Šiame straipsnyje gilinamės į tai, kaip privatumo samprata, asmens garbė ir orumas susiję su mūsų vertybėmis, o taip pat kaip vienodai iš esmės įtvirtintos žmogaus vertės gali paaiškinti ar riboti elgesio normos ir dorinių pasirinkimų svarbą.
Vertybių įtaka mūsų pasirinkimams ir santykiams su kitais
Vertybės - įvairios savybės, veiklos, įsitikinimai apie tai, kas mums yra labai svarbu ir prasminga gyvenime. Jos gali būti laisvai pasirinktos arba perduotos/perimtos iš tėvų, senelių, visuomenės, kultūros, religijos. Kuo daugiau gyvename pagal savo vertybes, tuo labiau mūsų gyvenimas yra prasmingesnis. Pavyzdžiui, jeigu mūsų vertybė yra sportiškumas, kuo daugiau aktyviai judėsime, tuo labiau jausimės laimingi bei prasmingai leidžiantys laiką. Jeigu mūsų vertybė yra kūrybingumas, kuo daugiau pasinersime į veiklas, kuriose galime išreikšti savo kūrybingumą (pavyzdžiui, mene ar kitur), tuo labiau jausimės kupini gyvybingumo. Jeigu mūsų vertybė yra santykiai, geriausiai jaučiamės puoselėdami prasmingus santykius su mums svarbiais žmonėmis.
Svarbu paminėti, jog galime turėti ne vieną, o daug vertybių. Problema, kad kuo daugiau jų turime, tuo mažiau laiko galime skirti kiekvienai iš jų. Gyvenimas tampa prasmingiausias tada, kai galime puoselėti savo vertybes tiek darbe, tiek šeimoje, tiek tarp draugų, tiek visuomenėje, savo hobiuose, auklėdami vaikus ir visose kitose veiklose. Taip pat verta paminėti, jog ne visos vertybės turi būti prosocialios ar visuomenei/kitiems žmonėms naudingos. Savanaudiškumas, izoliacija, pranašumas, konkurencija, galia, kontroliavimas, didžiavimasis ir kitos panašios vertybės daugeliui žmonių taip pat gali būti jų asmeninės vertybės.
Kaip išryškinti savo vertybes ir suprasti jų poreikį?
Kaip galime sužinoti/atskleisti savo vertybes? Vienas paprasčiausių būdų yra tiesiog savęs paklausti: kada aš jaučiuosi labiausiai laimingas, prasmingas, susitelkęs? Ką tuo metu aš veikiu? Kokie žmonės mane supa? Kur aš tada esu? Jeigu man liktų gyventi tik metai, mėnuo, savaitė, kaip aš praleisčiau likusį laiką? Kokie žmonės man labiausiai imponuoja? Ką aš juose labiausiai vertinu? Gal ramybę? Tvirtabūdiškumą? Kūrybingumą?
Jeigu man šiandien sukaktų 65/75/85+ metų, ko labiausiai gailėčiausi, kad nedariau daugiau? Dėl ko labiausiai džiaugčiausi? Dėl ko mažiau būčiau nerimavęs? Galiausiai visada svarbu savęs paklausti, kodėl šita vertybė man yra tokia svarbi. Ar aš ją paveldėjau iš savo artimųjų, visuomenės, religijos, nes kitiems tai buvo svarbu? Ar ta vertybė labai gerai atitinka mano „būdą“, asmenybę, biologiją? Ar aš ją išsirinkau savarankiškai? Ar ji nėra tarsi kompensacija už kitus mano asmenybės ypatumus, o ne laisvai išsirinkta?
Pavyzdžiui, jeigu mūsų vertybė yra skirti laiko sau/pabūti vienam, o kiti mus dėl to gėdina, vadina antisocialiais, tai mes galime, kaip kompensaciją, pasirinkti prosocialią vertybę (pvz.: altruizmą), nes visuomenė labai tą vertina, nors mums giliai viduje tai nėra labai svarbu. Taigi nors ir netampame labiau ar mažiau vertingesni, kad ir ką gero bedarytume, kad ir kiek turtų, pasiekimų turėtume, tačiau gyvendami pagal savo vertybes tikrai padarome savo gyvenimą labiau prasmingu ir dvasiškai nuoseklesniu mums patiems. O tai padaro mus tvariai laimingus. Toks žmogus yra brandus visuomenės narys.
