Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula).
Rąstinio namo pastato medienos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to kokia medienos rūšis, kur ji augusi ir kur nukirsta, žiemos kirtimo ar ne. Todėl siūlome susipažinti su tam tikrais moksliniais skaičiais bei profesionalų komentarais ir pasirinkti tinkamiausią medieną.
Medienos struktūra ir drėgmė
Sienojus ruošiamas iš aukščiau paminėtų medienos rūšių medžių kamieno, kurį sudaro - žievė (žiauberis), žievė (luobas), brazdas, balanos, branduolio ir šerdies sluoksniai. Optimalus rievės plotis: paprastosios pušies - 0,5-6 mm, eglės - 0,5-7 mm, uosio - daugiau nei 1 mm. Medienos spalva priklauso nuo klimato sąlygų, medžio amžiaus ir augimo sąlygų.
Mediena drėgna ir kitaip elgiasi: šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20%, kambario sausumo 8-12%. Gamyboje vartojamos trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti - transportinis drėgnis (20-22%), eksploatacinis drėgnis ir gamybinis drėgnis. Rąstiniams pastatams statyti rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20%.
Nuodžiūvis - linijinis ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei, prasideda tik nuo to momento, kai išgaruoja visa laisvoji drėgmė. Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi. Medienos savybės: brandaus balanos trūkumas gali lemti trūkinėjimą, todėl taikoma ilginė išdroža. Brinkimas - išbrinkimo procesas, kai mediena sugeria drėgmę iš oro arba mirksta vandenyje, o tai sukelia matmenų pokyčius.
Medienos deformacijų tipai: sraigtinis, išilginis, skersinis, kraštinis. Atsparumas deformacijoms ir patikimumas naudojant metalinius tvirtinimus labai priklauso nuo medienos rūšies. Pušies ir eglės lyginamieji rodikliai rodo, kad eglė dažnai labiau laikosi išorinių sąlygų, o pušis geriau kvėpuoja ir atspariai kovai su griuvimo procesais.
Medienos tankis, kietumas ir atsparumas
Medienos tankis - kūno masės ir jo tūrio santykis (kg/m3). Lietuvoje dažnai lyginamos pušies, eglės ir maumedžio savybės dėl jų plačios paplitusios panaudojimo galimybės. Pušies mediena turi tankį apie 490-520 kg/m3 ir Jankos kietumą apie 1990 N; eglė apie 430-470 kg/m3 ir šiek tiek žemesnis kietumas; ąžuolas apie 670-760 kg/m3 ir Jankos kietumas apie 6000 N. Maumedis (Larix) laikomas kiečiausia iš spygliuočių, su tankiu 590-680 kg/m3 ir kietumu apie 5200 N.
Kietumas ir atsparumas priklauso ne tik nuo rūšies, bet ir nuo augimo sąlygų, brandos bei balanos dalies. Pavyzdžiui, maumedis dominuoja terasinių lentų ir lauko konstrukcijų segmente dėl savo puikaus atsparumo drėgmei ir puvimui, o ąžuolo ir uosio plokštėms būdingos aukštos mechaninės savybės. Eglė dažniausiai naudojama karkasiniams elementams, sijoms ir stogų dalims dėl lengvumo ir šilumos izoliacijos mandagumo.
Savybės pagal medienos rūšis: pagrindiniai aspektai
- Pušis - vidutinio tankio, puikiai kvėpuoja ir atspariau gniuždymui, lengvai apdirbama, dažnai naudojama durims, terasinėms lentoms, grindims, lauko konstrukcijoms. Pušies sakai labiau išsisklaido per rąstą, todėl mažiau pavojingi įtrūkimai. Ji pigesnė už ąžuolą ir turi plačią prieinamumo spektrą Lietuvoje.
- Eglė - lengvesnė, šviesesnė, mažiau sakota, geresnės šilumos izoliacijos savybės, dažnai naudojama karkasinėms konstrukcijoms, grindims, sienoms. Didesnės temperatūros poveikio atsparumas, todėl dažnai pasirenkama šiems tikslams.
- Maumedis - itin atsparus drėgmei ir puvimui, tinka lauko konstrukcijoms, terasoms, fasadams, prieplaukoms. Vidinė šerdis labai patvaria, balanos turinys didelis, todėl mediena laikoma ilgaamže. Medžiaga turi puikų šilumos laidumą ir estetinį paviršių, yra natūraliai atspari mikroorganizmams.
- Ažuolas - labai kietas, tankus, atsparus ir išlaikantis bruožą, tinka sunkiosioms konstrukcijoms, baldams, grindims. Dažnai klasifikuojamas į Select/Natural/Rustical, suteikiantis aukštą estetinį bei techninį lygį.
