Grindų betonavimas yra paprasčiausias būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Tačiau alternatyva grindų betonavimui gali būti sausų grindų įrengimas, kurios dažnai tampa patrauklesnės senesniems objektams.
Planavimo ir pagrindo paruošimo principai
Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis grintas pašalinamas, pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis; žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginamas. Ant žvyro gali būti klijuojama geotekstilė, kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė.
- Žvyras ar skaldos sluoksnis formuoja tvirtą pagrindą; jo storis priklauso nuo grunto sąvybių ir projektinių reikalavimų.
- Sutankintas pagrindas ir užklojama hidroizoliacija padeda išvengti drėgmės įsiskverbimo į šiltinimo sluoksnį.
- Prieš betonavimą atliekama kanalizacijos, vandentiekio ir kitų inžinerinių tinklų pravedimas po sutankintu žvyro sluoksniu.
Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės, o ant jų - armatūros tinklas arba formuotos putplasčio plokštės iš neoporo. Vamzdeliai klojami spiralės ar gyvatėlės forma; kontūrai suvedami į grindinio šildymo kolektorių. Prieš betonavimą sistemos užpildomos vandeniu ir atliekamas slėgio testas.
Juodgrindės: kodėl ilgiausia dalis darbe?
Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto grunto. Kai kuriuose projektuose jos gali būti keičiamos į plokščių paklojimą be juodgrindių, tačiau tai priklauso nuo gruntinio vandens lygio ir hidroizoliacijos poreikio. Juodgrindžių storis dažnai siekia 50-100 mm, o po jų dengiama šiluminė plokštė ar kitų sluoksnių sistema. Darbų trukmė priklauso nuo oro sąlygų, drėgmės ir naudojamos technikos; įprastai juodgrindės džiūsta apie 30 dienų, kol pasiekia reikiamą stiprumą.
Paskirtis juodgrindžių yra užtikrinti tvirtą ir lygų pagrindą vėlesniems sluoksniams - šildymo sistemai, šilumos izoliacijai ir galutinei dangai. Juodgrindėms skiriasi naudojamos technologijos įvairiose statybose, o kartais jos gali būti atsisakomos, kai gruntinė drėgmė yra mažesnė ir grindų konstrukcija atlaiko be papildomos hidroizoliacijos.
Grindų šiltinimas: pasirinkimai ir reikšmė
Grindų šiltinimas dažnai atliekamas naudojant EPS 70 putplastį arba kitus šilumą izoliuojančius sprendimus. Dažnai naudojami du plokščių sluoksniai: pagrindiniam šilumos apsaugojimui ir vietinei šildymo (kurį ruošiasi įrengti šildymą) reikmėms. EPS plokštės pasižymi geru ilgaamžiškumu bei nedideliu vandens įmirkimu. Renkantis plokščių storį, įvertinamas pastato energinės klasės reikalavimai ir projektinis šilumos laidumo koeficientas (U). Tokiu atveju rekomenduojama naudoti tokio pobūdžio plokštes kaip Šiloporas ar analogus su atitinkamu atsparumu gniuždymui (pvz., EPS 70, EPS 100).
Ant polistireninio putplasčio dedama hidroizoliacinė plėvelė siekiant atskirti šiltinimo sluoksnį nuo betono, o po to gali būti klojamas grindinis šildymas. Jei grindys bus šildomos elektra, gali būti taikomos kitos konstrukcijos, tačiau dažniausiai tekančių vamzdelių kontūrai būna diegiami tik ten, kur žmogus vaikštos - taip užtikrinama šilumos sklaida ir efektyvumas.
Armatūra ir paviršiaus paruošimas
Prieš pilant betoną ant šiluminio sluoksnio dedama armatūra: tinklo tankis dažnai 10x10 cm, o tinklas laikomas iškeliamas nuo paviršiaus specialiais laikikliais, kad betonas pasiektų pagrindą. Jei planuojama įrengti grindų šildymą, ant tinklo tvirtinami grindų šildymo vamzdeliai; tuo atveju būtinas bent 7 cm storio viršutinis betono sluoksnis. Jei šildymas planuojamas elektra, kilimėliai dažnai įrengiami po grindų danga.
Liejant betoną ant armatūros tinklo, gali būti naudojamas fibro pluoštas ar kiti priedai siekiant pagerinti mišinio savybes. Smėlio ir cemento santykis paprastai orientuotas į pakankamą stiprumą ir praktinį įrengimą: tipinė mišinio proporcija - 1 t smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Maišymo įrenginiu į objektą dažnai tiekiamas smėlis, cementas ir vanduo per žarnas.
Grindų užtrynimas ir paviršiaus paruošimas galutiniam dangai
Po pirmo išlyginimo ir tankinimo seka paviršiaus užtrynimas; tikslas - uždaryti viršutinį sluoksnį, išlyginti įskilimus ir sukurti vientisą, apsaugotą išvaizdą, tinkamą pramoninėms ar gyvenamųjų patalpų dangoms. Tuo pačiu gali būti naudojami mineraliniai sausieji paviršiaus kietikliai, skysti kietikliai arba specialūs sunkūs cementiniai skiediniai, priklausomai nuo reikalavimų dėl atsparumo nusidėvėjimui, drėgmei ir cheminiam poveikiui.