Privataus gyvenimo neliečiamumas ir jo ribos
Privataus gyvenimo neliečiamumas, kaip konstitucinės teisės principas, suformuotas palyginti neseniai - XX a. Pirmiausia buvo bandoma apibrėžti moksliniuose straipsniuose. 1890 m. D. Warrenas ir L. D. Brandeisas paskelbė straipsnį „Teisė į privatumą“, kuriame įtvirtino teisę būti paliktam vienam. Šio požiūrio įtaka JAV teisės doktrinoje paskatino nagrinėti bylas dėl nepagrįsto kišimosi į asmeninį gyvenimą, viešo privačių faktų atskleidimo ir kt. Lietuvos kontekste Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“ ir nustato, kad privataus gyvenimo apsaugą lemia teisinė sistema, kuriai svarbu ir visuomenės teisė žinoti kai kurias svarbias socialines temas.
Lietuvos teisinės bazės taip pat reguliuoja teisę į vardą, atvaizdą, santuoką ir kitus asmens teisinius aspektus. Civilinis kodeksas įtvirtina teisę į vardą (2.20-2.22 straipsniai), teisę į atvaizdą, atitinkamus apribojimus, bei teisę atsisakyti ar keisti vardą/pavardę. Santuokos samprata reglamentuojama kaip laisvas vyro ir moters susitarimas, o netikslinga santuoka tarp tos pačios lyties yra draudžiama pagal Civilinio kodekso 3.12 straipsnį. Lietuvos teisė taip pat įtvirtina asmens garbės ir orumo gynimo nuostatas Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje, kuriose nustatoma civilinė atsakomybė už neteisingą tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimą apie viešąjį asmenį ar jo veiklą, atsižvelgiant į sąžiningumą siekiant informuoti visuomenę. Tačiau konstitucinės teisės vadovybė skatina pusiausvyrą tarp privataus gyvenimo neliečiamumo ir visuomenės teisės žinoti faktus apie viešųjų asmenų veiklą.
Tarpdisciplininė diskusija apima ir teisėsaugos bei informacijos apribojimų aspektus. Kriminalinės žvalgybos įstatymai nurodo sąlygas, kurioms esant galima riboti privataus gyvenimo neliečiamumą laikantis teisėtumo principų. Taip pat svarbu paminėti Europos reglamentus - 2016 m. Reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) reglamentuoja asmens duomenų apsaugą visoje ES, įskaitant identifikatorius, buvimo vietos duomenis ir pan. Todėl asmens duomenų apsaugos įstatymas Lietuvoje bei BDAR formuoja modernią ir deramą privatumo apsaugos architektūrą, atsižvelgdama į visuomenės teisės žinoti poreikį ir individualų privatumo apsaugos poreikį.
Orumo samprata ir jos praktinis taikymas
Orumo samprata dažnai įkvėpta filosofinių tradicijų. Apibendrintai galima išskirti dvi pagrindines perspektyvas: pirmoji kalba apie orumą kaip įgimtą žmogaus bruožą, antroji - kaip pareigą atlikti savo vaidmenį visuomenėje, pasirinkti dorines vertybes ir galią priimti sprendimus. Tarptautinės žmogaus teisių dokumentai sieja orumą su pagrindinėmis teisėmis - laisve, teisingumu ir sveikatos priežiūros prieinamumu. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų (UNDHR) dokumentai akcentuoja orumą kaip pagrindą, o Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas susieja orumą su teisėmis į sveikatos priežiūrą.
Skirtingose valstybėse orumo praktika skiriasi: Jungtinėje Karalystėje dominuoja autonomijos principas, leidžiantis pacientams pasirinkti ir atsisakyti gydymo, o Prancūzijoje orumas suvokiamas kaip vidinė vertybė, kurią reikia ginti net ribojant asmens laisvę, pabrėžiant gydytojo pareigą užtikrinti socialinių vertybių išsaugojimą ir gyvybės išsaugojimą. Lietuvoje dėl gyvenimo pabaigos sprendimų įstatyminė optimizacija ir teisės taikymas yra nuosekliai plėtojami - pacientų teisių įstatymo kontekste įtvirtinama galimybė pacientams pasirinkti ar atsisakyti gaivinimo proceso, kai tai yra pagrįsta biologiniais ar etiniais kriterijais. Taip pat akcentuojama, kad kiekvieno paciento orumo užtikrinimas yra pagrindinis prioritetas: noras sumažinti kančią, užtikrinti ramybę ir saugią aplinką, ypač šeimos apsuptyje.
