniniam (smūgio) garsui slopinti. Polistireninis putplastis per visą eksploatacijos laikotarpį praktiškai nekeičia savo savybių. Polistirenas yra lengvas, dėl to neturi reikšmingos įtakos laikančiųjų konstrukcijų ir jų pamatų apkrovoms. Polistireninis putplastis nekenksmingas žmonių sveikatai - tai inertiška, nenuodinga medžiaga neturinti žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų. Polistireniniame putplastyje nėra kvėpavimo organams pavojingo plaušo. Viena iš pagrindinių savybių yra šilumos laidumo koeficientas, kuris žymimas - λ ir matavimo vienetai yra - W/(m·K). Šiluminis laidumas - tai medžiagos savybė praleisti šilumą. Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižymi medžiaga. Polistireninis putplastis yra sudarytas iš mažo skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2% organinio stireno ir 98% oro. Jeigu imti tik sandariai užsandarinto oro šilumos laidumo koeficientą tai būtų λ=0,025 W/(m·K). Polistireninio putplačio šilumos laidumo koeficientas svyruoja ir priklausomai nuo kitų savybių gali būti λ=0,028-0,043 W/(m·K). Kadangi polistireninis putplastis yra labai sandarus, todėl yra suvaržytas vandens ir teršalų prasiskverbimas į polistireną - tai ypač reikšminga savybė, siekiant efektyviai ir patikimai izoliuoti šilumą. Vanduo labai blogina polistireno šilumos laidumo koeficientą, nes vandens koeficientas yra λ=0,6 W/(m·K) (tai 24 kartus didesnis nei oro). Dėl išvardintų savybių polistireniniame putplastyje nesusidaro ledo, kurio koeficientas net λ=2,5 W/(m·K) (tai 100 kartų didesnis nei oro).
Polistireninio putplasčio ilgalaikis įmirkis, kai putplastis yra visiškai panardinamas į vandenį ir jame išlaikomas 28 paras, nesiekia net 3% tūrio. Tik nedidelis vandens kiekis gali įsiskverbti mikroskopiniais kanalėliais tarp susilydžiusių granulių. Vandens įmirkis tik labia mažai pakeičia polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Todėl polistireninio putplačio sandarumas turi ypač teigiamą reikšmę šiltinant akytąsias išorines atitvaras (keramzitbetonio blokelių, dujų silikato ir kt.).
Polistireninis putplastis yra labai lengva medžiaga, tankis būna 10-35 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistireniniu putplasčiu nesudaro pastato konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis EPS yra atsparus gniuždymui, lenkimui ir smūgiams. Polistireno plokštės gali būti naudojamos grindims, plokštiesiems stogams, pamatams, kur pasireiškia gniuždomoji apkrova. Be abejo, geros EPS stiprio savybės leidžia jį panaudoti cokoliams ir fasadams termoizoliuoti. Didelis polistireno privalumas yra statmenas paviršiui stipris tempiant. Kai polistirenas yra slegiamas, tai jis išlieka lygus, nesusidaro duobių, o tai ypač svarbi savybė įrengiant plokščiuosius stogus.
Polistireninio putplasčio gaminiai į tipus skirstomi pagal jų stiprį gniuždant, kai gaminys yra deformuotas 10 % nuo gniuždymo apkrovos, ir stiprį lenkiant. Polistireninio putplasčio klasifikavimui tankis neturi reikšmės. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai, vandenyje netirpsta, neišskiria medžiagų, galinčių užteršti gruntinį vandenį, nepūva ir neyra, todėl jokiomis kenksmingomis medžiagomis neužteršia aplinkos. Polistireninis putplastis yra švarus, sveikatai nekenksmingas, su juo malonu ir patogu dirbti. Polistireniniame putplastyje nėra formaldehido. Dirbant su EPS, nereikia jokių specialių asmeninės saugos priemonių. Gaminant polistireninį putplastį, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireninio putplasčio gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Šiukšlių deginimo įrenginiuose polistireninis putplastis visiškai sudega virsdamas anglies dioksidu ir vandeniu. Polistireninis putplastis nėra pelėsinių grybų (mikromicetų) maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio, nesensta, termoizoliacines, mechanines bei kitas savybes išlaiko per visą pastato eksploatavimo laiką. Saulės spinduliavimo poveikis - ilgiau veikiamas tiesioginių ultravioletinių spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir darosi trapus, o tada dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozija. Nuo saulės apsaugo dažymas, tinkavimas, laminavimas ir panašiai. Polistireninis putplastis veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio irimo produktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis, kurių temperatūra yra 450-500°C. Polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais dega tik netarpiškai veikiamas ugnies. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis liaujasi degęs, nebūna nei rusenimo, nei smilkimo, tai yra savarankiškai degti pavyzdžiui, kaip medis negali. Polistireninis putplastis, kaip ir kitos šiltinimo medžiagos, atitvarų šiltinimo sistemose visada yra dengiamas dažniausiai nedegiosiomis medžiagomis. Neuždengtos šiltinimo sistemos neegzistuoja. Teisingai naudojant polistireninį putplastį, įrengiama gaisriniu požiūriu saugi sistema, atitinkanti teisės aktų nustatytus gaisrinius reikalavimus. Remiantis LR reikalavimais pagal galutinio panaudojimo principą, vertinamas ne atskirų sistemos elementų, o visos termoizoliacinės sistemos degumas. Kilus gaisrui, iš polistireninio putplasčio išeina oras, medžiaga susitraukia, padidėja šilumos laidumas pastato atitvarose. Dėl to patalpoje susidaro žemesnė temperatūra, pastatų laikančiosios konstrukcijos bei atitvaros gaisro metu yra mažiau pažeidžiamos, greičiau atvėsta, padaroma mažesnė gaisro žala, t. y. jos ilgiau išlaiko savo savybes, tinkamas eksploatacijai, ilgiau nesuyra.
