Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Psichologija apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Psichologija šiais laikais turi didelę įtaką pasaulyje. Be jos neapsieina net ir tokios sritys kaip mokslai, tyrimai ir sveikata. Psichologai puikiai išmano, kokią įtaką šie faktoriai daro sveikatai, laimei ir gerai savijautai. Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichoterapeutas dirba giliau - taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui.
Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius. Tai ne tik emocinės sveikatos gerinimas, bet ir galimybė keisti įsišaknijusius elgesio modelius bei išsivaduoti iš vidinių blokų. Kreiptis į psichologą - tai drąsus žingsnis į save.
Nors visuomenėje vis dar išlieka mitų apie psichologinę pagalbą, vis daugiau žmonių renkasi pasirūpinti savo emocine sveikata lygiai taip pat, kaip ir fizine. Psichologija į įvairias situacijas leidžia pažvelgti iš skirtingų pusių. Įsivaizduokime, kad psichologai bando suprasti, kokie veiksniai siejasi su užgauliojimu ir patyčiomis. Vieni tyrėjai remsis biologija ir žiūrės, kaip smegenų veikla daro įtaką užgauliojimui bei patyčioms. Kiti stebės patį elgesį ir stebės, ar tai galėjo kilti iš pačios aplinkos. Pavieniui, nei viena įvardinta pusė nėra teisi.
Psichologija veikia mūsų kasdienius pasirinkimus, net jei tai vyksta nesąmoningai. Ji padeda suvokti, kodėl tam tikrose situacijose elgiamės vienaip, kas lemia mūsų emocines reakcijas ir kaip įgyti daugiau savikontrolės. Psichologinis raštingumas stiprina gebėjimą kurti sveikus santykius. Mokėjimas atpažinti emocijas, aiškiai išreikšti poreikius ir suprasti kitų žmonių elgesį - tai įgūdžiai, kuriuos laviname pasitelkę psichologijos žinias. Psichologija naudinga ir vidiniam žmogaus augimui. Ji padeda išsivaduoti iš žalingų įsitikinimų, sustiprinti savivertę, atrasti asmeninį kryptingumą bei kurti gyvenimą pagal savo vertybes. Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai - tai brandus sprendimas, rodantis, kad žmogui rūpi jo vidinė būsena, santykiai su kitais ir gyvenimo kokybė. Kreipdamiesi į psichologą, mes pasirenkame ne kentėti vienumoje, o eiti sąmoningo augimo keliu.
Į ką atsiremti, kai gyvenimas slysta iš po kojų? Kaip nepalūžti prieš negandas ir nelaimes? Iš kur pasisemti stiprybės, kai jautiesi silpnas ir pažeidžiamas? Žmogaus stiprybė ir atrama slypi jo psichologiniuose resursuose. Taigi, kas yra psichologiniai resursai? Tai žmogaus stiprybės šaltiniai, kurie padeda atsistatyti, įveikti sunkias situacijas. Psichologiniai resursai stiprina sveikatą, emocinę savijautą ir didina atsparumą stresui. Psichologinius resursus turi kiekvienas žmogus. Jie yra individualūs, tačiau pastebimas tam tikrų resursų pasikartojimas. Psichologiniai resursai skirstomi į 2 rūšis: vidiniai ir išoriniai.
Vidiniai resursai - žmogaus vidiniame pasaulyje slypintys stiprybės šaltiniai. Jie apima įsitikinimus, gebėjimus, žinias, stipriąsias savybes. Išoriniai resursai, - žmogaus aplinkoje esantys stiprybės šaltiniai. Keletas svarbių resursų pavyzdžių:
- Vidiniai resursai: Optimizmas; Prasmės jausmas; Charakterio stiprybės
- Išoriniai resursai: Šeima, artimieji, draugai; Maloni veikla, pomėgiai
Optimizmas - optimistiškesni žmonės dažniau renkasi sveikesnius streso įveikimo būdus, o ištikusias nelaimes labiau linkę laikyti laikinomis ir praeinančiomis. Prasmės jausmas - filosofas Nyčė sakė, kad „jei žmogus savo gyvenime turi atsakymą į kodėl, tai gali priimti beveik bet kokį kaip“. Prasmės jausmas siejasi su geresne žmogaus savijauta. Psichologas Viktor Franklis pabrėžė, kad prasmė negali būti duodama, ji turi būti randama. Charakterio stiprybės - atkaklumas, savęs priėmimas, ištvermingumas, psichologinis atsparumas, humoro jausmas, solidarumas, pasitikėjimas savimi, altruizmas ir daugybė kitų savybių.
Išoriniai resursai: šeima, artimieji, draugai - jų parama padeda įveikti sunkias situacijas ir greičiau atsistatyti. Maloni veikla, pomėgiai - užsiėmimai, teikiantys malonumą, leidžia nukreipti dėmesį nuo nemalonių dalykų, atsipalaiduoti. Paprastai rekomenduojama turėti bent vieną pomėgį, kuris atliekamas dėl malonumo, o ne dėl naudos. Ne taip svarbu pomėgių gausa, kiek patiriamas malonumas užsiimant veikla.
Kaip atrasti savo individualius resursus? Norint geriau pažinti savo resursus, atsakykite sau į šiuos klausimus: Kokios mano stipriosios charakterio savybės? Kokia teigiama sudėtingos situacijos pusė?
Turint aiškią nuomonę apie savo resursus, galima kryptingai dirbti su augimu, mažinti įtampą ir gerinti socialinius santykius. Psichologiniai resursai nėra statiški - jų vystymasis priklauso nuo patirties, mokymosi ir sąmoningo pasirengimo keisti mąstymo modelius.
tags: #profilis #reiksme #psichologijoje