Medienos augimas ir kokybė Lietuvoje: like a balance between naudojimas ir sauga

Įvykęs neeilinis Lietuvos miškų ūkio rūmų suvažiavimas išryškino miškų naudojimo ir saugomų teritorijų plėtros balanso problemas, pastoviai diskutuotas Nacionalinio miškų susitarimo temose, taip ir nepasiekusias sutarimo. Nesutartos nuostatos kelia klausimą, ar miškų ūkio sektorius yra prioritetinis ar bereikšmis, ar medienos sektorius vis dar svarbus Lietuvos BVP kūrimui. Tačiau net ir neatlikus sutarimo, siūlomi esminiai pokyčiai Miškų įstatyme lieka aktualūs.

Suvažiavimo dalyviai - miškininkai, miško savininkai, medienos pramonės ir mokslo atstovai - diskutavo su vyriausybiniais pareigūnais apie tai, kaip užtikrinti tolygų miško naudojimą, ekonominį produktyvumą, klimato kaitos švelninimą ir biologinę įvairovę, kai tuo pačiu išlieka atsakomybė už kraštovaizdį ir infrastruktūrą. Gamtininkai, oponentai ir oponentai išsakė nuogąstavimus dėl nederlingų žemės ūkio paskirties išteklių, kuriuos galima pritaikyti miškams, bei dėl miško plotų mažėjimo dėl infrastruktūros plėtros ir saugomų teritorijų augimo.

Tolygaus miško naudojimo principas: pagrindas ilgam laikui

Tolygaus miško naudojimo principas - senas, kaip pati miškininkystė, ir tapęs kertiniu darnaus miškų ūkio akmeniu. Jis užtikrina turimų išteklių prieinamumą ne tik dabartinei, bet ir ateinančioms kartoms. Amžiaus klasių struktūra turi būti tolygi, siekiant nenutrūkstamo daugiatikslio miško naudojimo, didžiausio CO2 absorbcijos ir ekonominės produktyvumo. Tolygios amžiaus klasių struktūros miškai pasižymi didžiausiu tvarumu, produktyvumu ir ilgalaikiu CO2 kaupimu.

Kaip apskaičiuojama tolygaus naudojimo apimtis? Paprastai - miško plotas, skirtas medienai auginti, padalintas iš vidutinės augimo trukmės. Dabar Lietuvoje miško naudojimas yra apytiksliai tolygus: kirtimo plotas beveik atitinka visą miškų plotą, skirtą medienai auginti, padalintą iš vidutinės augimo trukmės. Plėtojant augimą, reikia įvertinti, kiek plotų atitvirtinti reikia skaičiuoti nuosekliai - planuojant ir atsižvelgiant į amžiaus klasių mažėjimą ar didėjimą, priklausomai nuo rūšies ir vietovės.

Ko reikia, kad prieaugis būtų stabilus?

• Miško plotų paskirstymas amžiaus klasėse turi būti subalansuotas, užtikrinantis ilgalaikį medienos tiekimą ir įvairovę.
• Medienos prieaugis priklauso nuo daugybės veiksnių: nuo augaviečių našumo, dirvožemio kokybės ir technologijų, todėl nuosekliai vertinamos įvairios rizikos ir galimybės.
• Ne tik intensyvinti kirtimai, bet ir ilgalaikiai miško išteklių saugojimo bei CO2 sandėliavimo sprendimai yra būtini, ypač kai didėja saugomų teritorijų plotai.

Mitai ir realybė apie saugomų teritorijų plėtrą

Gamtininkai kartais iškelia mitą, kad prarasta mediena bus kompensuojama intensyvinus miško naudojimą kituose ūkiniuose miškuose. Tačiau CO2 akumuliavimo procese yra dvi fazės: CO2 absorbcija ir kaupimas medienoje - sandėliavimas ilgam laikui. Negyvi medžiai nepasirodo kaip CO2 sandėlis; daug jų supūva, o didžioji dalis grįžta į atmosferą. Todėl būtina ieškoti patikimesnių CO2 sandėliavimo būdų medienos produktuose. Be to, didžiausia Lietuvoje medienos dalis yra panaudojama lentpjūvystėje, plokščių ir faneros pramonėje, o jos produktai gali patikimai užrakinti CO2 šimtmečiams.

