Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose nėra nei naujas, nei retas reiškinys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sveikatos priežiūros specialistai priklauso didelės rizikos patirti smurtą grupei. Nurodoma, kad 8-38 proc. sveikatos darbuotojų per savo karjerą patiria smurtą. Tačiau realų smurto dažnį sunku apskaičiuoti, nes įvairūs autoriai naudoja skirtingus smurto apibrėžimus ir dauguma agresijos atvejų nėra užfiksuojami dokumentacijoje. Pavyzdžiui, vienoje studijoje nurodoma, kad 45 proc. personalo narių patyrė pacientų smurtą, tačiau mažiau nei 30 proc. atvejų apie tai buvo pranešta ligoninės administracijai. Bet ir iš asmeninės darbo praktikos žinome, kad iš pacientų ir jų artimųjų sulaukiamas tiek verbalinis, tiek psichologinis smurtas yra bene kasdienybė. Rimčiau yra vertinami tik fizinio smurto atvejai, kurie yra ganėtinai reti. Tokie atvejai, kai pacientas sunkiai sužalojo personalo narius, dažnai būna pateikiami sureikšmintai bei perduodami iš kartos į kartą.
Dažniausia smurto forma yra verbalinė agresija. Pavyzdžiui, Kanadoje verbalinės agresijos dažnis siekia 94 proc., Turkijoje - 91 proc., Didžiojoje Britanijoje - 90 proc. Palyginus su fiziniu smurtu, verbalinio smurto dažnis yra 3 kartus didesnis. Verbalinis smurtas apima šaukimą ant žmogaus, necenzūrinių žodžių vartojimą, gąsdinimą, kalbėjimą vartojant seksualinio turinio žodžius, tyčiojimąsi, neigiamus komentarus apie kompetenciją ir išsilavinimą. Fizinio smurto dažnis svyruoja nuo 20,8 proc. iki 82 proc.
Moksliniuose straipsniuose išskiriama, kad didžiausią riziką patirti pacientų smurtą turi slaugytojos, dirbančios ūminės psichiatrinės patologijos skyriuose. Nurodomas smurto dažnis svyruoja nuo 25 proc. iki 80 proc., tačiau manoma, kad tikrasis dažnis yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad 29 proc. slaugytojų buvo fiziškai užpultos paciento per pastaruosius 12 mėnesių, o 44 proc. Vyrai slaugytojai turi 1,7 karto didesnę tikimybę patirti smurtą nei moterys slaugytojos. Taip pat didesnė rizika yra dirbant naktinėje ar savaitgalio pamainoje. Palyginus gydytojus ir slaugytojus, gydytojai rečiau patiria pacientų smurtą.
Be to, visuotinai pripažįstama ir pabrėžiama, kad smurtas yra nepriimtinas ir turi tik neigiamus padarinius psichinei ir fizinei gerovei, motyvacijai dirbti ir sveikatai. Organizacijos lygmeniu smurtas gali paskatinti dažną kolektyvo narių kaitą, sumažėjusią moralę, priešišką darbo atmosferą, dažnesnes medicinines klaidas, susižeidimus darbo vietoje. Be to, dažna personalo kaita padidina paslaugų kainas ir yra susijusi su blogesne gydymo kokybe.
Viena gydymo psichiatrijos stacionare indikacijų yra agresija prieš save ar kitus. Pacientams, kurie jau priėmimo metu būna agresyvūs, tokią būseną sukelia haliucinacijos ir kliedesiai, dėl kurių pacientai būna psichomotoriškai sujaudinti ir pikti. Agresyviems pacientams būdingi sunkesni teigiami psichoziniai simptomai, tokie kaip įtarumas, priešiškumas, haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir nekritiškumas kliedesiams, blogesnė impulsų kontrolė. Kalbant apie specifines diagnozes, dažniausiai smurtas pasitaiko tarp sergančiųjų psichoziniais sutrikimais, asmenybės sutrikimu, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir manija. Tokie pacientai būna nukreipiami gydytis į aktyvaus stebėjimo palatas ir uždarus skyrius. Taigi ne veltui būtent šiuose skyriuose stebimas didžiausias smurtinio elgesio dažnis. Be to, pastebėta, kad vyriškoji lytis, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, anamnezėje buvęs smurtas, gydymas priverstine tvarka yra reikšmingi smurtinio elgesio rizikos veiksniai. Gydymas priverstine tvarka, kai pats pacientas nesutinka su gydymo reikalingumu, tam prie- šinasi, papildomai didina smurtinio elgesio tikimybę.
