Psichologinis profiliavimas - tai terminas, kuris populiariojoje kultūroje dažnai siejamas su teisės psichologais, kurie, kaip manoma, sudaro nusikaltėlių psichologinius profilius teisėsaugos institucijoms. Tačiau psichologinis profiliavimas apima daug daugiau nei vien tik nusikaltėlių profilių sudarymą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas iš tikrųjų yra psichologinis profiliavimas, kokias sritis jis apima ir kaip jis naudojamas įvairiose srityse, pradedant teisėsauga ir baigiant saugumu.
Teisės psichologija: platesnis kontekstas
Teisės psichologija yra pakankamai jauna sritis, kuri atsirado tik 1981 m., kai buvo pripažinta atskiru Amerikos psichologų asociacijos padaliniu. Nuo tada ši sritis išsiplėtė ir apima tiek klinikinius, tiek teisinės sistemos darbuotojus, kurie siekia geriau suprasti psichologijos ir įstatymo tarpusavio sąsajas. Teisės psichologai dirba ne tik su kriminologija, bet ir su klinikinės psichologijos ir teisės ekspertizės sankirta, apimančia tyrimus bei šių disciplinų taikymą daugelyje probleminių situacijų, nuo aukos teisių iki sunkumų, ardančių šeimas.
Teisės psichologo vaidmuo teisingumo sistemoje
Teisės psichologo atsakomybių spektras yra labai platus, tačiau jo darbai dažniausiai vienaip ar kitaip susiję su baudžiamojo teisingumo sistema. Teisminėje sistemoje teisės psichologas užima be galo svarbų vaidmenį, nusakant atsakovo psichinio funkcionavimo aspektus. Teisės psichologai gali būti kviečiami ieškovų arba gynybos atlikti psichologinį įvertinimą ir liudyti teisme apie savo gautus rezultatus. Tokie įvertinimai gali varijuoti nuo psichologinio sutrikimo įvertinimo iki kaltinamojo protinių gebėjimų nustatymo.
Teisės psichologai taip pat dažnai dirba su nusikaltimų aukomis, tiek jas įvertinant, tiek teikiant terapinę pagalbą. Be to, jie gali dirbti pataisos įstaigose, kur jų pirminės pareigos apima nuteistųjų įvertinimą, konsultacijas su advokatais, pataisos įstaigos darbuotojais ar kitu personalu dėl nuteistųjų psichologinės gerovės.
Psichologinis profiliavimas teisės psichologijoje
Kaip minėta anksčiau, teisės pažeidėjų psichologinių profilių sudarymas yra tik vienas iš daugelio teisės psichologo darbo darbų. Profiliavimas susideda iš nuodugnaus tyrinėjimo: nusikaltimo vietos nuodugnus tyrimas ieškant fizines teisės pažeidėjo charakteristikas atskleidžiančių įkalčių, kaip amžius, svoris, rasė, o taip pat ir padedama atskleisti ir nusikaltimo įvykdymo motyvus. Teisės psichologai padeda policijos pareigūnams atskleidžiant, kokio tipo žmonės tikėtiniausiai įvykdo tam tikro tipo nusikaltimus ir kokios gali būti jų gyvenimo aplinkybės. Tai padeda pareigūnams susiaurinti įtariamųjų ratą ir nukreipti dėmesį būtent į tuos, kurie tikėtiniausiai galėjo įvykdyti nagrinėjamą nusikaltimą.
Iššūkiai ir darbo sąlygos
Teisės psichologo darbo sąlygos gali kelti tam tikrus iššūkius. Dauguma specialistų praleidžia daug laiko įkalinimo įstaigose, vertinant ir bendraujant su žmonėmis, kurie gali nenorėtų jų pagalbos. Atliktų įvertinimų rezultatai dažnai naudojami kaip parodymai teismo nagrinėjimuose, probacijos svarstymuose, todėl teisės psichologai reguliariai praleidžia nemažą dalį laiko tokiuose formaliuose procesuose.