Kalbant apie sausas grindis, gali būti naudojami keramzitas ar Knauf Trockenschuttung PA granules, kurie leidžia sureguliuoti nelygumus ir suteikti permatomą pagrindą instaliacijoms, kai nereikia liejamo betono sluoksnio. Ant tokių pagrindų galima klijuoti daugumą galutinių dangų, išskyrus tam tikras fanerines ar ypatingai jautrias dangas.
Pramoninės grindys: papildomi reikalavimai
Pramoninėms grindims keliami griežtesni reikalavimai: jos turi atlaikyti dideles taškines apkrovas, transporto judėjimą bei ilgalaikę eksploataciją be deformacijų ar įtrūkimų. Dažnai naudojama gamykloms paruošta prekė betonui, su tokiomis savybėmis kaip C25/30 klasė, takumas S3 arba S4. Dideli plotai išlyginami lazerinėmis lyginimo mašinomis; paviršiai užtruojami, o sauso kietiklio ar skystų kietiklių pasirinkimas priklauso nuo norimo atsparumo.
Veiksmingas procesas įtraukiamas į tokius etapus: pagrindo paruošimas ir tankinimas, polistireninio putplasčio sluoksnis, plėvelės tvirtinimas, armatūros išdėstymas ir šildymo kontūro įrengimas. Kai kurie darbai atliekami naudojant specialias lyginimo mašinas, kurios užtikrina tikslų aukštį ir paviršiaus vientisumą. Paviršiaus užtrynimas - vienas iš svarbiausių etapų, kuris užtikrina lygų, be įtrūkimų paviršių.
Vinilas, laminatas ir parketas: dangos pasirinkimai po betoninių grindų
Vinilas - ypač jautri grandinė nelygumams; prieš klijuojant, paviršius turi būti visiškai lygus, šlifuotas ir švarus. Jei įrengtas grindinis šildymas, naudoti vinilinę dangą, pažymėtą tinkamą šildomoms grindims. Laminatas - populiarus dėl kainos ir montavimo paprastumo; rinktis reikia šildomoms grindims tinkamą tipą ir naudoti šilumą laidų paklotą, kuris neužkerta šilumos sklaidos. Parketlentės montuojamos su paklotu arba klijuojamos tiesiai ant betono; jei grindys su šildymu, rekomenduojama naudoti daugiasluoksnes parketlentes, kurios mažiau reaguoja į temperatūrų svyravimus, lyginant su masyvia mediena.
Kainos ir darbų dinamika
Grindų betonavimo kainos priklauso nuo daugelio veiksnių: atvežimo, užpylimo išlaidos, gruntų paruošimo, armatūros, šilumos izoliacijos ir galimų papildomų darbų. Taip pat dažnai reikalinga papildoma įranga: vibroplokštė ar vibrokojas, geotekstilė, hidroizoliacija, kelių sluoksnių šiltinimas ir pan. Pramoninėms grindims taikomas griežtesnis režimas, didesni plotai ir didelės apkrovos, todėl ir kainos gali būti aukštesnės, tačiau dažnai atsiperama dėl ilgaamžiškumo ir mažesnių priežiūros kaštų.
Darbas realiame objekte: patirtinės įžvalgos
Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija - 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Smėlis dažnai atvežamas biri pavidalu savivartėmis, o maišymo įrenginiai paduoda mišinius tiesiai į patalpas. Svarbu tiksliai nustatyti aukščius visose patalpose, naudoti lazerinius nivelyrus ir atlikti perimetro išliejimus su tampriais kraštais.
Pavyzdžiuose projektų „juodgrindės“ dažnai įrengiamos tik tada, kai būtina užtikrinti hidroizoliaciją ar papildomą šilumos įtaką grindims. Kartais pasirinkimas dėl laiko ir biudžeto skatina sausų grindų sprendimą, tačiau daugumoje atvejų juodgrindės suteikia stabilų pagrindą šildomoms grindims ir tolesniam dariniui.
Grindinio šildymo valdymas. KAN-therm SMART automatika. Įrengimas. Privalumai. [LT]
Kaip pasirinkti: sausosios vs juodgrindės
Sausos grindys gali būti parankesnės tiems, kurie nori sutrumpinti laiką nuo pradžios iki pirmo kilimo; jos nereikalauja tekėti per ilgus džiūvimo laikotarpius kaip juodgrindės. Juodgrindės vis tik suteikia tvirtą ir lygų pagrindą, ypač kai gruntinis vanduo yra aukštai ir reikia papildomos hidroizoliacijos. Kiekvienas projektas yra unikalus, todėl sprendimą lemia gruntinės sąlygos, norimas šilumos komfortas ir biudžetas.
Dėl grindų paruošimo ir džiūvimo laikų, taip pat dėl šildymo sistemų įrengimo, projektavimo etapai turi būti aiškiai suplanuoti, kad būtų išvengta brangiai kainuojančių klaidų ir vėlavimų.
tags: #pries #pilant #juodgrindes