- Beržas - kietas, šviesus, dažnai naudojamas faneros gamyboje, parketui ir moderniems baldams dėl pluošto tekstūros.
Taip pat pastebima, kad kedras ir Sibiro kedras pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis ir medienos aromatu, kuris laikomas naudingų poveikių žmonėms. Kedro eteriniai aliejai pagerina kvėpavimą ir bendrą organizmo funkciją, o medienos struktūra lemia mažus šilumos nuostolius. Kedro mediena pasižymi mažu suspaudimo koeficientu ir atsparumu deformacijai, todėl ji yra tvirtas pasirinkimas šaltoms klimato zonoms.
Kokiu tikslu kurti ir kokia medienos rūšimi statyti?
Kai kalbama apie rąstinius pastatus, nustatoma, kad svarbiausi veiksniai - gera medienos parinktis, tinkamas drėgmės lygis statybų metu, technologinis procesas ir tinkamos izoliacijos naudojimas. Lietuvoje pušis ir eglė dominuoja dėl gausos ir kainos; kedras bei maumedis dažnai pasirinkti ten, kur reikalinga didesnė atsparumas drėgmei ir ilgaamžiškumas. Žiemos kirtimo mediena dažnai laikoma pranašesne nei vasarinė dėl jos didesnės sausumo ir mažesnių drėgmės nuostolių statybų metu. Taip pat sakoma, kad žiemos kirtimas sumažina drėgmės nusėdimą ir sumažina įtrūkimus, todėl patartina rinktis žieminį kirtimą kai įmanoma.
Pušies rąstų sienojai laikomi prakaitavimo, oro laidumo savybėmis, todėl sienas galima efektyviau vėdinti. Eglės sienos turi mažesnį gebėjimą džiūti, bet pušies sienos suteikia didesnį oro pralaidumą. Maumedis užtikrina ilgaamžiškumą ir atsparumą puvimui, o kedras turi itin geras šilumos izoliacijos savybes ir pareina su natūraliu lengvumu architektūrinei išvaizdai.
Praktiškos rekomendacijos ir pritaikymas
- Renkantis medieną rąstiniam namui - atsižvelgti į paskirtį (stogą, sienas, grindis, terasą), klimato sąlygas ir biudžetą. Atitinkamai: ąžuolas - aukštam kietumui ir ilgaamžiškumui; pušis ir eglė - kainos bei apdirbamumo balansui; maumedis ir kedras - lauko konstrukcijoms su dideliu atsparumu drėgmei.
- Drėgmės kontrolė - medienos drėgnis statybų metu turėtų būti tarp 14-20%. Teisinga džiovinimo ir sandėliavimo praktika sumažina įtrūkimus ir balanos trūkinėjimą.
- Išorės apsauga - impregnuotos pušies, termo medienos ar natūraliai atsparių kedro sprendimai lauke suteikia papildomą apsaugą.
- Gamybiniai aspektai - išlaikyti balansą tarp branduolinio ir balanų sluoksnių, vengti per didelio skerspjūvio netolygių konteksų, užtikrinti teisingą išdrožų technologiją, siekiant sumažinti trūkinėjimus.
Istoriniai kontekstai ir gaminių ypatybės
Maumedis laikomas vienu iš unikaliausių medžių: jo šerdies mediena yra labai patvari, o šerdis ir balana suteikia papildomų ilgaamžiškumo požymių. Venecijoje maumedis buvo plačiai naudojamas pamatų polių gamybai: apie 400 000 polių, kurie iki šiol išliko tvirtai. Maumedis taip pat naudojamas užtvankoms, malūnams, kasykloms, tiltams ir šaligatviams.
Kedras pasižymi eteriniais aliejais, kurie stiprina kvėpavimo ir širdies veiklą, atbaido vabzdžius ir laikomas vienu iš universalių statybinių sprendimų šiandieninėje architektūroje.
Trumpa santrauka pasirinkimams
- Rąstiniams pastatams dažnai rekomenduojama pušis arba eglė dėl prieinamumo ir mechaninių savybių; ąžuolas - kurkite sunkiosioms konstrukcijoms ir ilgaamžiam naudojimui.
- Laikui bėgant mediena keičia spalvą ir tūrį; apsaugokite ją nuo ilgesnio poveikio saulei ir drėgmei, naudodami aliejus, lakus ar impregnatus.
- Žiemos kirtimas gali būti naudingesnis dėl didesnės sausumo ir mažesnių drėgmės nuostolių statybų metu.