Nors patys įvertinimai dažniausiai atliekami individualiai dviese su vertinamu asmeniu, teisės psichologai taip pat nemažai laiko praleidžia dirbdami su nuteistųjų grupėmis, vykdant reabilitacijos programas. Dirbant pataisos įstaigose teisės psichologai turi paklusti griežtoms vidinėms taisyklėms, paprastai yra apžiūrimi kiekvieną kartą prieš įeinant į įstaigą, o jų veikla neretai filmuojami kameromis. Negana to, nuolat dirbama gana triukšmingoje aplinkoje, o tai gali būti apibūdinama kaip stresą keliančia darbo vieta.
Karjeros galimybės ir uždarbis
Darbo galimybių spektras teisės psichologams didėja kartu su išsilavinimo ir patirties lygiais. Teisės psichologai dirba su bendruomenėmis, probacijos programose, ligoninėse, bendraujama su nusikaltimų aukomis ar teisėsaugos sistemos profesionalais. Nors paprastai darbo valandos yra nuo 9 val. iki 17 val., teisės psichologo uždarbis gali priklausyti nuo įstaigos, kurioje dirbama, bei gyvenamosios vietos. Vyriausybinėse įstaigose dirbantys psichologai paprastai uždirba mažiau nei tie, kurie dirba individualiai pagal užsakymus.
Profiliavimas saugumo srityje
Saugumo srityje dažnai daugiausia dėmesio skiriama fiziniams ir technologiniams aspektams - stebėjimo kameroms, prieigos kontrolei ir šifravimui. Tačiau ne mažiau svarbus, bet mažiau matomas sluoksnis yra saugumo psichologija. Saugumo psichologija iš esmės siekia suprasti, kodėl atliekami veiksmai, kurie gali kelti pavojų saugumui. Tai apima potencialių grėsmių, kylančių tiek iš vidaus, tiek iš išorės šaltinių, analizę. Psichologinis profiliavimas - priemonė, dažnai siejama su kriminaliniais tyrimais - čia atlieka pagrindinį vaidmenį.
Elgesio analizė ir konfliktų deeskalacija
Saugumo darbuotojai vis dažniau mokomi elgesio analizės metodų, kad galėtų nustatyti įtartiną elgesį ar minios dinamikos anomalijas. Pavyzdžiui, oro uoste saugumo komandos, apmokytos elgesio analizės, stebi požymius, kurie pranoksta įprastą kelionės stresą. Tai gali būti pernelyg didelis prakaitavimas, akių kontakto vengimas arba nenuoseklūs pasakojimai per atsitiktines apklausas.
Kitas svarbus saugumo psichologijos aspektas yra konfliktų deeskalacija. Scenarijuose, kuriuose įtampa didėja, gebėjimas sumažinti konfrontacijos intensyvumą gali užkirsti kelią fiziniams susirėmimams. Svarbiausia čia yra empatijos principas. Parodydami supratimą ir rūpestį dėl asmens nusiskundimų, apsaugos darbuotojai dažnai gali padėti taikiai išspręsti problemą. Šios technikos apima atvirą kūno kalbą, ramų ir pastovų balso toną ir aktyvų klausymąsi asmens rūpesčių.
Nusikaltimų prevencija kuriant aplinką (CPTED)
Psichologiniai principai taip pat taikomi projektuojant erdves, kad natūraliai atgrasytų nuo nusikalstamo elgesio - tai vadinama nusikaltimų prevencija kuriant aplinką (angl. Crime Prevention Through Environmental Design, CPTED). Tai apima tokius dalykus kaip tinkamas apšvietimas, aiškios matomumo linijos ir natūrali stebėjimo galimybė.
