Privacijų namų šilumos izoliacijos įrengimas: kaip pasiekti maksimalų energinį efektyvumą

Ekonomiškas pastatas turi glaudžių sąsajų su ekologišku pastatu. Kad ir kokį šilumos šaltinį namuose naudotume - mažesnės energijos sąnaudos visada reiškia mažesnes išlaidas už namo šildymą ir mažesnę aplinkos taršą. Kaip su tuo susijusi namų izoliacija? Be jos net geriausia šildymo sistema nesuteiks gyventojams šiluminio komforto, t. y. šilumos žiemą ir vėsos karštą vasarą. Kokia šilumos izoliacija yra tinkama?

Renkantis šiltinimo sluoksnio storį, reikėtų atsižvelgti į šiuo metu galiojantį nutarimą dėl techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti nauji A++ pastatai. Pagal nutarimą, stogo šilumos perdavimo koeficientas maksimaliai gali siekti iki 0,10 W/(m2K). Efektyvi pastatų izoliacija - tai esminis namų statybos elementas. Naudojant mineralinę vatą „Knauf Insulation“ stogui, išorinėms sienoms ar palėpės perdangoms apšiltinti, galima sutaupyti iki 40 % namo šildymui skiriamų lėšų per metus.

Jei statydami namą norite būti tikri, kad įrengę šilumos izoliaciją patirsite mažiau šildymo išlaidų, rekomenduojame šlaitinį stogą apšiltinti mineraline vata „Knauf Insulation Unifit 033“, kurios šilumos laidumo koeficientas λ = 0,033 W/mK. Tai reiškia, kad dedant du šios vatos sluoksnius, kurių bendras storis bus 40 cm, stogo šilumos perdavimo koeficientas maksimaliai sieks 0,10 W/(m2K).

„Knauf Insulation“ mineralinė vata „Unifit“ - puiki medžiaga palėpei apšiltinti, nes labai gerai izoliuoja šilumą, yra patvari, elastinga, nesisluoksniuoja ir leidžia kruopščiai užpildyti visus tarpus tarp gegnių. Apibendrinant galima teigti, kad taupyti įrengiant namo šiltinimą neverta, nes geros kokybės medžiaga ir tvirta šilumos izoliacija suteiks apčiuopiamos finansinės naudos, kurią jausime dar daug metų.

Balto stogo ir stogo šilumos valdymas

Naudingumas: Baltas stogas dengtas žaliausias Lietuvoje logistikos centras WESTHUB visą eksploatacijai reikalingą energiją planuoja gauti iš saulės elektrinės, sumontuotos ant stogo. Svarios priežastys: Tradiciškai vis dar dominuoja tamsūs plokštieji stogai. Bet ši tendencija turi keistis. Tamsus stogas sugeria milžinišką šilumos kiekį, ilgiau išlaiko karštį saulėtomis vasaros dienomis, papildomai šildo patalpas, o tai reiškia didesnes išlaidas kondicionavimui. Klimatas keičiasi. Tą labai gerai parodo vis karštesnės vasaros. Be to, didmiesčiai plečiasi, didėja įkaistančių stogų plotas ir miestai tampa karščio salomis, kur vasaros mėnesiais temperatūra yra 4-6 °C aukštesnė nei gretimose vietovėse. Balti stogai - vėsesni didmiesčiai, mažesnis oro kondicionavimo poreikis, mažesnis suvartojamos energijos ir į atmosferą išmetamo CO2 kiekis. Vėsus stogas - nesudėtinga koncepcija, tačiau neabejotinai tvarus sprendimas aplinkosaugos atžvilgiu. Be to, kai stogas neįkaista, jis tarnauja kur kas ilgiau.

Šiltinimo medžiagos ir jų įvairovė

Stogas, sienos, palėpė - dažniausiai naudojamos šiltinimo medžiagos. Būdami šio rinkos segmento pionieriais, mes visada esame žingsniu priekyje. Vertiname jūsų privatumą. Informuojame, kad šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies), kad pagerintume jūsų naršymo patirtį, rodytume suasmenintą turinį ir analizuotume savo srautą.

Privačių namų šiltinimas poliuretano putomis padeda užtikrinti sandarumą, taupo energiją ir pagerina bendrą gyvenimo kokybę. Ši technologija puikiai tinka tiek naujos statybos, tiek renovuojamiems pastatams - leidžia išvengti šilumos nuostolių ir sumažinti šildymo sąnaudas. Rinkdamiesi mus - renkatės patikimą partnerį, kuris rūpinasi ne tik rezultatu, bet ir jūsų patirtimi viso proceso metu. Esame sukaupę ilgametę patirtį šiltinant tiek gyvenamuosius, tiek pramoninius ir žemės ūkio paskirties pastatus visoje Lietuvoje.

Stiklo vatos izoliacija yra žymiai pigesnė negu poliuretano putų izoliacija, tačiau ji taip pat yra mažiau efektyvi, ypač labai šaltomis sąlygomis. Stiklo izoliacija yra labiausiai paplitusi šilumos izoliacija. Poliuretano putų izoliacija užima mažesnę rinkos dalį, tačiau jų populiarumas didėja. Šilumos perdavimas per stiklo pluoštą susilpnėja, nes stiklo dalelytės sulaiko orą. Purškiamosiose putose yra polimerų - poliuretano. Išpurkštas produktas plečiasi maždaug 100 kartų ir sukietėja į vientisą masę. Galimi du tipai: atvirųjų porų ir uždarųjų porų putos (arba pusiau kietos termoputos ir plastiškos šiltinimo putos).