Kita mitas - galima neribotai formuoti mišrius, įvairiaamžius medynus. Tikrovėje augavietė riboja skirtingų rūšių paplitimą, o mišriems medynams formuoti kainuoja daugiau rizikų, todėl kompleksinė priežiūra reikalauja profesionalumo ir ilgalaikio planavimo. Daugiaamžiai medynai Lietuvoje yra įvairių rūšių, o trijų amžiaus kartų medynai aptinkami tik retai dėl veiksnių įvairovės.

Miško grupių struktūros pokyčiai: kas planuojama ir ką tai reiškia

Aptariama siūloma rekonstruoti miško grupių sistemą pateikiant naujus Miškų įstatymo pakeitimus. Dabartinis skirstymas pagal miškų funkcines paskirtis galioja nuo 1994 metų ir buvo nuolat keičiamas, bet dabar planuojama atlikti vieną įstatymo brūkštelėjimą. Iš IVA grupės - normalaus kirtimo amžiaus ūkinių miškų - planuojama nuriekti dalį II ekologinio prioriteto ir III socialinio prioriteto miškų, o šiose II ir III grupėse siūloma atsisakyti pagrindinių kirtimų. Tokie pokyčiai gali sutrikdyti saugomų ir apsauginių miškų europinę klasifikaciją MCPFE požiūriu.

Lietuvos saugomų miškų grupės (I, II) ir apsauginių (III) grupių tikslinimas laikosi harmonizacijos su europine klasifikacija. Tačiau, kai prisidėta naujų apribojimų, kyla klausimai, ar miškų savininkai galės toliau naudotis savo nuosavybe pagal ekonominius tikslus. Dabartiniai duomenys rodo, kad Lietuvos miškuose III-IV grupių medynų brandžių medynų plotai auga, o privatuose miškuose jų dalis didėja dėl pasirinkimo laikytis mažo intensyvumo naudojimo modelio.

Miško savininkų ekonominiai iššūkiai ir kompensacijų poreikis

Miško savininkas šiuo metu dažnai atsiduria pastumdėlio vietoje: jis neturi absoliučios laisvės priimti sprendimų dėl savo turto dėl valstybės nustatomų apribojimų, kurių kompensavimas dažnai vėluoja arba yra neadekvatūs. Privatiems savininkams Lietuvoje tenka nemažai netekčių, jei įgyvendinami teisiniai apribojimai, o kompensacijų mechanizmai stringa. Pavyzdžiui, finansinė našta gali siekti keliasdešimt milijonų eurų per metus, priklausomai nuo tyrinėjimų ir apribojimų intensyvumo. Vyriausybei sunku numatyti dideles kompensacijas, o teisiniai nuostoliai astoviai didėja su kiekvienais metai.

Nebrandžių medynų kaina gali būti nemaža, tačiau didžiausia verte turi galimybė gauti papildomą pajamas iš nemedieninių paslaugų (medžioklė, žvejyba, vikingijos ar pan.), o Lietuvoje tokios galimybės dar nėra plačiai išnaudotos. Jei būtų prisiminti, Lietuvoje galėtų būti realiai generuojama 350-400 EUR už 1 ha per metus papildomų pajamų iš nemedieninių paslaugų, o kita dalis - nuostoliai dėl apribojimų - 260-320 mln. EUR per dešimtmetį. Tačiau realybė rodo, kad šie atlyginimai dažnai nėra pakankami, kad kompensuotų nuostolius ir užtikrintų ilgalaikę miškų ūkinę veiklą.

