Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2012 metus užregistruotos 393 profesinės ligos 282 asmenims. Tai 9 profesinėm ligom mažiau ir 32 asmenimis daugiau negu 2011 metais. 2012 m. vyrams nustatyta 33 ligom mažiau negu 2011 m., moterims - 24 ligom daugiau negu 2011 m. Daugiausia profesinių ligų 2012 m. lėmė fizikiniai veiksniai, kurie sukėlė 65,1% ligų, t.y. 2011 m. fizikiniai veiksniai sudarė 69,4%. Ergonominiai veiksniai 2012 m. lėmė 29% (114 ligų, arba 11 ligų daugiau negu 2011 m.).
Pagal amžių ir darbo stažą 2012 m. daugiausia ligų buvo nustatyta 55-64 metų amžiaus asmenims turintiems 31-40 metų darbo stažą. Ekonominės veiklos rūšies požiūriu 2012 m. daugiausia ligų diagnozuota apdirbamojoje gamyboje. Daugeliui gyventojų vis dar kyla klausimų, kas yra profesinės ligos ir kaip įrodyti, kad sutrikimai atsirado dėl prastų darbo sąlygų.
Kaip nustatomos profesinės ligos: kelias nuo įtariamos ligos iki kompensacijų
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė paaiškina, kad profesinės ligos skirstomos į dvi grupes: ūminės ir lėtinės. Ūminė liga vystosi greitai, per vieną dieną, dažnai tai alerginės, infekcinės ligos arba apsinuodijimai. Lėtinės ligos vystosi ilgą laiką - kartais kelerius metus, o kartais dešimtmečius.
Jeigu gydytojas įtaria, kad priežastis gali būti darbe, jis siunčia pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gydytojas įvertina paciento būklę ir, įtardamas darbo įtaką ligai, išsiunčia pranešimą apie įtariamą profesinę ligą darbo inspekcijai. Tada pacientas pateikia darbo aprašymą, kur aprašo konkrečias darbo veiklas, kurias vykdė, ką dirbo ir kada dirbo. Inspektorius kreipiasi į įmones dėl duomenų apie profesinės rizikos vertinimą, surenka kuo daugiau informacijos apie darbo sąlygas ir vėl grįžta pas darbo medicinos gydytoją. Jei gydytojas patvirtina, kad darbo sąlygos atitinka įtartą diagnozę, liga formaliai įforminama kaip profesinė liga.
Jei ligos sukėlėlie liekamieji reiškiniai sukelia neįgalumą, žmogus gali gauti socialinio draudimo išmokas, priklausomai nuo sunkumo - nuo vienkartinės išmokos iki periodinių išmokų. Taip pat pabrėžiama, kad ligos išmokos dydis siekia 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, o išmokos mokėjimo terminai priklauso nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimų.
2014 m. ir regioninės tendencijos
Profesinių ligų registro duomenimis, 2014 metais užregistruotos 474 profesinės ligos 278 asmenims. Daugiausia ligų nustatyta vyrams (356 ligos, 75%), moterims - 103 (25%). Per metus besikreipiančių asmenų skaičius siekia apie 300, o ligų skaičius kartais viršija pradinį asmens skaičių - vienam asmeniui gali būti nustatytos kelios ligos.
2014 metais jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos sudarė 58,6%, ausų ligos - 18,6%, nervų sistemos ligos - 16,2%. Regioninės tendencijos rodo, kad daugiausia profesinių ligų nustatoma Telšių apskrityje, kur klasifikacinės ligos siekia 195,3 ligos 100 tūkst. dirbančiųjų, o Marijampolės ir Tauragės apskrityse rodikliai siekia atitinkamai 98,5 ir 77,5 ligos 100 tūkst. dirbančiųjų.
Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų ryšys su profesinėmis ligomis
Europos Sąjungos kontekste nelaimingi atsitikimai darbe praktiškai pasižymi panašiais skaičiais - apie 3 400 gyvybių per metus. Lietuvoje Kasmet apie 4 000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų apie 150 itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.
Kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos. Dažniausios priežastys - fizikiniai (pvz., vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (kraunamų daiktų kėlimas, pasikartojantys judesiai) veiksniai. Teisė į ligos išmoką įgyjama nepriklausomai nuo socialinio draudimo stažo, o išmokų dydis skaičiuojamas pagal appr. 77,58% kompensuojamojo uždarbio.
Profesinių ligų tyrimai gelžbetonio gamyboje kontekste
Gelžbetonio gamyboje dažnai pasitaiko darbinės rizikos, susijusios su vibracija, triukšmu, sunkiais krovinių kėlimais ir pasikartojančiais judesiais. Kompleksiniai šaltiniai rodo, kad 2012-2014 metų laikotarpiu daugiausia ligų susiję su skeleto-raumenų sistema ir ausų ligomis, ką lemia ilgalaikės darbo sąlygos ir įmonių procesų organizavimas.
Siekiant sumažinti riziką, būtina taikyti prevencines priemones: šviečiant darbuotojus apie tinkamą darbo organizavimą, teikiant ergonomiškai pritaikytą inventorių, gerinant akustinę aplinką ir užtikrinant periodines sveikatos patikras darbo vietose. Darbdaviams rekomenduojama atlikti nuolatinius rizikos vertinimus, o darbuotojams - reguliariai pasitikrinti sveikatą pas darbo gydytoją.
Galerija: regioniniai rodikliai
- Telšių apskritis - didžiausias rodiklis 195,3 ligos 100 tūkst. dirbančiųjų.
- Marijampolės apskritis - 98,5 ligos 100 tūkst. dirbančiųjų.
- Tauragės apskritis - 77,5 ligos 100 tūkst. dirbančiųjų.
- Alytaus apskritis - 76,6 ligos 100 tūkst. dirbančiųjų.
tags: #profesines #ligos #dirbant #gelzbetonio #gamyboje