Mokymai ir iššūkiai
Atsižvelgiant į psichologinių aspektų supratimo svarbą, apsaugos darbuotojams rengiami išsamūs mokymai. Nors psichologinių įžvalgų integravimo į saugumo praktiką nauda yra akivaizdi, tai taip pat kelia iššūkių. Vienas iš jų - rizika, kad nekaltas elgesys bus profiliuojamas arba klaidingai interpretuojamas kaip piktavališkas, o tai gali lemti nepagrįstą tikrinimą arba eskalavimą. Taip pat, nuolat diskutuojama dėl etinių stebėjimo ir elgesio analizės pasekmių.
Profiliavimas kalbotyroje ir psichologijoje
Profilingas - tai tarptautinis terminas, kuris vartojamas įvairiuose kontekstuose, dažnai siejamas su asmenybės ar elgesio analizavimu. Žodis „profilingas“ yra kilęs iš anglų kalbos žodžio profiling, kuris gali būti siejamas su veiksmažodžiu to profile, reiškiančiu „kurti profilį“ arba „apibrėžti ypatybes“.
Kalbotyroje profilingas vartojamas norint apibrėžti konkrečius būdus, kaip žmonės suformuluoja ir suvokia sąvokas, remdamiesi turimomis kalbinėmis priemonėmis. Šis terminas padeda analizuoti, kaip išryškinami tam tikri žodžių ar frazių aspektai siekiant perteikti konkrečią informaciją. Lingvistiniame kontekste „profilingas“ padeda suprasti, kaip skirtingos kalbos formos kuria skirtingus suvokimo modelius.
Psichologijoje profiliavimas gali būti naudojamas siekiant suprasti asmenybės ypatybes, elgesio modelius ir motyvus. Tai gali būti naudinga įvairiose srityse, įskaitant teisėsaugą, saugumą, rinkodarą ir žmogiškųjų išteklių valdymą.
Terorizmo psichologija
Terorizmo psichologija iš dalies yra labiau teorijos ir nuomonės mišinys nei rimtas mokslas. Vis dėlto psichologai siūlo žvelgti į terorizmą labiau iš politinės ir grupinės dinamikos perspektyvos nei iš individualaus elgesio. Išnagrinėjęs 400 teroristų detalių bylų, teismo medicinos psichiatras Marcas Sagemanas padarė išvadą, kad šie asmenys toli gražu nebuvo išplautomis smegenimis ar socialiai izoliuoti. 90 procentų jų buvo kilę iš rūpestingų, darnių šeimų, 63 procentai - studijavo koledžuose.
Psichologai, tyrinėję teroristines grupes, konstatuoja, kad teroristai paprastai yra stabilios asmenybės, jie nėra paranojiški ar nesuvokiantys realybės. Tai, kas iš esmės teroristus skiria nuo kitų žmonių, yra gebėjimas dėl savo įsitikinimų ar tikslo visiškai išjungti empatijos jausmą.
Kova su terorizmu: psichologinis aspektas
Kovojant su terorizmu, svarbu suprasti ne tik teroristų motyvus, bet ir tai, kaip jie verbuoja naujus narius. Psichologijos profesorius C. R. McCauley teigia, kad, nors „terorizmas pražudo gyvybes ir sunaikina turtą čia ir dabar, tačiau teroristai viliasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai atneš daug didesnės naudos“.
Teroristai tikisi, kad nevykęs ir pernelyg generalizuotas smūgis prieš juos palies esančius jų pusėje, tačiau dar neradikalizuotus ir nemobilizuotus asmenis, o tai pelnys didesnes dar neįsitraukusiųjų į terorizmą simpatijas, paskatins juos veikti ir aukotis. O tai sustiprins piramidės viršūnę.
Todėl, kovojant su terorizmu, svarbu susilaikyti nuo reakcingo, smurtinio atsako. Privalome atsispirti kerštingam teisingumui ir sutelkti dėmesį į atkuriantįjį teisingumą, kuris nėra kurstomas keršto troškimo. Turime nusigręžti nuo neapykantos, prietarų ir susitelkti į atjautą, esminių priežasčių, kurios paskatina jaunus žmones, ypač vyrus, tapti teroristais, ieškojimą.