Dorovės ugdymas ir dorybių samprata
Galvojant apie vertybių kontekstą, reikšminga yra ir dorybių įtaka. Dabartinėje literatūroje dorybės dažnai suprantamos kaip vertybės, kurias ugdome siekdami teisingumo, sąžiningumo ir pagarbos. Tačiau kai kurie teigia, kad galima rinktis ir priešingas savybes - tai rodo žmogaus laisvę pasirinkti savo gyvenimo kelią, net jei tai prieštarauja plačiai priimtoms dorovės normoms. Vis dėlto dauguma dorybių laikomos universaliomis gairėmis, kurios suteikia kryptį gyvenimui ir palaikyti bendrą socialinį gerbūvį.
Kai išsigryniname dorybes ir vertybes, suprantame, jog mūsų elgesys prižymi mūsų vidinei orumui ir neturėtų būti matuojamas vien tik materialiniais pasiekimais. Grynas dorovinis požiūris skatina siekti harmonijos tarp asmeninių tikslų, santykių su kitais ir atsakomybės visuomenei.
Blogo elgesio, antisocialumo ir vertės
Ar blogas elgesys sumažina žmogaus vertę? Mano nuomone, blogas poelgis neatima žmogaus žmogiškojo potencialo ir galimybės atsakyti bei taisyti klaidas. Tačiau visuomenė dominuoja altruistinėmis ir prosocialiomis akcijomis, kurios skatina bendrą gerovę ir pagerina visuomenės nuomonę apie žmogų. Taip pat kyla klausimas, kiek blogų poelgių turi būti, kad žmogus prarastų vertę, tačiau atsakyti į tai sudėtinga, nes nėra vienareikšmės formulės. Visuomenėje augančią tendenciją rodo požiūris, kad daugelyje atvejų teigiamos, pro-socialios veiklos suvokiamos kaip pagrindinė žmogaus vertės dalis.
Privatus gyvenimas, jo apsauga ir visuomenės teisės žinoti
Privataus gyvenimo neliečiamumas kaip konstitucinis principas turi platesnį kontekstą - tai įstatymų leidyba ir teismų praktika dėl teisėtų ribų. Lietuvoje Konstitucija užtikrina asmens privatų gyvenimą, susirašymą, pokalbius ir kt. tik teisiniu pagrindu, o asmens duomenų apsauga - įstatymai ir BDAR. Užtikrinant teisę į privatų gyvenimą, turi būti pusiausvyra tarp teisės būti paliktam vienam ir teisės informuoti visuomenę apie asmenų veiklą, kai tokia informacija yra viešosios reikšmės. Tokia pusiausvyra yra sudėtinga ir dinaminė, tačiau būtina siekiant išsaugoti ir žmogaus orumą, ir visuomenės saugumą.
Asmens sutikimai, vardas ir atvaizdo teisės
Civilinis kodeksas reglamentuoja nepriklausomą asmens teisę į vardą, pavardę ir atvaizdą. Teisė į atvaizdą užtikrina, kad nuotraukos, portretai ir kitos nuotraukos gali būti naudojamos tik su asmens sutikimu arba išimtinai tam tikrais viešojo interesais. Po mirties sutikimą gali duoti artimieji. Tačiau įstatymai neleidžia teisių įgyti prisidengus kito asmens vardu. Šis teisinis reguliavimas yra esminis privatumo apsaugos mechanizmas, leidžiantis atskirti asmens asmeninę erdvę nuo viešosios informacijos srauto.
Išvados dėl vertybių, orumo ir privatumo
Tarp skirtingų kultūrinių tradicijų ir teisinių sistemų išryškėja esminė mintis: žmogaus orumas ir jo pasireiškimas per vertybes yra ne atskira savybė, o visumos dalis, kurioje privatumas, atsakomybė ir socialinis atsakomybės jausmas sujungia individo laisvę su visuomenės gerove. Žmogus, kuris gyvena pagal savo vertybes ir gerbia kitų orumą, tampa brandžiu visuomenės nariu, gebančiu priimti sprendimus, atgailauti ir siekti doros net ir susidūręs su sunkiomis situacijomis. O tai savo ruožtu formuoja tvirtą privataus gyvenimo apsaugos pamatą bei pagarą visų žmonių orumui.
tags: #privatumas #asmeninis #gyvenimas #erdve #yra #pamatines