Teoriškai ši problema gana nesunkiai sprendžiama, jei stiklas nesueižėjęs, valytuvų šluotelės nenutriušusios, o ploviklio bakelyje teliūškuoja ne šalikelės kūdroje pasemtas vanduo. Praktiškai viskas yra kiek sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Naudoja šimtmetį. Kad ir kaip sparčiai tobulėtų transporto priemonės, kai kurie sprendimai nedaug pakito nuo pat automobilizmo istorijos pradžios. Antai valytuvai iš esmės tokie patys, kokius 1903 m. patentavo amerikietė Mary Anderson. Šio mechanizmo idėja damai kilo vienos kelionės į Niujorką metu, kai pliaupiant lietui vairuotojas buvo priverstas važiuoti pravėręs priekinį stiklą - priešingu atviru atveju toliau mašinos nosies nesimatė beveik nieko. Išradinga moteriškė pasiūlė šią problemą spręsti prie stiklo pritvirtinus nesudėtingą konstrukciją: rankeną, sujungtą su gumine šluotele. Nors iš pradžių daug kas purkštavo, kad nepatogu ir kad prieš akis šmėkščiojantys valytuvai blaškys dėmesį, nuo 1916 m. priekinio stiklo valytuvai tapo standartiniu visų automobilių atributu, naudojamu iki šiol. Kitas ne mažiau svarbus vairuotojo pagalbininkas - stiklų plovimo sistema - buvo sumanyta 1930 m. Jos autorius - mechanikas iš Urugvajaus Hectoras Suppici Sedesas. Šiandien ploviklis į kovą su nešvarumais purškiamas trumpomis tiesiomis čiurkšlėmis, vėduoklės formos debesiu ar pilamas ant valytuvų šluotelių, tačiau nuo pirminės idėjos visa tai nutolo gana nedaug.
Tad kokį langų plovimo skystį pirkti? Vairuotojai, įsigiję naudoti paruoštus ploviklius, neretai būna bejėgiai prieš tam tikros rūšies nešvarumus (vabzdžių ar alyvos liekanas). Dar daugiau - kai kurie preparatai rimtai kenkia ne tik plastikinėms automobilio detalėms, bet ir žmonių sveikatai. Kas šiuos dalykus lemia ir kodėl prekybos centruose vis dar galima nusipirkti ne problemos sprendimą, o naują galvos skausmą? Lietuviškų automobilinės chemijos produktų įmonės „Lesta“ technologės Živilės Dumčiuvienės teigimu, plovimo skysčio poreikis išaugo gana neseniai, šalies transporto parke pradėjus sparčiai daugėti vakarietiškų automobilių.
„Šios srities specialistų buvo tikrai nedaug, nes senais laikais prie Lietuvos buitinės chemijos kombinato buvusioje laboratorijoje dirbę specialistai ilgą laiką beveik išimtinai domėjosi tik didžiausiu automobilininkų košmaru - žiguliukus ir moskvičius ėdančios korozijos pažabojimu. Reikia pripažinti, kad iš tiesų ilgą laiką niekas nekreipė dėmesio į tokią smulkmeną kaip vanduo, nors būtent jo paruošimas turi milžinišką įtaką galutiniam produktui. Naudojant neparuoštą vandentiekio vandenį labai greitai gali užsikimšti purkštukai, o plovimo skystis net panaudojus gerus priedus neturėti dalies plovimo savybių. Pradėję gilintis į šiuos dalykus užfiksavome, kad tas pačias žaliavas ir plaunamąsias medžiagas maišydami su skirtingos sudėties vandeniu gauname netikėtai stipriai nuo pasirinkto standarto nutolusius rezultatus“, - pastebėjo ji.