Teisiniai ir socialiniai-psichologiniai seksualinio priekabiavimo aspektai: kaip atpažinti?
Psichologinis profiliavimas nusikaltimų tyrimuose
Nusikaltimų tyrimo psichologija padeda integruoti psichologijos žinias į nusikaltimo tyrimo procesus ir technikas. Nusikaltimo išaiškinimas yra sudėtingas procesas, kuriame svarbu ne tik surinkti įrodymus, bet ir tinkamai apklausti liudytojus, įtariamuosius ir aukas.
Kiekvieną nusikaltimo tyrimą galima santykinai išskirti į tris procesus, kurie gali būti tobulinami pasitelkiant šioje srityje atliekamus psichologinius tyrimus:
- Informacijos apie nusikaltimą atkūrimas.
- Gautos informacijos tikslumo ir patikimumo vertinimas.
- Konsultacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, padedant jiems suprasti nusikalstamą elgesį ir priimti tinkamus sprendimus dėl nusikaltėlių paieškos vykdymo.
Informacijos atkūrimas ir apklausos metodai
Siekiant padėti žmonėms prisiminti seniai įvykusius įvykius ir išgauti kuo daugiau tikslios informacijos, nusikaltimų tyrėjams yra naudinga informacija apie psichologinių atminties procesų bei socialinės informacijos apdorojimo ypatumų tyrimų rezultatus. Taip pat svarbu žinoti, kaip apklausti vaiką, įtariamąjį ar nusikaltimų aukas, kurios patyrė traumuojančius įvykius.
Psichologai, remdamiesi naujausių empirinių tyrimų rezultatais, gali kurti naujus ar tobulinti esamus apklausų metodus, kurie, palyginti su pareigūnų taikomomis procedūromis, gali užtikrinti reikšmingai didesnį atkuriamos tikslios informacijos kiekį. Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai rodo, kad asmenys, apklausti taikant kognityvinį interviu, palyginti su standartine apklausa, ne tik atkuria reikšmingai didesnį informacijos kiekį, bet ir geriau jaučiasi apklausos metu ir po jos.
Informacijos tikslumo ir patikimumo vertinimas
Kaip rodo tyrimų rezultatai, pareigūnai dažnai nežino apie veiksnius, lemiančius liudytojų parodymų tikslumą, ir priimdami sprendimus gali remtis įvairiais stereotipais. Todėl svarbu įvertinti gautos informacijos tikslumą ir patikimumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip melo atskleidimas, melagingi prisipažinimai, veiksniai, veikiantys informacijos atkūrimo tikslumą ir išsamumą (pvz., praėjęs laiko tarpas, apklausiamo asmens amžius, apklausos metu užduodamų klausimų pobūdis, ginklo panaudojimas ir pan.).
Psichologai gali konsultuoti pareigūnus apie tai, kokie veiksniai ir kaip konkrečiu tiriamu atveju galėjo paveikti įsimintos informacijos atkūrimo tikslumą ir išsamumą. Tuo tarpu apklausiant įtariamus asmenis ypač aktualus yra melo atskleidimo klausimas.
Nusikaltėlių profiliavimas
Vienas iš pavyzdžių, kaip psichologijos žinios gali būti pritaikytos vykdant nusikaltėlių paiešką - profiliavimas. Nusikaltėlių profiliavimo metodas leidžia iš turimos informacijos apie nusikaltimą daryti išvadas apie tą nusikaltimą padariusio asmens psichologines bei socialines charakteristikas ir nusikaltimo motyvus.
Nors Lietuvoje nusikaltėlių profiliavimo metodas nėra plačiai naudojamas, nusikaltimų tyrėjai kasdien turi priimti sprendimus, kurie gali būti susiję tiek su tikrinamomis nusikaltimo versijomis, tiek su nusikaltimą padariusio asmens savybėmis ar elgesio motyvais.
tags: #psichologinis #klasifikavimas #psychological #profiling