Pusiau kietos putos geriau išlaiko savo formą, atsparesnės slėgiui ir geriau sulaiko šilumą. Kiekvieno tipo putų tankis yra svarbus pasirinkimui. Lanksčiosios putos gali būti užpurkštos pigiais būdais, tačiau jų tankis yra mažesnis, o šiluminė varža mažėja su didėjančiu sluoksnio storu. Kietosios putos yra sunkesnės ir brangesnės, bet užtikrina didesnę mechaninę atsparumą bei tvirtesnį užpildymą tarpų. Vidutinis lanksčiųjų putų svoris yra 6-9 kg/m3, o jų varža - apie 2,7-5,4, priklausomai nuo sluoksnio storio. Pusiau kietų putų tankis būna dvigubai didesnis. Rinkdamiesi visada įvertinkite, ką apšiltinate, ir kurios putos bus tinkamiausios - paskaičiuokite šiltinamos detalės tankį, ir, jei jis didesnis už atvirųjų porų putų tankį - be abejo, jau šios putos nebeatliks tvirtinamosios funkcijos. Tokiu atveju tiks kietesnės putos: jos ir sustiprins, ir papuoš, ir puikiai atliks termoizoliacinę funkciją.

Kainų skirtumas nėra tik dėl sudedamųjų putų dalių, bet ir dėl naudojimo būdo. Stiklo vata ne visuomet sulaiko visą šilumą - vidutiniškai apie 30 procentų šilumos vistiek prarandama. Purškiamos putos užpildo visus tarpelius ir yra puikiausias užtvaras šilumai sulaikyti. Kuo didesnė gaminio šiluminė varža, tuo daugiau šilumos jis sulaiko. Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Namai paprastai šiltinami priemonėmis, kurių varža 10-40 (10 cm sluoksniui).

Purškiamos izoliacinės putos sudarytos iš dviejų dalių: A (izocionato) ir B (dervos). Šie du komponentai yra lėtai pašildomi ir, veikiant aukštam slėgiui, perduodami į purkštuvą, kur sumaišomi ir purškiami ant paviršiaus. Po 1-3 sekundžių prasideda reakcija ir staigus (iki 100 kartų) putų apimties augimas. Po to putos sustingsta ir tokiu būdu formuojama monolitinė šilumos izoliacijos danga.

Apšiltinimo vata dažniausiai būna ritiniuose, tad ją reikia susikarpyti reikiamo dydžio gabalais. Siekiant geriausios izoliacijos, labai atidžiai išmatuokite dydžius - kad vėliau neliktų neuždengtų tarpų. Apskaičiuokite visus vamzdžius, kitą įrangą, pamatuokite, kur ir kiek reikės nukirpti. Be abejo, tai užims laiko. Tačiau pats šiltinimo procesas nebus toks ilgas ir sudėtingas, neprireiks ir specialisto pagalbos.

Vidutiniškai purškiamos putos yra 2-3 kartus brangesnės. Tačiau nepamirškite ir įsivertinkite, kiek jos yra efektyvesnės, kiek daugiau šilumos sulaiko, negu stiklo vata. Kaip jau minėta, ne tik pačios putos, kaip produktas, yra brangesnės - brangesnis ir darbas. Nepatyręs savamokslis sunkiai susidoros su šia užduotimi tinkamai. Tad - kainuos ir specialisto paslaugos. Izocionatai, esantys putose, dirgina akis, plaučius, skrandį, gali sukelti odos bėrimus ir uždegimą. Todėl dirbant būtina dėvėti specialius drabužius, mūvėti pirštines, užsidėti kaukę, apsauginius akinius. Per daug prisikvėpavus izocionatų, galimi astmos priepuoliai - tai gali atsitikti specialistams, kurie dažnai dirba tokį darbą. Nesisaugant, neatidžiai dirbant, ligos ūmėja. Negydoma liga gali pakenkti plaučiams. Putos yra visiškai nekenksmingos ir netoksiškos, kai sukietėja. Labai svarbu, kad putų komponentai būtų sumaišyti tiksliomis proporcijomis, kitaip dujos gali kenkti net ir sukietėjus putoms. Stiklo vata dirgina akis, odą, kvėpavimo takus, gali sukelti dusulį, gerklės skausmą, užkimimą.

Praktinis vadovas izoliacijai

1. Įvertinkite visų paviršių plotus ir skaičiuokite reikalingą šiltinimo medžiagos kiekį.
2. Pasirinkite tinkamiausią izoliacijos tipą atsižvelgdami į klimato sąlygas ir konstrukcijos ypatybes.
3. Numatykite oro tarpus ir sandarumą, kad būtų išvengta kondensacijos.
4. Jei naudositės purškiamomis putomis - laikykitės saugumo reikalavimų ir užtikrinkite profesionalų montavimą.
5. Atliekant vatos įrengimą užtikrinkite kruopštų tarpų užpildymą ir tikslius pjovimo matmenis.

Toninė informacija apie išlaidas ir naudą

Apibendrinant galima teigti, kad investicija į kokybišką šiltinimą atsipirks: sumažės šildymo išlaidos, pagerės gyvenimo komfortas visus metus, o ilgainiui sumažės į aplinką išmetamas CO2 ir bus sumažinta energijos poreikio svoris.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Kokios šilumos izoliacijos medžiagos yra efektyviausios klimato sąlygomis?
• Kaip atsakingai pasirinkti tarp stiklo vatos ir PUR putų?
• Kokia yra reikšmė stogo šilumos perdavimo koeficiento R?
• Kokie saugos reikalavimai taikomi dirbant su izocionato medžiagomis?

Jeigu turite klausimų arba reikalingos papildomos informacijos apie mūsų paslaugas ar produktus, prašome nedvejoti susisiekti su mumis.

tags: #privaciu #namu #silumos #izoliacijos #irengimas