Tačiau pačiu didžiausiu pavojumi ekspertė vadina bandymus pagerinti atsparumą šalčiui naudojant metanolį. Šios rūšies spiritas itin toksiškas, todėl intensyviau plaunant stiklą galima apsinuodyti jo garais.„Kuo didesniam šalčiui paruoštas ploviklis, tuo daugiau jame spirito. Metilo spiritas yra sąlyginai pigus, todėl būtent jį naudoja gerą kainą akcentuojantys gamintojai. Jei stiklų ploviklyje yra iki 10 proc. metanolio, toks produktas klasifikuojamas kaip pavojingas sveikatai. Jei šios medžiagos įmaišoma daugiau nei 10 proc. - ploviklis privalo būti pažymėtas kaip toksiškas, o mažmeninėje rinkoje tokio pavojingo preparato apskritai negali būti.“, - perspėjo chemikė. Ž. Dumčiuvienės teigimu, tik išgirdę detalų paaiškinimą, kaip metanolis veikia žmogaus organizmą, didžiųjų transporto kompanijų vadovai pakeičia nuomonę ir renkasi brangesnius ploviklius be šios kenksmingos medžiagos.
Medikai perspėja, kad net nuo 10 ml gryno metilo žmogus gali visiškai apakti. Lengviau apsinuodijus šia medžiaga gali atsirasti mirgėjimas akyse, dvejinimasis, susiaurėti regėjimo laukas, pasireikšti ūminis kasos arba inkstų uždegimas, apimti traukuliai ar netgi ištikti koma.
Įdomu, kad per keletą pastarųjų metų pasikeitė netgi prekybos centrų tonas derantis su plovimo skysčių gamintojais. Anksčiau buvo svarbi tik kaina ir spalva, o dabar vis dažniau prašoma savigyrą „mūsų produktas labai geras“ įrodyti laboratorijų testais. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žiemą svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi automobilininkai nurodo ploviklių užšalimo temperatūrą, antroje vietoje - kokybę, o trečioje - produkto kainą. Tačiau praktiškai būtent kaina yra svarbiausias veiksnys, lemiantis daugumos pirkėjų sprendimą.„Analizuojant ploviklių sudėtį gana greitai tampa akivaizdu, kad pigiausi gaminiai arba negali turėti deklaruojamų darbinių savybių, arba negali tiek kainuoti, nes tiesiog neįmanoma nupirkti tam tikrų žaliavų, lemiančių efektyvų automobilio lango valymą. Kai kuriais atvejais akivaizdu, kad iš akies maišoma nežinia kas su nežinia kuo. Tokių eksperimentų rezultatas - ant stiklo mozojamas purvas, o po kurio laiko nuosėdų užkimšta plovimo sistema.“, - savo mintimis pasidalijo Artūras Owczarekas, „Moje Auto“ prekės ženklo atstovas.
Jis primena, kad parduotuvėse galima įsigyti platų priekinių stiklų plovimo skysčių asortimentą. Jie skirti užtikrinti švarius priekinius stiklus, gerą matomumą, eismo saugumą ir tinkamą valytuvų šluotelių veikimą. Prastos kokybės plovikliai gali pažeisti dažus, gumines ir plastikines valytuvų šluoteles, palikti dryžius ir sukelti kvėpavimo diskomfortą salone. Tad į ką reikia atkreipti dėmesį perkant ploviklį?
- Priekinio stiklo plovimo skystis - cheminių junginių mišinys, kurį sudaro etilo alkoholis, etilenglikolis, glicerinas, paviršinio aktyvumo medžiagos, kvapiosios medžiagos ir dažikliai.
- Svarbu pasirinkti aukštos kokybės žaliavas: garai patenka į saloną per oro įsiurbimo angą ir gali sukelti galvos skausmą, akių deginimą, burnos džiūvimą ir kt.
- Žiemai - reikalingos medžiagos, kurios užtikrina apsaugą nuo užšalimo bei skaidrų stiklą net ir esant žemai temperatūrai.
- Kokybiški žieminiai plovikliai dažnai turi metil ir/ ar etil alkoholio mišinį su papildomais antipirštais priedais, neutralizuoja kvapus ir suteikia švelnų, malonų kvapą.
Žieminio ploviklio pasirinkimas dažnai suvokiamas kaip būtinybė. DAC -20C ploviklis su glicerinu žiemai yra vienas iš dažniausiai rekomenduojamų variantų Lietuvoje. Jo pagrindinės savybės: apsaugo nuo užkalkėjimo, tinka vėduokliniams purkštukams, puikiai valo kelio nešvarumus, šalina vabzdžių liekanas, minkština valytuvų gumeles, turi gaivų kvapą. Naujos formulės dėka ploviklis sukuria ant stiklo nematomą plėvelę, kuri palengvina vėlesnį valymą, o dėl sudėtyje esančių švelniųjų priedų nepažeidžia chromuotų, plastikinių ar guminių detalių. Taip pat jis suminkština langų valytuvų gumeles, todėl purvas ir druskos likučiai nuvalomi efektyviau.