Iš išorinių, t. y. aplinkos smurto rizikos veiksnių, svarbu fizinė aplinka, pacientų skaičius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderytės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai. Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas. Teigiamas palatos klimatas yra būtinas, norint sumažinti smurtinių atvejų skaičių. Be to, patys pacientai būna labiau patenkinti gydymu skyriuje, kai smurtinių įvykių skaičius yra minimalus. Teigiama atmosfera pasiekiama, kai medikamentinis gydymas yra efektyvus, tarpasmeniniai konfliktai sprendžiami lanksčiai. Išskiriama, kad ypač svarbu yra bendravimo būdas, kuriuo naudojasi personalas, dirbdamas su pacientais. Svarbu gebėti išlaikyti pusiaus- vyrą tarp draugiškumo ir atitinkamo atstumo, nes kai kurie pacientai agresyviai reaguoja į per mažą fizinę distanciją ar fizinį kontaktą. Taip pat pastebėta, kad dažniau pacientų smurtą patiria tos slaugytojos, kurios buvo labiau- siai įsitraukusios į santykį su pacientu, o kontroliuojantis personalo bendravimo stilius yra veiksnys, išprovokuojantis agresyvų pacientų elgesį. Paciento poreikių nepatenkinimas - kita svarbi smurto priežastis. Vis dažniau teigiama, kad pacientai yra klientai ir dėl to į smurto prevencijos programas reikalinga įtraukti pacientų pasitenkinimo paslaugomis tyrimus.
Siekiant sumažinti smurtą, svarbu pasirūpinti personalo apmokymu, kaip įvertinti, ar pacientas dabar yra pavojingas, bei tinkamu fizinės aplinkos įrengimu: maloni aplinka, optimalus pacientų skaičius palatose, aiškūs personalo vaidmenys, nuspėjama rutina, užtikrinamas pacientų privatumas ir orumas. Kartais paciento smurtinį veiksmą galima nuspėti pastebėjus įspėjamuosius ženklus, pavyzdžiui, balso tono pakėlimas, gestikuliavimas, nenusėdėjimas ramiai, veido išraiškos. Pasireiškus smurtiniam elgesiui, patariama taikyti neprievartinius metodus ir paskatinti pacientą nusiraminti be frustracijos. Situacijos valdymo technikos įtraukia situacijos įvertinimą, gerus bendravimo įgūdžius, padidėjusį stebėjimą, medikamentų pasiūlymą, jei indikuotina.
Psichologinio smurto mastas Lietuvoje
Pagal darbe patiriamo fizinio smurto rodiklius Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, tačiau psichologinį smurtą mūsų šalyje patiria dvigubai daugiau darbuotojų, negu kituose ES kraštuose. ES atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinį smurtą darbe patiria apie 5 proc. europiečių. Lietuva pagal šiuos rodiklius atsiduria paskutiniame penketuke. Latvijoje šis rodiklis siekia 4,6 proc., Estijoje - 6,5 proc.
Lietuvoje smurtą ar smurto grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 procentų darbuotojų (2008 metų duomenys), susiduriančių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais. Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje patyrė apie 8,8 proc. tyrimų metu apklaustų asmenų. Nemažai darbuotojų, ypač moterų, nukentėjo dėl grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų darbovietėje. Priekabiavimas, patyčios, ujimas - šiandien dažnai naudojami siekiant „išguiti“ darbuotoją iš darbovietės. Mokslininkų žodyne netgi atsirado nauja šį reiškinį apibūdinanti sąvoka - mobingas - reiškianti „gaujos puolimą“. Mobingas - aukos išskyrimas iš grupės, pasireiškiantis nelygiaverčiu jos traktavimu, blogesniu nei su kitais elgesiu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu. Galutinis mobingo tikslas - atsikratyti aukos, o priemonės šiam tikslui pasiekti tampa nebesvarbios.
