Dažnas reiškinys, paspaudus šaltukui, kai nuosavame sklype užšalo namo vandentiekio vamzdis - jo viduje susidarė ledo kamštis. Tuomet nuosavo namo gyventojai negali naudotis vandeniu. Išeitis viena - ištirpdyti ledo kamštį ir tai padaryti galima skirtingais būdais. Variantai priklauso nuo to - ar tai plastikinis vandentiekio vamzdis, ar daugiasluoksnis iš metalo ir plastiko. Vamzdžio atšildymo būdas priklauso ir nuo jo vietos: užšalęs vamzdis guli po žeme už pastato ribų arba vamzdis užšalo po namo pamatais, rūsyje. Pagrindinė priežastis - vandentiekio vamzdžio klojimas nepakankamame gylyje (0,5-0,7 m), mažesniame nei įprastas Lietuvoje įšalo gylis, pernelyg arti žemės paviršiaus. Tokios technologinės klaidos daromos dar vamzdžio klojimo etape, bandant sutaupyti.
0,5-0,7 m gylyje neužšąla tik buitinių biologinių nuotekų vamzdžiai. Nuotekų vanduo yra šiltas (+8ºC), todėl šaltos žiemos nesukelia nuotekų apledėjimo. O dar neužšąla didelio skersmens centralizuotos magistralės vamzdžiai, kuriuose vanduo nuolat juda. Kita priežastis - klojant pernelyg mažame gylyje požeminis vandentiekio vamzdis nebuvo apšildytas termoizoliaciniu sluoksniu. Vanduo nuosavo sklypo vandentiekio vamzdyje gali užšalti ir todėl, kad naktimis dažniausia nenaudojamas, nejuda, užsistovi. Kai naktį spaudžia speigas, nenuostabu, kad nejudantis vanduo vamzdyje lengvai užšąla ir suledėja. Todėl kartais siūlomas radikalus apsaugos nuo užšalimo būdas - artėjant stipriam šalčiui reikia visai nakčiai palikti paleistą vandenį.
Dar viena statybinė klaida, daroma vamzdžių klojimo metu ir sąlygojanti užšalimą - nebuvo užtikrintas reikiamas vamzdžių nuolydis po žeme. Pastebėta, kad užšalę plastikiniai vamzdžiai nesprogsta. Polimerų lankstumo dėka jie tik išsipučia, o po atšildymo grįžta į normalią formą. Tuo tarpu metaliniai, ketiniai vamzdžiai ir daugiasluoksniai metalo-plastiko vamzdžiai, išsipūtę, sprogsta. Labiausiai priimtinas visų medžiagų vandentiekio vamzdžių atšildymo būdas - karšto sūdyto vandens įpylimas į juos.
Pradžiai parūpinama laisva prieiga prie vandentiekio vamzdžio iš namo vidaus. Iš namo į vandentiekio vamzdį įkišama ilga kieta žarna (tinka laistymo žarna). Kai ledo kamštis palaipsniui pradės tirpti, prasidės tirpstančio vandens judėjimas atgal į pastatą. Jeigu vandentiekio vamzdis užšalo po žeme už pastato ribų, tuomet atšildymo operacija gerokai užsitęs.
Kaip minėjome, metalinius vamzdžius galima atitirpinti, pūčiant karšto oro srovę iš dujinių šildytuvų (šiluminių patrankų) arba iš statybinio džiovintuvo, kurių srovės karštis gali siekti 80ºC. Gali tekti paaukoti nuo 2 iki 10 valandų tokiam būdui. Ledo kamštis ištirpdomas, laistant vamzdžio atkarpą karštu vandeniu iš išorės. Bet tam reikia nustatyti atkarpos vietą ir prisikasti iki jos. Kai kurie naudoja šildančius elektros kabelius iš vadinamų “šiltų grindų” sistemos.
Paprastai civilinio pastato šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdžių projektinis tarnavimo laikas yra 50 metų, o kai kuriems savivaldybių projektams - 100 metų. Plastikinių vamzdžių tarnavimo laikas priklauso nuo pačios plastikinės medžiagos ir yra glaudžiai susijęs su vamzdžio darbine temperatūra, darbiniu slėgiu ir vamzdžio sienelių storiu. Esant tinkamam temperatūros diapazonui ir tam tikram darbiniam slėgiui, pasirinkus tinkamą sienelės storio atsitiktinio kopolimerinio polipropileno (PPR) vamzdį, jo tarnavimo laikas gali būti ilgesnis nei 50 metų.
Čia turime atkreipti dėmesį į tris patalpas. Padeda renovuoti smarkiai suirusius arba atnaujinti nepažeistus vamzdynus, leidžia naujus tokio paties skersmens vamzdžius sumažinti 7 - 14% prieš įstatant vietoje senųjų. Prieš darbų pradžią vamzdyną praplauname ir atliekame videodiagnostiką. Darbus vykdome iš abiejuose renovuojamo vamzdyno atkarpos galuose esančių prieduobių. Gervė traukia naują vamzdį į renovuojamo vamzdyno vidų per skersmens mažinimo įrenginį. Tai leidžia laisvai įtraukti naują, to paties skersmens kaip ir senas, vamzdį į vidų. Įtraukus vamzdį iki atkarpos galo, atjungiame jį nuo gervės lyno bei skersmens mažinimo įrenginio ir po kelių valandų grįžta į savo natūralų būvį.
Vienas iš svarbiausių dalykų yra ilgas tarnavimo laikas - vienosluoksnių vamzdžių iš PE sistema pasižymi patikimumu, atsparumu ir paprastu montavimu. Gyvavimo ciklo įvertinimas apima ir produkto tarnavimo laiką. PE vamzdžiai turi ilgesnį gyvenimą, o jų perdirbimas prailgina medžiagos gyvavimo ciklą iki kelių šimtmečių. PE vamzdžius galima perdirbti keletą kartų, todėl jų ilgaamžiškumas gali būti 50-70 metų pirmos kartos vamzdžiams ir dar daugiau naujesniems sprendimams.
Didelį dėmesį verta skirti vandentiekio vamzdynų projektavimui: kai kurie senesni projektai buvo realizuoti su pernelyg mažame gylyje išvedamais vamzdžiais, o tai didina užšalimo riziką. Įvertinus visus įmanomus veiksnius, tinkamai parinkti materialai, izoliacija ir nuolydžiai užtikrina ilgą tarnavimą ir mažina remonto kiekius. Vamzdynų renovacija leidžia sumontuoti naujus tokius paties skersmens vamzdžius, sumažinant įtampos ir nuotėkių rizikas bei palengvinant renovacijos procesą, kai senieji vamzdžiai pasiekė jau savo ribas.
Ilgas tarnavimo laikas ir perdirbimo galimybės reiškia, kad pasirinkus tinkamą medžiagą ir projektą, vamzdynų gyvavimo ciklas gali būti labai ilgas. PE vamzdžių projektuose nustatytos gairės ir normos pateikia pagrindą tiksliai planuoti ilgaamžiškumą, nuolatinį priežiūros reguliarumą ir efektyvią eksploataciją. Taigi teisingas vamzdžio pasirinkimas, tinkamas izoliavimas ir reguliari techninė priežiūra yra svarbiausi veiksniai užtikrinant, kad vandentiekis veiktų be nuostolių net šaltuosiuose Lietuvos žiemose.