Polistireninis putplastis gali būti lengvai perdirbamas net iki septynių kartų ir neabejotinai tinka pakartotiniam naudojimui. Polistireninio putplasčio įmonės Lietuvoje siekia gaminti polistireninį putplastį be atraišų ir atliekų. Polistireninis putplastis tinka visų rūšių gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir gamybiniams pastatams šiltinti. Pateikiami sprendiniai, skirti pamatams, rūsių išorinėms sienoms, cokoliams, antžeminėms sienoms, plokštiesiems ir šlaitiniams stogams bei grindims šiltinti. Vertikalioji šilumos izoliacija. Pamatai, rostverkai, rūsių išorinės sienos, cokoliai. Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija virš gegnių arba kitokių laikančiųjų konstrukcijų. Grindys virš grunto su šilumos izoliacija po armuotojo betono sluoksniu, apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan.) Atitvarų šilumines savybes apibūdina šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²·K) - kuris parodo išeinančios šilumos kiekį W pro atitvaros 1m² per 1h, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumai yra 1K arba 1°C. Atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertė yra susieta su šilumos izoliacijos - polistireninio putplasčio - šilumos laidumo koeficiento λ∙W/(mK) ir polistireninio putplasčio storiu. Polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientą λ deklaruoja gamintojai. Polistireninio putplačio storis apskaičiuojamas, įvertinant šilumos laidumo koeficiento λ vertę ir polistireninio putplasčio eksploatacinę būseną. Šilumos perdavimo koeficiento U vertė tampa mažesnė, naudojant aukštesnės klasės polistireninį putplastį, turintį mažesnę šilumos laidumo koeficiento λ vertę ir didinant polistireninio putplasčio storį. Lietuvoje statiniai yra klasifikuojami į E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases, kurios parodo suvartojamos šilumos energijos kiekį įskaitant energiją pastatams šildyti, vėsinti, vėdinti, karštam vandeniui ruošti ir pastato apšvietimo reikmėms. Visos šiltinamos atitvaros privalo atitikti visus esminius statinio reikalavimus. Šiltinamas atitvaras, nepriklausomai nuo naudojamų medžiagų, būtina suprojektuoti, statyti ir eksploatuoti taip, kad į jas nepatektų atmosferos kritulių bei teršalų. Šiltinamos atitvaros turi būti įrengtos taip, kad į jas nepatektų graužikai. Kai ant atitvarų šiltinimo sistemų įrengiami papildomi masyvūs (sunkus) elementai bei įrenginiai, jie turi būti tvirtinami prie laikančiojo sluoksnio pagrindo. Šiltinimo sistemoms įrengti naudojami elementai turi būti atsparūs korozijai, drėgmei, mikroorganizmams, ultravioletinei spinduliuotei, ir kitiems agresyviesiems poveikiams. Polistireninio putplasčio plokščių, ypač pilkojo (neoporo), negalima klijuoti ant pagrindų, įkaitusių nuo saulės spindulių, nes įkaitę ir perdžiūvę šiltinamų atitvarų pagrindai iš klijų, naudojamų polistireninio putplasčio plokštėms priklijuoti, greitai ištraukia drėgmę ir jie nespėja patikimai priklijuoti polistireninio putplasčio plokščių prie pagrindo. Dėl to šiltinimo sistema gali neleistinai deformuotis ir net nukristi. Dėl to šiltinimo sistema gali neleistinai deformuotis ir net nukristi. Dėl to šiltinimo sistema gali neleistinai deformuotis ir net nukristi. Dėl to šiltinimo sistema gali neleistinai deformuotis ir net nukristi. Dėl to šiltinimo sistema gali neleistinai deformuotis ir net nukristi. Dėl to šiltinimo sistema gali neleistinai deformuotis ir net nukristi.
Kaip montuoti sumuštinių sieninę plokštę - BRD
Dėl saulės spindulių poveikio - ilgiau veikiamas tiesioginių ultravioletinių spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir darosi trapus, o tada dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozija. Nuo saulės apsaugo dažymas, tinkavimas, laminavimas ir panašiai. Polistireninis putplastis veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio irimo produktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis, kurių temperatūra yra 450-500°C. Polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais dega tik netarpiškai veikiamas ugnies. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis liaujasi degęs, nebūna nei rusenimo, nei smilkimo, tai yra savarankiškai degti pavyzdžiui, kaip medis negali.
Remiantis LR reikalavimais pagal galutinio panaudojimo principą, vertinamas ne atskirų sistemos elementų, o visos termoizoliacinės sistemos degumas. Kilus gaisrui, iš polistireninio putplasčio išeina oras, medžiaga susitraukia, padidėja šilumos laidumas pastato atitvarose. Dėl to patalpoje susidaro žemesnė temperatūra, pastatų laikančiosios konstrukcijos bei atitvaros gaisro metu yra mažiau pažeidžiamos, greičiau atvėsta, padaroma mažesnė gaisro žala, t.y. jos ilgiau išlaiko savo savybes, tinkamas eksploatacijai, ilgiau nesuyra.
tags: #putu #polistirolas #su #aliuminio #folija