Pasak mobingo reiškinį tyrinėjančios Vytauto Didžiojo universiteto doktorantės, Šiaulių kolegijos turizmo administravimo studijų katedros vedėjos bei lektorės Jolitos Vveinhardt, Lietuvoje mobingas dažniausiai pasireiškia užslėpta forma, t. y. apkalbomis ir šmeižimu. Mobingo tyrimus pradėjo švedai, daug tyrimų šioje srityje vėliau atliko vokiečiai. Pasak tokių tyrimų rezultatų, Švedijoje psichologinį smurtą daugiausia patiria jauni žmonės, Norvegijoje - senesni, Lietuvoje - 30-45 metų amžiaus. J. Vveinhardt linkusi manyti, kad tokius tyrimo rezultatus galima sieti su šio amžiaus darbuotojų suaktyvėjimu siekiant karjeros: „Noras atlikti tam tikrą darbą geriau nei kolegos sukelia konkurenciją ir pavydą, todėl atsiranda bandymų užkirsti tokiam žmogui kelią kopti karjeros laiptais.“
Higienos instituto Darbo medicinos centro mokslinių tyrimų skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė išskiria keturias psichologinio smurto pasireiškimo formas: įžeidinėjimą, ujimą, priekabiavimą, grasinimus (gali būti grasinama ir fiziniu smurtu). 2009 metų duomenimis, apklausus 1379 įvairiuose sektoriuose dirbančius respondentus, paaiškėjo, jog smurtą dažniau patiria mokytojai, sveikatos priežiūros, socialinių ir leidybos sričių darbuotojai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog anketa išryškino tik darbuotojų tarpusavio santykius, o santykiai su klientais į tyrimą įtraukti nebuvo. Kita vertus, psichologinį smurtą dažniausiai patiria daugiausia kontaktų su kitais žmonėmis, dažniausiai klientais, palaikančios profesijos: „Psichologinio smurto atžvilgiu pavojingiausios yra komunikaciniu požiūriu atviros profesijos“, - įsitikinusi B. Pajarskienė.
Psichologinio smurto pasekmės gali būti įvairios: pradedant psichosomatinėmis ligomis, galvos svaigimu ir baigiant įvairiais koncentracijos sutrikimais. Vokietijos mokslininkai įrodė, jog psichologinis smurtas darbe padidina skyrybų riziką, nes sutuoktiniai parsineša darbe išgyventas problemas. Patiriant psichologinį smurtą padidėja savižudybės rizika, o rizika susirgti depresija padidėja keturis kartus. Į tokio smurto pasekmes galima žvelgti ir iš įmonės ar organizacijos perspektyvų: prastėja padalinio darbo rezultatai, sumažėja darbuotojų darbingumas, prastėja darbinė atmosfera. Tyrimų rezultatai atskleidžia, jog tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą darbe dažniau patiria moterys. Įdomu tai, kad pastarosios patyčias ir ujimą dažniau patiria moteriškuose, nei vyriškuose kolektyvuose.
Aukos tylėjimas ir sprendimo būdai
Pagrindinė problema šiandien dar yra ta, kad Lietuvoje moterys leidžiasi įžeidinėjamos. „Darbuotojos toleruoja patyčias ir tendencingą įžeidinėjimą, ujimą, nes mano, kad yra pavaldinės ir turi tai iškentėti, ypač jeigu psichologiškai smurtauja vadovas. Smurto aukos labai dažnai niekur nėra apie tai pranešusios, ne kartą buvo taip, kad tyrėjai buvo pirmieji žmonės, kuriems auka pasipasakojo apie savo problemas“, - kalbėjo B. Pajarskienė. Aukos tylėjimo motyvai dažniausiai yra baimė prarasti darbą ar manymas, jog maištavimas nieko nepakeis, nenoras sukelti problemų. Daugelis aukų susiklosčiusios situacijos nelaiko darbo aplinkos problema, o vertina tai kaip savo asmenybės problemą arba natūralų dalyką.