Pats rinkimosi procesas turi būti kryptingas: svarbiausia atkreipti dėmesį į užšalimo ribą (iki kokio šalčio skystis išlieka veiksmingas), ar produktas yra koncentruotas ar paruoštas naudoti, sudėtį bei gamintojo patikimumą. Žieminis ploviklis dažnai yra brangesnis už vasarinį, tačiau jo nauda ilguoju laikotarpiu atsiperka dėl saugesnio ir efektyvesnio valymo bei apsaugos nuo užšalimo. Reikėtų vengti pigiausių skysčių ir neaiškių šaltinių-netikėti kilmės produktai dažnai ne tik nesuteikia reikiamų savybių, bet gali pažeisti sistemos dalis.
Pasirenkant žieminį ploviklį svarbu atsižvelgti į kelių tipą, temperatūrą, ar skystis koncentruotas ar paruoštas naudoti, taip pat į kvapą ir sudėtį. Venkite metanolio priedų, ypač didesnių kaip 10% koncentracijų, nes jie kelia sveikatos ir saugumo riziką. Taip pat svarbu rinktis patikimus gamintojus ir platintojus, o kilmės saugumas užtikrins ilgesnį ploviklio tarnavimą ir mažesnį rizikos koeficiento pažląstymą premium kainų atžvilgiu.
Profesionalūs langų plovikliai dažnai pasižymi koncentruotomis formulėmis, kurios nekenkia guminiams elementams, neturi ryškaus kvapo ir palengvina langų valymą salono metu. Jie dažnai naudojami servisuose ir tinka visoms transporto priemonėms. Taip pat verta įsigyti iš patikimų parduotuvių ar degalinių, o ne iš neaiškių šaltinių, kur gali būti praskiesta ar neturėti aiškių užšalimo ribų.
Kaip pasirinkti tinkamiausią langų skystį žiemai
Renkantis langų skystį žiemai, verta įvertinti keletą esminių aspektų: temperatūros ribą, ar produktas yra koncentruotas ar paruoštas naudoti, sudėtį (kvapikliai, bekvapiai variantai), bei gamintojo patikimumą. Kokių savybių tikėtis? Ne tik švaraus stiklo, bet ir saugumo žiemą. Aukštos kokybės skystis nekenkia purkštukams ar siurbliams, o koncentruotas variantas leidžia reguliuoti atsparumą šalčiui.
Profesionalus požiūris į langų skystį reiškia ir tai, kad reikia rinktis sprendimus, kurie nepažeidžia guminių dalelių ir neturi kvėpavimo diskomforto salone. Taip pat svarbu, kad skystis greitai džiūtų ir neliktų dryžių. Atėjus šaltajam sezonui žieminis ploviklis tampa būtinybe kiekvienam vairuotojui, o tinkamai parinktas produktas užtikrina skaidrų matomumą, saugumą ir ilgesnį valytuvų šluotelių tarnavimą.
Galiausiai - derinant skysčio pasirinkimą su pirkimo kiekiu ir sezoniškumu, galima rasti optimalų balansą kainos ir kokybės atžvilgiu. Profesionalūs variantai su koncentruotomis formulėmis dažnai siūlomi dideliems kiekiams ir gali būti pigesni perkant didesniais kiekiais. Kiekvienas vairuotojas turėtų pasirinkti patikimą geležies žmogų, kuris gali patarti dėl tinkamiausio produkto konkretiems klimato sąlygoms ir automobiliui.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kodėl žieminis skystis brangesnis už vasarinį? - Nes jo sudėtyje yra alkoholio ir kitų priešužšalimo priemonių, kurios užtikrina veikimą esant žemoms temperatūroms.
- Ar galima maišyti skysčius? - Nerekomenduojama. Skirtingos medžiagos gali reaguoti ir sukelti nuosėdas bei užkimšimą.
- Kokias savybes turi turėti kokybiškas žieminis skystis? - Atsparumas šalčiui iki bent -20 °C, neutralus kvapas, nenuodinga sudėtis, be kenksmingų metanolio priedų.