Kainų ir pasėkų perspektyvos: kada parduoti mišką

Miško pardavimas turi būti atliekamas atsakingai: būtina atverti visai rinkai, o ne tik vienam pirkėjui, kad išvengta skuboto ir nepalankaus kainų nustatymo. Lietuvos rinkoje didžioji dalis medienos vertinimo priklauso nuo ilgalaikės grąžos ir produktų išvežimo galimybių, todėl rekomenduojama pasikliauti profesionalais, pavyzdžiui, „Miško aukcionas“ platforma. Be to, reikia įvertinti rinkos tendencijas, kurias lemia klimato sąlygos, geopolitika ir eksporto galimybės.

Lietuvos sąlygomis nuosavybės kainų skirtumus lemia medynų produktyvumas ir galimybės uždirbti papildomų pajamų iš nemedieninių paslaugų. Lietuvoje didelė dalis miškų yra privatūs, todėl rinkos vertę formuoja galimybės įgyti papildomų pajamų bei mokėjimai už ekologines paslaugas. Švedijoje ar Estijoje didesnis dėmesys skiriamas ilgalaikei grynai investicinei vertei ir medynų produktyvumo didinimui, o Lietuvoje dažnai orientuojamasi į trumpalaikes grąžas.

Turimi statistiniai duomenys ir perspektyvos

1. Miško žemės plotas Lietuvoje siekė 2177 tūkst. ha (apie 33 % šalies ploto). Nuo 2003 m. miško ploto padsidėjo, o miškingumas išliko aukštas. 2014 m. vidutinis medienos tūris visuose miškuose buvo 249 m3/ha, o III-IV grupių brandžiuose medynuose - 139,9 mln. m3 visoje šalyje.
2. Pušynai (kraštovaizdžio dalis) turi didžiausią brandžių medynų tūrių, o privačiuose miškuose šie tūriai dažnai mažiau dėl skirtingo intensyvumo ugdymų. Brandžių medynų ploto pokyčiai rodo, kad pušynų, drebulynų, baltalksnynų ir beržynų situacijos skiriasi priklausomai nuo nuosavybės ir augaviečių.
3. Nauji pokyčiai - II ir III grupių miškų kirtimo amžių koregavimas - gali paveikti tinkamą apsauginių teritorijų balansą ir warantous harmonizaciją su MCPFE klasifikacija.
4. Kainų analizė rodo, kad ilgo laikotarpio grąža lemia miško kainą: Estijoje ir Skandinavijoje nuosavybės vertė auga dėl galimybių gauti papildomų nemedieninių pajamų bei didesnio produktų išeigos nuoseklumo.

Apibendrinančios įžvalgos

Medienos prieaugis Lietuvoje priklauso nuo daugybės veiksnių: miškų amžiaus klasės turi būti išlaikytos tolygiai, kad užtikrintų ilgalaikį medienos tiekimą ir CO2 sandėliavimą. Dėl augančių saugomų teritorijų ir ribojimų, būtina užtikrinti kompenzacijas bei teisėtą nuosavybės naudojimą. Ateityje svarbiausia išlieka tolygus miško naudojimo principas, investicijos į miškų produktyvumą, nemedienines paslaugas ir teisinį saugumą savininkams. Jei valdžia pritars naujoms priemonėms, gali kilti didelių nuostolių privačiuose miškuose, o tai reikšmingai paveiks visą šalies miškų sektorių.

Medienos prieaugio ir kokybės gerinimas reikalauja kompleksinės strategijos: tolygaus naudojimo užtikrinimo, tinkamų kompensacijų, papildomų nemedieninių pajamų išlaikymo bei tvirtos teisinės bazės, kuri užtikrintų savininkų teisėtų interesų apsaugą. Toliau būtina įtraukti visas suinteresuotas šalis į konstruktyvų dialogą, siekiant kryptingų sprendimų, kurie užtikrintų Lietuvos miškų saugumą, ekonomiškumą ir aplinkosaugą.

tags: #prieaugis #medienos #kokybe