B. Pajarskienė sakė: „Taip, kaip darbas su kenksmingomis sveikatai medžiagomis yra darbo aplinkos problema, taip ir psichologinis smurtas yra tokia pati problema, kurios sprendimu turėtų pasirūpinti darbdavys. Darbdavys privalo garantuoti nekenksmingas darbo sąlygas tiek fiziniu, tiek psichologiniu požiūriu. Tiesa, konfliktų visur pasitaiko, ir jie dažnai kai ką pakeičia teigiama linkme, tačiau esminis konflikto ir psichologinio smurto skirtumas yra tas, kad konflikte abi pusės dažniausiai yra lygiavertės, o psichologinio smurto atveju viena pusė visada yra menkesnė.“
Galimi įvairūs šios problemos sprendimo būdai. Pasak J. Vveinhardt, sveikintina yra Vokietijos praktika sprendžiant tokio pobūdžio problemas: „Jau prieš dešimt metų vokiečiai daugelyje įmonių turėjo mobingo konsultantų, kurie mobingo aukoms padėjo spręsti jų problemas. Sunku pasakyti, ar Lietuvoje įmanoma tokia praktika, dažnai nutinka taip, kad vadovas lygiai taip pat suinteresuotas žmogaus engimu ir išgujimu iš darbo vietos. Tokiu atveju mobingo konsultantas savo vaidmens neatliktų.“ Organizacijose ar įmonėse galėtų būti organizuojami atitinkami mokymai kolektyvui, kaip tam tikrose situacijoje padėti aukai. Nors didžioji dalis darbuotojų tiesiogiai neprisideda prie aukos užgauliojimų ir ujimo, tačiau stebi situaciją iš šalies, ir, neįdedami jokių pastangų tokią būseną nutraukti, tampa pasyviais dalyviais.
Nors „lietuviškas“ problemos sprendimo mechanizmas jau yra sugalvotas - profesinės rizikos vertinimas - tačiau šiandien jis dar neveikia. Pagal įstatymus įmonės privalo atlikti šį vertinimą, tačiau jis vis dar atliekamas fiktyviai, tenorint užsidėti „varnelę“. „Šis mechanizmas praktikoje veikia tiek, kiek jį „judina“ darbo inspekcija. Darbo inspektoriai tikrina, o tada įmonė atlieka fiktyvų tyrimą vien tam, kad nepažeistų įstatymų. Šiandien darbdaviai dar nesuvokia, kad rimtas psichosocialinės darbo aplinkos vertinimas būtų naudingas ne tik jų darbuotojams, bet ir pačiai įmonei ekonomine prasme: žmonės taptų labiau motyvuoti, geriau dirbtų ir atsirastų didesnis ekonominis efektas“, - kalbėjo B. Pajarskienė.
Abi tyrėjos įsitikinusios, jog, susidūrus su tokia problema, moteriai pirmiausia turėtų padėti jos šeima, draugai, artimieji. Žinoma, negalima užmiršti ir psichologo pagalbos. Lietuvoje nėra imamasi adekvačių priemonių, kaip išvengti smurto darbe, arba kaip padėti jį patyrusiems. Pasak J. Vveinhardt, tai dažnai nutinka dar ir dėl to, kad vadovas ar net atskiri organizacijos padaliniai nežino, kas vyksta kituose padaliniuose ar skyriuose. „Jeigu organizacija didelė, vienas padalinys nieko nežino apie situaciją kitame“, - mano Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Tačiau pasak B. Pajarskienės: „Jeigu vadovas atliks psichosocialinės aplinkos vertinimą, tai jis puikiai žinos, kas vyksta jo įmonės visuose padaliniuose. Aišku, jeigu tas tyrimas nebus tik formalumas ir bus atliktas gerai.“
Tokio tyrimo objektas - prietaisais nefiksuojami dalykai, todėl labai lengva sukurti savo realybę. Visi metodai privalo būti naudojami teisingai. DMC Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja teigia: „Anketa yra labai geras vertinimo metodas iki tol, kol ji yra teisingai sudaryta ir į ją atsakingai žiūrima. Kitas dalykas yra tų, kurie atlieka tyrimą, pasirengimas. Trečias dalykas - tų, kurie samdo tyrėjus, noras sužinoti ir įvertinti tikrąją padėtį.“
2009-aisiais Valstybinis psichikos sveikatos centras įsitraukė į Europos Komisijos finansuojamą projektą: „Smurtas prieš moteris darbe… Pasikalbėkime“, kuriam vadovauja tarptautinė organizacija „Mental Health Europe“. Projekto metu numatoma panaudojus grupių metodiką įsigilinti į problemos supratimą kiekvienoje iš projekte dalyvaujančių šalių, išplatinti geros praktikos pavyzdžių bei viešinant projekto rezultatus atkreipti visuomenės ir darbdavių dėmesį į smurtą darbo vietoje, skatinti imtis priemonių užkirsti šiai problemai kelią.
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.). Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.
Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).
tags: #psichologinis #smurtas #psichiatrijos #profilio #skyriuose